Marketingo tyrimų metodika
5 (100%) 1 vote

Marketingo tyrimų metodika

PLANAS

ĮŽANGA

1. Marketingo tyrimo samprata

2. Marketingo tyrimo kryptys ir objektas

3. Pasirengimo etapas – marketingo tyrimo organizavimas

4. Pirminių duomenų rinkimas

5. Marketingo informacijos sistema

6. Marketingo tyrimų valdymas

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮŽANGA

Įmonės veiklai įtakos turi daugelis aplinkos veiksnių: ekonomika, demografija, kultūra, technologija, prekių paklausa ir pasiūla. Šių veiksnių verslininkas negali paveikti tiesiogiai. Jie nepriklauso nuo jo norų ir valios, bet atsižvelgti į juos būtinai reikia, nes jie gali sudaryti verslui tiek papildomų galimybių, tiek tam tikrų problemų. Verslininkas turi stengtis numatyti galimus išorės veiksnių pakitimus ir jų poveikį rinkai. Tam tikslui pasiekti atliekami marketingo tyrimai.

Šiame darbe išnagrinėsiu marketingo tyrimų sąmpratą ir parodysiu šių tyrimų pagrindinius etapus. Paprastai praktikoje gali pasitaikyti įvairių situacijų, todėl pabandysiu pateikti tik bendruosius dalykus, kurie būdingi daugumai atvejų, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, veiklos pobūdžio, dydžio, darbuotojų skaičiaus ir pan. veiksnių.

Toliau bus parodyti marketingo tyrimų kryptys bei jų objektai. Čia bus aprašytos tokios kryptys, kaip rinkos tyrimas, pirkėjų elgesio tyrimas, įmonės ekonominės veikoios analizė bei kitos. Be to bus pateikta tyrimų objekto samprata ir sudedamieji elementai.

Trečiame skyriuje parodysiu pasiruošimo tyrimams specifiką, kokia turi būti anketos struktūra,. respondentų parinkimo, terminų ir lėšų nustatymo ypatumus.

Bet kokiam tyrimui atlikti būtina surinkti bazinius (pirminius) duomenis, kurie tampa atskaitos tašku tam tikroms išvadoms padaryti. Čia bus aprašyti ir išanalizuoti plačiausiai naudojami pirminių duomenų rinkimo metodai – stebėjimas, apklausa ir eksperimentas.

Darbe bus pateikta marketingo informacijos sistremos samprata, šios sistemos struktūros sudedamieji ir tarpusavio sąveikos ryšiai tarp jų.

Šeštame skyriuje paaiškinsiu marketingo tyrimų valdymo procesą, jo pagrindinius etapus.

Darbas iliustruotas paaiškinamaisiais paveikslais.

1. Marketingo tyrimo samprata

Norint padaryti teisingą sprendimą reikia surinkti reikiamą informaciją.Taigi, sprendimo teisingumas labai priklauso nuo turimos informacijos. Taip pat ir marketingo sprendimai reikalauja informacijos, tam ir yra daromas marketingo tyrimas. Marketingo tyrimas-tai sistemingas duomenų, susijusių su marketingo problemomis, rinkimas, kaupimas ir apdorojimas.

Tipiško marketingo tyrimo eigoje galima išskirti keletą etapų:

1. Problemos formulavimas. Tai pradinis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami klausimai, kuriuos išspręsti turi padėti organizuojamas tyrimas. Marketingo tyrimas duoda geresnius rezultatus tada, kai problema suformuluota konkrečiau. Kartais konkretizavimo metu jau dalinai paaiškėja ir galimos sprendimo kryptys. Tolesni tyrimo etapai padeda pagrįsti ar atmesti susiformavusias nuomones.

Kartais firma susiduria su nepažįstamu reiškiniu (nauja rinka ar kt.), todėl konkrečiai suformuluoti problemą gana sunku. Tada tyrimui prireikia daugiau išlaidų, o rezultatas gaunamas mažesnis, nes surenkama daug nereikalingų duomenų. Todėl toks tyrimas mažiau efektyvus, nes tyrimo išlaidas sąlygoja visa tyrimo apimtis, o rezultatą – tik jo dalis , padedant daryti sprendimą.

2. Pažintinis tyrimas. Tai marketingo tyrimo etapas, kuriame renkama lengvai prieinama informacija apie suformuluotą problemą tiek firmos viduje, tiek ir už jos ribų. Šiame etape vyksta konsultacijos su firmos darbuotojais bei kitų organizacijų atstovais, susiduriančiais su įvairiais iškeltos problemos aspektais. Be to, analizuojami įvairūs firmos vidiniai dokumentai bei kiti lengvai prieinami informacijos šaltiniai.

Analizuojant vidinius duomenis paprastai tiriama ankstesnių laikotarpių pardavimų apimtis, struktūra, marketingo išlaidos, jų pasiskirstymas ir pan. Toks tyrimas leidžia suformuluoti hipotezę.

3. Hipotezės formulavimas. Tai marketingo tyrimo etapas kuriame apibrėžiami su marketingo problema susijusių reiškinių spėjami ryšiai, ar tikėtinos vystymosi tendencijos. Hipotezės suformulavimas iškelia būtinybę ją patikrinti. Kaip tai bus atliekama, numatoma kito etapo – tyrimo planavimo metu.

4. Tyrimo planavimas. Tai marketingo tyrimo etapas, kuriame numatomi duomenų rinkimo metodai, tam reikalingos priemonės ir atrankinės visumos formavimo būdai. Šio etapo rezultatas – marketingo tyrimo planas, kuriuo remiantis toliau vykdomas duomenų rinkimas.

5. Duomenų rinkimas – tai marketingo tyrimo etapas, kuriame tam tikrų metodų ir priemonių pagalba kaupiami reikalingi duomenys.

Visi duomenys gali būti suskirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminiai duomenys – tai duomenys, pirmą kartą gauti būtent šio tyrimo metu.

Antriniai duomenys – tai duomenys, gauti atliekamo tyrimo metu ir vienokia ar kitokia forma jau skelbti.

Antrinių duomenų panaudojimas paprastai daug pigesnis, negu pirminių. Antrinių duomenų šaltiniais gali būti vyriausybinių organizacijų leidiniai, privačių tyrimus atliekančių įstaigų paskelbta informacija, mokslinės publikacijos ir kt. Jie gana prieinami tačiau kartais gali iškreipti situaciją, nes dažniausiai būna surinkti, sugrupuoti ir apibendrinti, siekiant visiškai kitų tikslų. Be to, ne
visada patogu naudoti iš kelių skirtingų šaltinių paimtus duomenis.

Pirminių duomenų rinkimas – gana sudėtingas ir reikalaujantis didelių darbo sąnaudų procesas. Tačiau jis patogus tuo, jog galima kontroliuoti jo eigą, atrinkti ir fiksuoti tik dominančias reiškinių savybes. Tam būtina atitinkama darbuotojų kvalifikacija bei tam tikros priemonės.

Surinkus reikalingus duomenis ir juos atitinkamai apdorojus, rengiama tyrimo ataskaita. Tai paskutinis marketingo tyrimo etapas .

6. Interpretavimas ir pateikimas.

Interpretavimas ir pateikimas – tai baigiamasis marketingo tyrimo etapas, kuriame surinktų ir apdorotų duomenų pagrindu daromos išvados ir numatyta forma pateikiamos firmos vadovybei.

Šiame etape grįžtama prie anksčiau iškeltų hipotezių sugretinimo su gautais tyrimo rezultatais. Nepasitvirtinusios hipotezės atmetamos, pasitvirtinusios – išvadų ir pasiūlymų formos pateikiamos ataskaitoje.

2. Marketingo tyrimo kryptys ir objektas

Marketingo informacija, o kartu ir marketingo tyrimai apima visas su firmos marketingu susijusias sritis. Todėl bet kuri jų gali tapti savarankišku tyrimo objektu.

Tradiciškai svarbiausia tyrimo kryptimi laikomas rinkos tyrimas. Jo metu nustatomos rinkos charakteristikos, firmos ir jos konkurentų būklė, analizuojamos situacijos vystymosi tendencijos.

Artimai su rinkos tyrimu siejamas pirkėjų elgesio tyrimas. Jis grindžiamas pirkėjų nuomone, pirkimo motyvu ir kita analize, paremta psichologijos metodais.

Labai svarbi yra firmos ekonominės veiklos analizė. Ją atliekant tiriamos firmos galimybės, sudaromos ekonominės veiklos prognozės.

Kitos marketingo tyrimų kryptys labai artimai siejamos su atskirų marketingo komplekso elementų formavimu.

Formuojant elementą “prekė”, atliekami tyrimai, susiję su prekės bei jos įpakavimo savybėmis jų asortimento formavimu, konkurentų prekės savybėmis ir kt. Taip pat gali būti atliekami specialūs tyrimai, padedantys nustatyti prekės (ypač naujos) kainą.

Kuriant prekių pateikimo pirkėjams būdus, vykdomi praėjusio laikotarpio įvairių pateikimo formų efektyvumo tyrimai, analizuojamos naujų formų tyrimo galimybės.

Ypač reikšmingi specialūs tyrimai, numatant prekių rėmimo būdus. Čia analizuojamos įvairios rėmimo formos ir jų efektyvumas, reklamos tekstai, pirkėjų reakcija į reklamos pokyčius ir kt.

Marketingo tyrimo objektas – tai situacija, apie kurią reikia surinkti informaciją. Jį dera parinkti taip, kad gaunama informacija tenkintų tyrimų tikslą. Tyrimo objektą sudaro trys elementai:

• Tiriamasis klausimas. Jis nusako, kokios informacijos reikia, norint pasiekti tyrimų tikslą. Jei tyrimų rezultatai atsako į šį klausimą informacija yra naudinga.

• Hipotezių iškėlimas. Hipotezė-tai galimas atsakymas į tiriamąjį klausimą. Hipotezių iškėlimo tikslas – nustatyti tyrimo subjektus, kuriuos reikia įtraukti į marketingo tyrimo programą. Visas iškeltąsias hipotezes būtina patikrinti. Kartais labiausiai įtikinanti hipotezė yra tik perifrazuotas tiriamasis klausimas. Tokiu atveju hipotezė netikrinama. Į hipotezes turi būti žiūrima ne kaip į teiginių, kuriuos reikia įvertinti, sąrašą, bet kaip į galimybę surinkti informaciją ir sukonkretinti klausimą.

• Tyrimų apimtis. Nuo tyrimo apimties priklauso ir jų tikslumo reikalavimai. Jei tyrimo rezultatais remiantis kuriama didelė firma, reikia didelio tikslumo; jei rinkos tyrimai atliekami, prieš investuojant nedidelę pinigų sumą į gamybos plėtotę, užtenka mažesnio tikslumo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1199 žodžiai iš 3909 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.