Marksistinė istoriografija
5 (100%) 1 vote

Marksistinė istoriografija



Marksizmas vienu metu paaiškina istoriją, pateikia pažinimo teoriją ir istorinį metodą. Kaip teorija jis susilaukė daugybės interpretacijų bei adaptacijų. Nėra vieningos marksistinės istoriografijos, o yra promarksistinės, ortodoksiškos, dogmatiškos, revizionistinės arba erezinės srovės.

Nei K.Marksas (1818 – 1883), nei F.Engelsas (1820 – 1895) nebuvo profesionalūs istorikai, todėl jų teorija priklauso istorijos filosofijai. Savo antajame bendrame veikale „Komunistų partijos manifestas“ (1848) jie paskelbė bendrą visuomenės vystymosi dėsnį – varomąsias jėgas, klasių kovą ir šios kovos dėsningas fazes, užsibaigiančias su išnaudojamo žmogaus išlaisvinimu.

Marksas ir Engelsas taip pat buvo istorinio pažinimo teoretikai, istorinio materializmo fundatoriai (Markso „Politinės ekonomikos kritika“ (1859) ir Engelso „Anti-Diuringas“ (1878)).

Abu pasižymėję žurnalistiniame – publicistiniame darbe, jie daug rašė apie to meto aktualijas. Vienintelis istorinio pobūdžio veikalas – ilgas Engelso straipsnis, skirtas 1522 – 1525 m. Vokietijos valstiečių karui (1850), kuriame autorius tvirtina, jog „religiniame kare daugiau reiškiasi materialūs interesai“. Liuterį Engelsas vaizduoja buržuaziniu reformatoriumi. Religija yra tik valdžios instrumentas, anot Markso – „opiumas liaudžiai“, išreiškianti ekonominius, socialinius ir politinius interesus.

Taigi, ar galime Marksą su Engelsu vadinti istorikais? Marksas pakeitė šio žodžio prasmę. Marksizmas yra tiek klasikinio filosofinio diskurso (hegeliškojo idealizmo pakeitimas materializmu), tiek ir klasikinio istoristinio diskurso radikalus apvertimas: praeitis priklauso nuo dabarties, o ne atvirkščiai. Tai reiškia, kad praeities pažinimas priklauso nuo istoriko dabarties. Tokiu būdu Marksas pakartoja garsųjį B.Kročės (B.Croce) aforizmą: „Bet kokia istorija yra dabarties istorija“. Tik suaugęs gali pažinti vaiką, o žmogus – beždžionę, o ne atvirkščiai. Tokiu būdu per buržuazinę visuomenę atsiskleidžia feodalinė, kapitalistinė ekonomika atskleidžia viduramžių ir antikos ekonomiką ir pan.

Istorikas – marksistas yra politinis kovotojas, kuris dalyvauja darbininkų klasės kovoje, jis apmąsto dabartį istoriškai, kad ją suprastų ir taip pakeistų pasaulį. Toks yra dialektinio materializmo (diamato) metodas.

Istorinio materializmo apibrėžimą pateikė pats Marksas: „socialinėje veikloje žmonės užmezga santykius, kurie yra determinuoti ir būtini, nepriklausomai nuo jų valios, tai yra gamybinius santykius, atitinkančius materialinių gamybos jėgų išsivystymo lygį. Šių gamybinių santykių visuma sukuria visuomenės ekonominę stuktūrą, konkrečią bazę, ant kurios iškyla juridinė ir politinė superstruktūra ir kurią atitinka apibrėžtos visuomenės socialinės savimonės formos. Materialinio gyvenimo gamybos būdas sąlygoja socialinio, politinio ir intelektualinio gyvenimo procesus. Tam tikroje išsivystymo stadijoje visuomenės materialinės gamybos jėgos ima prieštarauti egzistuojantiems gamybiniams santykiams (arba nuosavybės santykiams, kalbant juridiniais terminais)“. „Taip kyla socialinės revoliucijos. Pokyčiai ekonominėje bazėje anksčiau ar vėliau sukrečia visą didžiulę superstruktūrą. Socialinė – ekonominė formacija negali išnykti anksčiau, nei bus išvystytos visos gamybinės jėgos, kurias ji talpina.“

1848 m. „Komunistų partijos manifestas“ suformulavo pagrindinį istorijos dėsnį, pagal kurį klasių kova yra evoliucijos variklis. Ši evoliucija turi viena po kitos einančias fazes. „Visuomenės istorija iki mūsų dienų buvo klasių kovos istorija. Išnaudotojas ir išnaudojamasis visuomet kovojo nepaliaujamą kovą, kartais slaptą, kartais atvirą, kuri baigdavosi arba visos visuomenės revoliucine transformacija arba kovojančių klasių bendra žūtimi“.

Marksizmas perėmė Hegelio logikos principus: priešybių dėsnį ir šuolinio progreso dėsnį. Priešybių dėsnis teigia, kad pokyčiai vyksta pagal prieštaravimų grandinę, kuri pati save griauna ir perauga, nueidama antagonistinius etapus: teigimas, neigimas, neigimo neigimas… Taip progresuoja istorija. Šios teorinės įžvalgos praktikoje įgyjo labai įvairius pavidalus.

Marksizmo idėjų raida po Markso:

I. Pionierių laikai (XIX a. pab. – XX a. pr.)

Pirmosios kartos marksistai žengė iš esmės 3 kryptimis: a) pirmtakų paieška, kitaip tariant tiriama darbininkų judėjimo ir socializmo istorija, kurios iniciatoriumi buvo vokietis Francas Meringas (Franz Mehring) (1846 – 1919), iš kitos pusės – religinių maištų ir erezijų istorija, kuriai Engelso draugas Kautsky pašvenčia sintetinį veikalą, pavadintą „Moderniojo socializmo pirmtakai“; b) revoliucijų tyrimai, ypač 1789 m. Pavyzdžiui, Žanas Žoresas (Jean Jaures) (1859 – 1914) publikavo „Socialistinę Prancūzų revoliucijos istoriją, aiškiai paveiktą diamato, nors įvade kaip savo įkvėpėjus, šalia Markso nurodė ir Plutarchą su Ž.Mišle (J.Michelet); c) teorinė analizė. Antonio Labriola parašė „Esė apie istorinio materializmo koncepciją“, kur pateikė labai lanksčią diamato interpretaciją.

Bolševikų pergalė Rusijoje bei po to įsigalėjęs stalinizmas pavertė šią laisvą analizę mechanišku instrumentu, padedančiu išlaikyti tvarką ir pavergti žmonių
protus. 1930 – 1960 m. marksizmas Rytų Europoje iš esmės išgyveno dogmatinį laikotarpį, kurį kai kurie vadina „infantilizmu“, „ideologine skleroze“ arba „ontologiniu realybės aprašymu“. Pats Stalinas knygoje „Dialektinis ir istorinis materializmas“ pateikė keletą paprastų ir tiesmūkų postulatų:

1. Bendrojo vystymosi dėsnio vieningumas ir lineariškumas: „Istorija žino 5 pagrindinius gamybinių santykių tipus: pirmykštė bendruomenė, vergovinė santvarka, feodalizmas, kapitalizmas ir socializmas.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 804 žodžiai iš 2268 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.