Marsas marso tyrimai
5 (100%) 1 vote

Marsas marso tyrimai

Marsas(Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai.

Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo.

Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų, o geriausiai matomas opozicijų metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį.

Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,62 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, žiemą – apie -125°C.

Tūris 1,6318×1011 kub.km

Masė 6,4185×1023 kg

Vidutinis tankis 3,934 g/cm³

Laivojo kritimo pagreitis 3,69 m/s²

Pabėgimo greitis 5,027 km/s

Apsisukimo apie ašį periodas 24 val. 37 min. 22,6632 sek.

Sukimosi greitis 868,22 km/s

Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 25,19 °

Paviršiaus temperatūra, K min vid max

133 210 239

Palydovų skaičius 2

Fobas, Deimas

Atmosferos charakteristikos

Atmosferos slėgis, MPa 0,007-0,009

Atmosferos tankis

Anglies dioksidas

95,32%

Azotas

2,7%

Argonas

1,6%

Deguonis

0,2%

Anglies monoksidas

0,07%

Vandens garai

0,03%

Azoto monoksidas

0,01%

Neonas

0,0000025%

Kriptonas

0,0000003%

Ksenonas

0,00000008%

Ozonas

0,00000003%

Metanas

0,0000000105%

Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai.

Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo.

Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų, o geriausiai matomas opozicijų metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį.

Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,62 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, žiemą – apie -125°C.

Turinys

• 1 Judėjimas

• 2 Paviršius

• 3 Atmosfera

• 4 Branduolys

• 5 Palydovai

• 6 Kosminiai tyrimai

• 7 Taip pat žiūrėkite

Judėjimas

Aplink Saulę Marsas skrieja elipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Dėl to Marso nuotolis nuo Saulės kinta nuo 206 iki 250 milijonų kilometrų. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1,85°. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai saulės – 21,9 km/s greičiu.

Kas 780 dienų (du metai ir septynios savaitės) Marsas būna opozicijoje ir priartėdamas arčiausiai Žemės, apie 80 000 000 km. Tuomet planeta ir Saulė, žiūrint iš Žemės, būna priešingose pusėse, bei tuo metu nakties danguje spindi kaip –3 – –1 ryškio žvaigždė. Maždaug kas 14 metų įvyksta didžioji Marso opozicija, kai Žemė atsiduria afelyje, o Marsas – perihelyje. Taip ir įvyko 2003 m.

2003 m. rugpjūčio 27 d. Marsas buvo priartėjęs prie Žemės arčiausiai per paskutinius 60 000 metų, atstumas iki jo tesiekė 55,758,006 km. Apskaičiuota, jog paskutinį kartą taip arti Marsas priartėjęs buvo 57617 m. prieš mūsų erą. Atsižvelgiant į Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminių aparatų, skrendančių Marso tyrinėti, paleidimo laiką bei orbitą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 1529 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.