Mąstymas
5 (100%) 1 vote

Mąstymas

Įvadas

Mąstymu daug ko pasiekiame. Mąstymo dėka pasaulyje buvo išrasta daugybė išradimų, be kurių dabar neįsivaizduojame savo kasdieninės buities… Šios temos pasirinimo priežastis buvo, kad jau seniai man neduoda ramybės mintis, kaip čia yra, kad su lyg kiekviena diena pasaulyje kažką kažkas patobulina, išranda, sugalvoja kaip palengvinti sunkius buities darbus ir panašei. Niekaip nesuvokdavau kas tai atlieka ir kokiomis priemonėmis, kol per psihologijos paskaitas dėstytoja neišdėstė paskaitos apie mąstymą. Labiausiai įstrigusi frazė „Mąstyme pažįstame tai ko negalime pažinti jutimais“ mane ir paskatino plačiau apie tai paanalizuoti. Įdomu buvo išsiaiškinti apie mąstymo „pagalba žmonijai“, apie mąstymo galimybes pažinti aplinką. Analizavau kad mąstymas susietas su jutimais, atmintimi, emocijomis.

Tikslas – išsiaiškinti pagrindines mąstymo formas, ką mąstymas teikia žmonijai, kodėl tai yra didžiausias žmogaus turtas. Ką turi bendrą savokos ir vaizdiniai su mąstymu. Apžvelgti savokų funkcijas, kaip mąstymas klasifikuojamas pagal įvairius požymius.

Mąstymas yra jutimais nepažystamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstymu žmogus galėjo pažinti atomo sandarą ir gauti iš jo milžiniškas energijas, tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius. Pažindamas daiktų bei reiškinių atsiradimo priežastis ir jų raidos dėsnius , žmogus prognozuoja gamtos ir visuomenės reiškinių ateities perspektyvas. Iš viso to aišku, kad mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus atranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos patikimumo lygius.

Pasinaudodami žiniomis apie vaikų tėvų pasiekimus, šeimos gyvenimo sąlygas, gebėjimą mokytis ir kt., mes galime daryti išvadas apie moksleivių tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Tokiu būdu naujus dalykus ir santykius mąstymu pažįstame tarpininkaujant įvairioms anksčiau įgytoms žinioms. Šia prasme mastymas yra vadinamas netiesioginio pažinimo procesu (lyginant su tiesioginiais jutimais).

Mąstymas yra laikomas apibendrinančiu pažinimu. Jutimais negalima numatyti nei to, kad rytoj po nakties vėl išauš diena. Tokią išvada mes lengvai darome apibendrindami nuolat besikartojantį patyrimą: po nakties diena, po dienos naktis ir vėl diena ir t.t. Išsamesnis visatos dėsnių pažinimas verčia net suabejoti, ar tikrai ir toliau taip bus (gali užgesti saulė, gali žemė susidurti su kokiu nors kosminiu kūnu ir kt.), nors tokio pasikeitimo tikimybė ir labai maža.

Mąstymas nėra atsietas nuo jutiminio pažinimo, kuris teikia mąstymo apibendrinimams ir žinioms medžiagą. Žinios išlaikomos atmintyje – vadinasi, mąstymas glaudžiai susietas su atminties procesais, jų asociacine prigimtimi (reikiamos žinios atmintyje “surandamos” asociacijų pagrindu). Be to, mąstymas susijęs ir su kitais procesais. Emocijos skatina spręsti iškilusias problemas, valia padeda laikytis būtinos mąstymo krypties, atkakliai ieškoti sprendimo būdų. Mąstant pasireiškia žmogaus sugebėjimas, temperamento ypatybės, charakterio bruožai, asmenybės nuostatos.

Išskirtinę reikšmę mąstymo procesams turi kalba ir kalbėjimas. Psichologijoje yra buvę labai skirtingų nuomonių mąstymo ir kalbos ryšių klausimais. ,,Grynojo mąstymo“ teorijų šalininkai laiko, kad šie procesai siejasi tik bendraujant – kalba padedanti apsikeisti mintimis. O problemų sprendimams kalba tik trukdanti (tikras mąstytojas tik tas kurio mąstymas atsiskyręs nuo konkrečios kalbos). Kai kurie bihevioristinių nuostatų psichologai nukrypo į kitą kraštutinumą, pavadindami mąstymą “kalbėjimu be garso”. Šiuo metu dauguma psichologų mano kad minėtos kraštutinės hipotezės tikrų ryšių neaprašo. Kalbos žodžiai ir sakiniai dalyvauja įtvirtinant mastymo bendrąsias sąvokas (“žmogus”, “materija”, “grožis”) bei teiginius ( “Everestas yra aukščiausias kalnas žemėje”, “Lenk medelį, kol jaunas”). Žodinės formuluotės padeda geriau apibrėžti problemas, pasiekti loginės protavimo tvarkos ir kt. Tačiau žmogus susiduria ir su įvairiais neverbaliniais uždaviniais, kurie sprendžiami remiantis tikrovės vaizdiniais, schemomis, emocijų pažadintu apibendrintu intuityvumu ir patyrimu ir kt. Tokio mąstymo apraiškų yra daug meninės, mokslinės ir techninės kūrybos veikloje.

Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ir reiškinių ryšius, iškylančius ir sprendžiamos žmonių pažinimo procese. Žmogus gali ieškoti atsakymo į globalinį klausimą, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, mąstyti apie optimaliausius metodus moksleiviams mokyti, kaip išsiversti gaunant nedidelį atlyginimą ir t.t. Tačiau koks bebūtų sudėtingas mąstymo turinys, jis pasireiškia tik apibrėžtomis formomis. Pagrindinės mąstymo formos yra šios: sąvokos, teiginiai, klausimai ir protavimai. Mąstymo forma yra turinio pasireiškimo būdas – tam tikra minčių sąranga.

Sąvoka yra mintis apie bendras ir esmines daiktų ar reiškinių savybes. Žodžiais sąvokos įtvirtinamos kitiems kalbant. Antai bendrosios sąvokos, kaip trikampis, medis ir
t.t., nėra atstovaujamos realiems daiktams ar reiškiniams ir negali būti įtvirtinamos vaizdiniais. Čia mąstymui talkininkauja kalbos žodžiai. Tačiau reikia suprasti, kad žodžiai yra tik ženklai, asocijuoti atmintyje su mintimis – sąvokomis. Tos pačios sąvokos gali būti reiškiamos įvairių kalbų žodžiais, viena sąvoka – keliais žodžiais, kaip garsų ar regimų ženklų kompleksais. Keičiantis išoriniams sąvokų apvalkalams jų turinys lieka pastovus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 914 žodžiai iš 2844 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.