Mastymas
5 (100%) 1 vote

Mastymas

Mąstymas yra jutimais nepažystamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei

sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstymu žmogus galėjo pažinti

atomo sandarą ir gauti iš jo milžiniškas energijas, tik mąstydamas žmogus

vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius.

Pažindamas daiktų bei reiškinių atsiradimo priežastis ir jų raidos dėsnius

, žmogus prognozuoja gamtos ir visuomenės reiškinių ateities perspektyvas.

Iš viso to aišku, kad mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes

ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus atranda

nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos

patikimumo lygius.

Pasinaudodami žiniomis apie vaikų tėvų pasiekimus, šeimos gyvenimo sąlygas,

gebėjimą mokytis ir kt., mes galime daryti išvadas apie moksleivių

tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Tokiu būdu naujus dalykus ir

santykius mąstymu pažįstame tarpininkaujant įvairioms anksčiau įgytoms

žinioms. Šia prasme mastymas yra vadinamas netiesioginio pažinimo procesu

(lyginant su tiesioginiais jutimais).

Mąstymas yra laikomas apibendrinančiu pažinimu. Jutimais negalima

numatyti nei to, kad rytoj po nakties vėl išauš diena. Tokią išvada mes

lengvai darome apibendrindami nuolat besikartojantį patyrimą: po nakties

diena, po dienos naktis ir vėl diena ir t.t. Išsamesnis visatos dėsnių

pažinimas verčia net suabejoti, ar tikrai ir toliau taip bus (gali užgesti

saulė, gali žemė susidurti su kokiu nors kosminiu kūnu ir kt.), nors tokio

pasikeitimo tikimybė ir labai maža.

Mąstymas nėra atsietas nuo jutiminio pažinimo, kuris teikia mastymo

apibendrinimams ir žinioms medžiagą. Žinios išlaikomos atmintyje –

vadinasi, mąstymas glaudžiai susietas su atminties procesais, jų asociacine

prigimtimi (reikiamos žinios atmintyje “surandamos” asociacijų pagrindu).

Be to, mąstymas susijęs ir su kitais procesais. Emocijos skatina spręsti

iškilusias problemas, valia padeda laikytis būtinos mąstymo krypties,

atkakliai ieškoti sprendimo būdų. Mąstant pasireiškia žmogaus sugebėjimas,

temperamento ypatybės, charakterio bruožai, asmenybės nuostatos.

Išskirtinę reikšmę mąstymo procesams turi kalba ir kalbėjimas.

Psichologijoje yra buvę labai skirtingų nuomonių mąstymo ir kalbos ryšių

klausimais. ,,Grynojo mąstymo“ teorijų šalininkai laiko, kad šie procesai

siejasi tik bendraujant – kalba padedanti apsikeisti mintimis. O problemų

sprendimams kalba tik trukdanti (tikras mąstytojas tik tas kurio mąstymas

atsiskyręs nuo konkrečios kalbos). Kai kurie bihevioristinių nuostatų

psichologai nukrypo į kitą kraštutinumą, pavadindami mąstymą “kalbėjimu be

garso”. Šiuo metu dauguma psichologų mano kad minėtos kraštutinės hipotezės

tikrų ryšių neaprašo. Kalbos žodžiai ir sakiniai dalyvauja įtvirtinant

mastymo bendrąsias sąvokas (“žmogus”, “materija”, “grožis”) bei teiginius (

“Everestas yra aukščiausias kalnas žemėje”, “Lenk medelį, kol jaunas”).

Žodinės formuluotės padeda geriau apibrėžti problemas, pasiekti loginės

protavimo tvarkos ir kt. Tačiau žmogus susiduria ir su įvairiais

neverbaliniais uždaviniais, kurie sprendžiami remiantis tikrovės

vaizdiniais, schemomis, emocijų pažadintu apibendrintu intuityvumu ir

patyrimu ir kt. Tokio mąstymo apraiškų yra daug meninės, mokslinės ir

techninės kūrybos veikloje.

Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ir

reiškinių ryšius, iškylančius ir sprendžiamos žmonių pažinimo procese.

Žmogus gali ieškoti atsakymo į globalinį klausimą, kokia yra žmogaus

gyvenimo prasmė, mąstyti apie optimaliausius metodus moksleiviams mokyti,

kaip išsiversti gaunant nedidelį atlyginimą ir t.t. Tačiau koks bebūtų

sudėtingas mąstymo turinys, jis pasireiškia tik apibrėžtomis formomis.

Pagrindinės mąstymo formos yra šios: sąvokos, teiginiai, klausimai ir

protavimai. Mąstymo forma yra turinio pasireiškimo būdas – tam tikra minčių

sąranga.

Sąvoka yra mintis apie bendras ir esmines daiktų ar reiškinių savybes.

Žodžiais sąvokos įtvirtinamos kitiems kalbant. Antai bendrosios sąvokos,

kaip trikampis, medis ir t.t., nėra atstovaujamos realiems daiktams ar

reiškiniams ir negali būti įtvirtinamos vaizdiniais. Čia mąstymui

talkininkauja kalbos žodžiai. Tačiau reikia suprasti, kad žodžiai yra tik

ženklai, asocijuoti atmintyje su mintimis – sąvokomis. Tos pačios sąvokos

gali būti reiškiamos įvairių kalbų žodžiais, viena sąvoka – keliais

žodžiais, kaip garsų ar regimų ženklų kompleksais. Keičiantis išoriniams

sąvokų apvalkalams jų turinys lieka pastovus.

Apie daiktą ar reiškinį mes paprastai mąstome kaip apie tam tikros grupės

(klasės) atstovą, t.y. priskiriame jį atitinkamai sąvokai. Sąvoka – mintis,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 765 žodžiai iš 2538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.