Mastymo operacijos mastymo psichologija
5 (100%) 1 vote

Mastymo operacijos mastymo psichologija

MĄSTYMO OPERACIJOS

Daiktų ir reiškinių esmę, dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius žmogus pažįsta mąstymu. Viso pasaulio pažinimas vyksta mąstymo operacijomis – minties veiksmais. Mąstymo operacijos formuojasi pereinant nuo išorinių prie vidinių veiksmų, atliekamų mintyse. Kuo sudėtingesniais reiškiniais operuojama mintyse, tuo sudėtingesnės mąstymo operacijos.

Pagrindinės mąstymo operacijos yra šios:

• analizė ir sintezė;

• lyginimas, apibendrinimas ir klasifikavimas;

• abstrahavimas ir konkretizavimas.

Analizė

Analizė – mąstymo operacija, daikto, žodžio, reiškinio suskaidymas (praktiškai ar mintyse) į sudėtines dalis. Tai yra tam tikrų objekto elementų, jo savybių, ypatumų ar vidinių ryšių išskirimas, suskirstymas į komponentus.

Išsamesnis objekto pažinimas prasideda nuo mintinio suskaidymo į sudėtines dalis – elementus.

Analizė padeda pažinti tiriamojo objekto atskirus elementus, bet ne visumą, neduoda vientiso supratimo apie objektą.

Norint pažinti daiktą kaip visumą, reikalinga kita mąstymo operacija – sintezė.

Sintezė

Sintezė – mąstymo operacija, kai mintyse jungiamos į visumą analizės išskaidytos daikto ar reiškinio dalys. Tai ne vien paprastas dalių sujungimas, bet kartu ir pažinimo operacija, nes iš atskirų objekto dalių ar reiškinų dalių juos sujungus pažįstama kažkas naujo, gaunamas dalių kaip visumos supratimas, susidaromas bendras vaizdas, suvokiama esmė, egzistavimo prasmė, vidiniai ryšiai bei funkcijos.

Sintezė ir analizė – glaudžiai tarpusavyje susijusios: sintezė vyksta kartu su analize, jos papildo vieną kitą. Sintezė negalima, jei objektas neišanalizuotas; kiekviena analizė remiasi daikto kaip visumos pažinimu. Kiekviename mąstymo etape dominuoja tai analizė, tai sintezė. Bent kiek sedėtingesnis mąstymo procesas reikalauja ir analizės, ir sintezės.

Lyginimas

Lyginimas yra mąstymo operacija, kuria nustatomas daiktų ar reiškinių panašumas ir skirtumas. Pasaulis pažįstamas lyginant stebimus objektus, nustatant jų panašumus ir skirtumus.

Lyginant būtina nustatyti:

1. kuo lyginami objektai yra panašūs (pvz.: kuo panašūs skrybėlė ir kepurė)

2. kuo jie skiriasi (pvz.: kuo skiriasi vienas pieštukas nuo kito)

Tačiau esti bendros lyginimo operacijų taisyklės:

• lyginant vieną objektą su kitu, jie yra gretinami;

• norint palyginti du objektus, pirmiausia reikia rasti (išskirti) bent kokius objektų panašumo požymius; po to galima nustatyti, kuo jie skiriasi (pvz.: nesunku palyginti du pieštukus, kai vienas iš jų yra storesnis ar ilgesnis).

Lyginant reikėtų atsižvelgti ir į šiuos dalykus:

• lyginti reikia tokius objektus, kurie tikrovėje turi kokių nors ryšių;

• lyginant ieškoma tik itin skiriančių požymių, ypatumų;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 411 žodžiai iš 818 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.