TurinysĮvadas…………………………………………………………….
…………………………………..3
1. Teorinės darbo prielaidos
……………………………………………………………4
1.1 Marija Montessori – didžioji pedagogikos
reformatorė………………..4
1.2 M. Montessori pedagogikos
esmė…………………………………………….5
1.3 Ugdymo tikslas, uždaviniai ir
principai…………………………………….6
1.4 Mokymas skaičiuoti pagal M . Montessori …………………………7
1.5 Montessori mokomosios
priemonės…………………………………………9
2. Tyrimo organizavimas ir
metodika………………………………………………18
3. Tyrimo rezultatai ir jų
aptarimas………………………………………………….23
Išvados……………………………………………………………
…………………………………24
Literatūra…………………………………………………………..
………………………………25
Priedai
Įvadas
Temos aktualumas. Nė viena kita pedagoginė sistema nėra taip
paplitusi kaip Marijos Montessori. Vien Vokietijos Federacinėje
Respublikoje yra daugiau kaip 300 vaikų darželių, daugiau kaip 150 pradinių
mokyklų ir apie 40 mokyklų, kuriose pagal šią sistemą dirbama aukštesnėse
klasėse. Pagal Montessori sistemą dirba ir daug specialiųjų mokyklų bei
klasių. Ji šiuo metu yra paplitusi po visą pasaulį.
M. Montessori idėjos Lietuvoje žinomos dar iki kaizerinės
okupacijos. 1914m „Jaunojoj Lietuvoj“ aptartas jos metodas. Pastaraisiais
metais Montessori pedagogika pasiekė savo kulminaciją. Kuriamos naujos
pagal Montessori sistemą dirbančios įstaigos, per pastaruosius penkerius
metus pagausėjo publikacijų, organizuojama daugybė pedagogų rengimo kursų,
nes padidėjo paklausa. Pagaliau ir tradicinės įstaigos vis dažniau savo
kasdieniame darbe naudoja įvairius Montessori sistemos elementus. Antai
šiuo metu pradinėse mokyklose vis plačiau naudojamas vadinamasis laisvasis
darbas.
M. Montessori pedagoginė sistema pagrįsta vaikui keliamu būtinu
reikalavimu „mokytis veikiant“. Ši mintis ugdymo istorijoje žinoma nuo
seno. Tik įvairiose epochose ryškiau arba ne taip ryškiai pabrėžiama. Tai
priklausė nuo požiūrio į mokytojo ir mokinio veiklos santykį ugdymo
procese. Mūsų švietimo sistema orientuota į rezultatą, o ne į procesą.
Nežiūrima į vaiką, ką jis jaučia kai nesuspėja, nesupranta. Didžiulė
problema pedagogams pamokų metu padėti vaikui. Mokyklose vaikai verčiami
klausyti mokytojų aiškinimo, rašyti kontrolinius darbus, atsakinėti, o
savarankiškai mokytis gali tik namie, būdami vieni.
Montessori metodu dirbančios mokytojos paruošia aplinką kurioje
vaikas pats savarankiškai veikia, pasiringdamas veiklą. Jie tai daro
praktiškai, o ne mokomi, liepiant gražiai elgtis. Pradinėse klasėse
reikia taip pat sudaryti kiek įmanoma daugiau galimybių vaikams mokytis
savarankiškai. Nepamiršti pagrindinio M. Montessori principo „ne mokyti
reikia, bet padėti mokytis“. Tai ką vaikas pats atranda, pats išmoksta, tai
žymiai tvirčiau išlieka , kelia pasitikėjimą savo jėgomis, norą toliau
siekti žinių.
Darbo objektas: 2 klasės mokiniai.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kaip mokykloje per matematikos pamokas
taikoma Montessori metodika.
Uždaviniai:
1. Nustatyti Montessori pedagogikos esmę ugdymo procese.
2. Ištirti kokias matematikos Montessori priemones mokykla turi.
3. Išanalizuoti matematikos pamoką.1. Teorinės prielaidos
1.1 Marija Montessori – didžioji pedagogikos reformatorė
Marija Montessori gimė 1870 m. rugpjūčio 31 dieną Italijoje,
Kiaravalėje (netoli Ankonos). 1875 metais šeima persikėlė gyventi į Romą.
Ten Marija šešerius metus lankė pagrindinę mokyklą, paskui perėjo mokytis į
gamtos mokslų ir techninę mokyklą. 1890 metais ją sėkmingai baigė, gaudama
brandos atestatą. Nuo 1890 iki 1892 metų studijavo gamtos mokslus Romos
universitete. Baigdama studijas, pajuto vis stiprėjantį norą studijuoti
mediciną ir tapti gydytoja. Tuo metu Italijoje moterims tai buvo
draudžiama. Bet Marija Montessori įveikė visas kliūtis ir pasipriešinimą.
1890 metais ji pradėjo studijuoti mediciną Romos universitete. 1896 metais
išlaikė valstybinį egzaminą ir tapo gydytoja. M. Montessori buvo pirmoji
Italijoj moteris gydytoja. Tais pačiais metais ji pradėjo dirbti Romos
universiteto psichiatrijos klinikoje gydytoja asistente. Papildomai vertėsi
privačia praktika. Atlikdama tyrimus universiteto psichiatrijos klinikoje,
Montessori pirmą kartą susidūrė su pedagoginiais klausymais. 1904 m.
pradėjo pedagoginį darbą.
Būdama dar visai jauna ji
sulaužė tradicinius supratimus apie
vyro ir moters, mokytojo ir mokinio vaidmenis. Ji valdė savo gyvenimą taip,
kaip galėjo ir siekė jį išnaudoti maksimaliai. Marijos Montessori
pedagoginė sistema anuo metu reiškė revoliuciją. Bet ji nebuvo vienintelė,
atsižvelgianti į vaiko vidinį pasaulį ir kovojanti už jo teises. Pedagogė
priklausė vadinamajam pedagogikos reformavimo judėjimui, kuriame aktyviai
dalyvavo pedagogai Rudolphas Steineris, Peteris Petersenas, Johnas Dewey ir
Celestinas Freinet (Frenė). Šis tarp tautinis judėjimas XX a. pradžioje
norėjo iš pagrindų pakeisti auklėjimą. Šie pedagogai pasisakė prieš:
• vaiko gyvenimo ribojimą taisyklėmis;
• mokytojų autoritariškumą;
• mokykloje dėstomos medžiagos mokymąsi atmintinai, negalvojant.
Jie pabrėžė, kad reikia:
• suprasti vaiko ypatumus ir savitumą;
• mokytojams ir auklėtojams būti vaikui patarėjais;
• sudaryti galimybę vaikui turėti savo nuomonę;
• mokykloje puoselėti bendruomeniškumą.
Tiesioginė įtaka šiam naujam požiūriui į vaiką ir jo auklėjimą
išplaukia iš besiformuojančios vaikų psichologijos srities. Pirmą kartą
vaikas pripažįstamas kaip aktyvi būtybė, turinti savo sielą ir norus, todėl
atitinkamai turi keistis ir pedagogikos samprata. Pagal šį požiūrį kai
kurie pedagogai sukūrė savas pedagogikos koncepcijas, akcentuojančias
skirtingus esminius dalykus, ir savus metodus.
1.2 M. Montessori pedagogikos esmė
Demokratinė edukacinė sistema remiasi žmogaus saviraiškos ir jo
vertingumo pripažinimu. Pagrindinis jos uždavinys – sudaryti kuo
palankesnes sąlygas individo gebėjimams ir talentui atskleisti, skatinti
savanorišką įvairiapusišką asmenybės ugdymą.
Šios nuostatos įgyvendinimą laiduoja dvi aplinkybės: pirma, nepakantumas
vienai teisingai pedagoginei doktrinai; antra, pedagoginių doktrinų gausa
ir jų koegzistencija, kuri sudaro galimybę reikštis alternatyvai ir skatina
inovacijas.
Mokyklinės pedagogikos atnaujinimo procesas remiasi geriausiomis
pasaulinėmis pedagogikos tradicijomis, iškėlusiomis vaikų savarankiškos
veiklos, jų pojūčių, intelekto lavinimo, kūrybingumo skatinimo idėjas.
Tarpe kitų, pasaulyje gerai žinomų pedagogų, italų mokslininkė M.
Montessori dėjo pamatus dabartinės mokyklinės pedagogikos mokslui ir
praktikai. Kai kurie M. Montessori „atradimai“ tiesiog prigijo lietuviškoje
mokykloje: vaikiški baldai, vaikų savitvarka ir kt.
M. Montessori pedagogikoje, anot L. Sajienės, ryškios holistinės
pedagogikos idėjos.
Ugdymas pagal holistinės pedagogikos nuostatus reiškia:
– besą1ygišką pagarbą visoms gyvybės formoms ir gyvenimui;
– siekimą pagrindinių vertybių – grožio, gėrio, džiaugsmo, meilės,
asmenybės ir pasaulio integralumo, kūrybos pažinimo;
– globalinių nūdienos pasaulio problemų suvokimą ir asmeninės
atsakomybės už pasaulio ateitį ugdymą;
– asmenybės ugdymą, remiantis geriausiomis žmonijos kultūrinėmis
tradicijomis.
Holistinės mokyklos mokymo procesas remiasi šiais principais:
– švietimo misija – ugdyti didžiadvasiškumą
– mokykloje dirba lygiai ir tėvai, ir
mokytojai;
– mokymo turinys – tai ne disciplinų
ir žinių, bet pirmiausia būties reikšmių,
kurias mokykla turi
skatinti atrasti, suvokti bei kūrybiškai
interpretuoti, sankaupa;
– kiekvienas
vaikas’ apdovanotas unikaliomis ir
nepakartojamomis galimybėmis;
– vertinimas
grindžiamas pedagogo ir vaiko dialogu ir
bendradarbiavimu;
– pagrindinės
ugdymo formos nukreiptos į savojo „aš“ suvokimą
ir realizavimą.
Principai|M. Montessori pedagoginės sistemos |Lietuvos švietimo sistemos |
|Laisvės ir drausmės |Pasirinkimo laisvės ir atsakomybės |
|Lygiateisiškumo |Prigimtinės žmonių lygybės ir |
|Nesikišimo į vaiko veiklą |lygiateisiškumo |
|Aplinkos saugojimo ir tausojimo |Intelektinės laisvės, tolerancijos, |
|Mokyklos ir šeimos vieningumo |saviraiškos |
|Klaidų kontrolės |Pagarbos kultūrinėms vertybėms |
| |Mokyklos ir šeimos vieningumo |
| |- |Tikslai
|„ Savęs ir aplinkos tobulinimas |„ Brandinti vidinės darnos ir darnos|
|pakeliui į visuotinai darnią |su pasaulio visuma siekiančią |
|bendruomenę, kurios pagrindinis |asmenybę.“ |
|dėsnis – Meilė.“ |(Lietuvos švietimo įstatymas) |
|( M. Montessori) | |M. Montessori pedagoginė sistema pagrįsta reikalavimu „mokytis
veikiant“. Tam reikia:
– specialiai paruoštos aplinkos;
– tinkamo pedagogo vaidmens.
Ši sistema sėkmingai gali būti taikoma Lietuvoje, nes:
– atitinką demokratišką
Lietuvos švietimo kryptį ir nuostatas;
– sudaro galimybę ugdyti vaikus, kurie nepritampa tradicinėse ugdymo
įstaigose;
– svarbus konkurencijos veiksnys, dėl to tobu1ėja kitų švietimo
sistemų įstaigų ugdymo turinys ir metodai;
– padeda įveikti visuotinai įsigalėjusią žinių apatiją.
M. Montessori pedagoginė sistema turi būti adaptuojama, ugdymo
turinį užpildant tautos kultūrinėmis vertybėmis ir modifikuojama,
atsižvelgiant į laikmetį.1. 3 Ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai
Pagrindinis Montessori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori
pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi
reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų
integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis,
ugdyti savo gebėjimus.
1. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, Montessori mokykla kelia sau
tokius uždavinius:
• puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės
brandos ir sėkmingo integravimosi į visuomenės gyvenimą;
• plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio
mąstymo, problemų sprendimo įgūdžius;
• suteikti mokiniams prasmingų žinių, padėti jas susisteminti ir
įtvirtinti;
• sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą,
padedančią puoselėti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti
jo socialinį saugumą;
• sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą
ugdomąją aplinką, atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos
tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius poreikius;
• visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo
jėgomis, puoselėti sąmoningą mokymosi motyvaciją;
• remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir
drausmės sąveikos samprata, ugdyti asmens bendražmogiškąsias
vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo
patirtį;
• puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių,
mokytojų ir tėvų tarpusavio santykius;
• organizuoti tėvų ir visuomenės Montessorinį švietimą.
2. Montessori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių
galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori
pedagoginei sistemai būdingų principų: laisvės drausmėje, lygiateisiškumo,
individualumo, mokinio teigiamos veiklos nepertraukimo, klaidų
savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.
3. M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:
• savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais
ir dvasiniais asmens poreikiais samprata;
• savita, minėtus raidos tarpsnius atitinkanti ugdomoji aplinka ir
priemonės;
• mokytojo – vaiko asmenybės raidos stebėtojo ir vadovo – vaidmens
ugdymo procese samprata
1. 4 Mokymas skaičiuoti pagal M . Montessori
Pamoka apie nulį. Reikia duoti vaikui pajusti kas yra niekas
(nulis). Šiam tikslui yra skiriama pratimų, kurie vaikams labai patinka
pvz.: mokytoja atsistoja tarp vaikų, sėdinčių ant savo kėdelių, ir
kreipiasi į vieną tų, kurie jau yra darę pratimus su skaičiais. „ Ateik pas
mane nulį sykių.“ Vaikas beveik visuomet bėga pas mokytoja ir grįžta atgal
į savo vietą. „Tu atėjai pas mane vieną sykį , o aš tavęs prašiau ateiti
nulį sykį“. Vaikas nustemba. Tada kartu išsiaiškinama nulio reikšmė. Nulis
reiškia nė vieno sykio, vaikas turėjo stovėti vietoje.
Atimtis ir sudėtis nuo vieno iki dešimties. Geriausias būdas
šiam uždaviniui atlikti yra naudojant korteles su skaičiais nuo vieno iki
dešimt. Reikia imti mažiausią dėmenį vieną po kito, pradedant nuo vieno, ir
pridėti prie didesnių, pradedant nuo devynių. Vieną prideda prie devynių,
du prie aštuonių, tris prie septynių, keturis prie šešių. Taip susidaro
keturios lentelės, kurių kiekviena lygi dešimčiai. Lieka dar vienui vienas
penketukas. Bet pervertus jį vienu galu pamato, kad jis dar sykį telpa
dešimties dėmenyje, vadinasi, dešimtį sudaro du penketai.
Devyni ir vienas lygu dešimčiai; šeši ir keturi lygu dešimčiai,
ir pagaliau dusyk penki lygu dešimčiai. Paskui vaikai užrašo šį pratimą,
mokydamiesi raštu pažymėti plius, lygu, dusyk.
9+1=10
8+2=10
7+3=10
6+4=105*2=10
Kada visa tai yra gerai suprasta ir užrašyta, tada vaikų
dėmesys kreipiamas į tą darbą, kurį jie dar turi atlikti: sudėti dėmenis į
savo vietas, kaip jie yra buvę prieš sudarant dešimtis. Atimame iš
paskiausiai sudarytos dešimties keturis, ir lieka šeši; iš kitos dešimties
atimame tris, ir lieka septyni; dar iš kitos dešimties atimame du, lieka
aštuoni; ir dar iš kitos dešimties atimame viena lieka devyni.
dešimtis be keturių lygu šešiems; dešimtis be trijų lygu
septyniems, dešimtis be dviejų lygu aštuoniems, dešimtis be vieno lygu
devyniems. Likę penki yra dešimties pusė, kurią galima gauti, padalijus
dešimtį iš dviejų: dešimtis, padalyta iš dviejų yra penki. Taigi užrašoma:
10 – 4 = 6
10 – 3 = 7
10 – 2 = 8
10 – 9 = 1 10 / 2 = 5
Dešimtainių skaičių pamokos. Aritmetikos veiksmai su skaičiais,
didesniais už dešimtį. Mokomąja medžiaga šiems pratimams tinka
kartoniniai kvadratai su spausdintu skaitmeniu ,,10″ penkių arba šešių
centimetrų didumo ir kiti kartoniniai kvadratai, dvigubai mažesni už
pirmuosius, su užrašytais atskirais skaitmenimis nuo 1 ligi 9. Šie
atskirieji skaitmenys dedami paeiliui: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Kadangi
daugiau skaitmenų nebėra, tai, toliau dedant eilę, pradedama dėti vėl iš
pradžių nuo 1. Sis 1 dešimtainėje įvairių dydžių sistemoje eina po 9
dešimties dėmenyje. Bet jis yra aukščiau, negu buvo pirmasis 1; todėl jam
atskirti nuo pirmojo 1 šalimais dedamas nieko pats nereiškiąs nulio
ženklas. Tuo būdu gaunama 10. Paskiau, uždengiant šį nuli paeiliui
atskirais skaitmenimis, pažymėtais kvadratiniuose lakšteliuose, susidaro
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19.
Šiuos skaičius galima sudėti ir iš dėmenų, pridedant prie dešimties
dėmens iš pradžių vieną, paskiau vietoj vieno du; dar toliau vietoj dviejų
tris ir t. t.
Mokytoja gali parodyti, kaip reikia vartoti dešimtainę įvairių dydžių
sistemą. Ji rodo vaikui lakšteli su skaičiumi 10, paskiau nulį uždengia