Matematikos mokymas montessori ugdymo sistemoje
5 (100%) 1 vote

Matematikos mokymas montessori ugdymo sistemoje

TurinysĮvadas…………………………………………………………….

…………………………………..3

1. Teorinės darbo prielaidos

……………………………………………………………4

1.1 Marija Montessori – didžioji pedagogikos

reformatorė………………..4

1.2 M. Montessori pedagogikos

esmė…………………………………………….5

1.3 Ugdymo tikslas, uždaviniai ir

principai…………………………………….6

1.4 Mokymas skaičiuoti pagal M . Montessori …………………………7

1.5 Montessori mokomosios

priemonės…………………………………………9

2. Tyrimo organizavimas ir

metodika………………………………………………18

3. Tyrimo rezultatai ir jų

aptarimas………………………………………………….23

Išvados……………………………………………………………

…………………………………24

Literatūra…………………………………………………………..

………………………………25

Priedai

Įvadas

Temos aktualumas. Nė viena kita pedagoginė sistema nėra taip

paplitusi kaip Marijos Montessori. Vien Vokietijos Federacinėje

Respublikoje yra daugiau kaip 300 vaikų darželių, daugiau kaip 150 pradinių

mokyklų ir apie 40 mokyklų, kuriose pagal šią sistemą dirbama aukštesnėse

klasėse. Pagal Montessori sistemą dirba ir daug specialiųjų mokyklų bei

klasių. Ji šiuo metu yra paplitusi po visą pasaulį.

M. Montessori idėjos Lietuvoje žinomos dar iki kaizerinės

okupacijos. 1914m „Jaunojoj Lietuvoj“ aptartas jos metodas. Pastaraisiais

metais Montessori pedagogika pasiekė savo kulminaciją. Kuriamos naujos

pagal Montessori sistemą dirbančios įstaigos, per pastaruosius penkerius

metus pagausėjo publikacijų, organizuojama daugybė pedagogų rengimo kursų,

nes padidėjo paklausa. Pagaliau ir tradicinės įstaigos vis dažniau savo

kasdieniame darbe naudoja įvairius Montessori sistemos elementus. Antai

šiuo metu pradinėse mokyklose vis plačiau naudojamas vadinamasis laisvasis

darbas.

M. Montessori pedagoginė sistema pagrįsta vaikui keliamu būtinu

reikalavimu „mokytis veikiant“. Ši mintis ugdymo istorijoje žinoma nuo

seno. Tik įvairiose epochose ryškiau arba ne taip ryškiai pabrėžiama. Tai

priklausė nuo požiūrio į mokytojo ir mokinio veiklos santykį ugdymo

procese. Mūsų švietimo sistema orientuota į rezultatą, o ne į procesą.

Nežiūrima į vaiką, ką jis jaučia kai nesuspėja, nesupranta. Didžiulė

problema pedagogams pamokų metu padėti vaikui. Mokyklose vaikai verčiami

klausyti mokytojų aiškinimo, rašyti kontrolinius darbus, atsakinėti, o

savarankiškai mokytis gali tik namie, būdami vieni.

Montessori metodu dirbančios mokytojos paruošia aplinką kurioje

vaikas pats savarankiškai veikia, pasiringdamas veiklą. Jie tai daro

praktiškai, o ne mokomi, liepiant gražiai elgtis. Pradinėse klasėse

reikia taip pat sudaryti kiek įmanoma daugiau galimybių vaikams mokytis

savarankiškai. Nepamiršti pagrindinio M. Montessori principo „ne mokyti

reikia, bet padėti mokytis“. Tai ką vaikas pats atranda, pats išmoksta, tai

žymiai tvirčiau išlieka , kelia pasitikėjimą savo jėgomis, norą toliau

siekti žinių.

Darbo objektas: 2 klasės mokiniai.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kaip mokykloje per matematikos pamokas

taikoma Montessori metodika.

Uždaviniai:

1. Nustatyti Montessori pedagogikos esmę ugdymo procese.

2. Ištirti kokias matematikos Montessori priemones mokykla turi.

3. Išanalizuoti matematikos pamoką.1. Teorinės prielaidos

1.1 Marija Montessori – didžioji pedagogikos reformatorė

Marija Montessori gimė 1870 m. rugpjūčio 31 dieną Italijoje,

Kiaravalėje (netoli Ankonos). 1875 metais šeima persikėlė gyventi į Romą.

Ten Marija šešerius metus lankė pagrindinę mokyklą, paskui perėjo mokytis į

gamtos mokslų ir techninę mokyklą. 1890 metais ją sėkmingai baigė, gaudama

brandos atestatą. Nuo 1890 iki 1892 metų studijavo gamtos mokslus Romos

universitete. Baigdama studijas, pajuto vis stiprėjantį norą studijuoti

mediciną ir tapti gydytoja. Tuo metu Italijoje moterims tai buvo

draudžiama. Bet Marija Montessori įveikė visas kliūtis ir pasipriešinimą.

1890 metais ji pradėjo studijuoti mediciną Romos universitete. 1896 metais

išlaikė valstybinį egzaminą ir tapo gydytoja. M. Montessori buvo pirmoji

Italijoj moteris gydytoja. Tais pačiais metais ji pradėjo dirbti Romos

universiteto psichiatrijos klinikoje gydytoja asistente. Papildomai vertėsi

privačia praktika. Atlikdama tyrimus universiteto psichiatrijos klinikoje,

Montessori pirmą kartą susidūrė su pedagoginiais klausymais. 1904 m.

pradėjo pedagoginį darbą.

Būdama dar visai jauna ji
sulaužė tradicinius supratimus apie

vyro ir moters, mokytojo ir mokinio vaidmenis. Ji valdė savo gyvenimą taip,

kaip galėjo ir siekė jį išnaudoti maksimaliai. Marijos Montessori

pedagoginė sistema anuo metu reiškė revoliuciją. Bet ji nebuvo vienintelė,

atsižvelgianti į vaiko vidinį pasaulį ir kovojanti už jo teises. Pedagogė

priklausė vadinamajam pedagogikos reformavimo judėjimui, kuriame aktyviai

dalyvavo pedagogai Rudolphas Steineris, Peteris Petersenas, Johnas Dewey ir

Celestinas Freinet (Frenė). Šis tarp tautinis judėjimas XX a. pradžioje

norėjo iš pagrindų pakeisti auklėjimą. Šie pedagogai pasisakė prieš:

• vaiko gyvenimo ribojimą taisyklėmis;

• mokytojų autoritariškumą;

• mokykloje dėstomos medžiagos mokymąsi atmintinai, negalvojant.

Jie pabrėžė, kad reikia:

• suprasti vaiko ypatumus ir savitumą;

• mokytojams ir auklėtojams būti vaikui patarėjais;

• sudaryti galimybę vaikui turėti savo nuomonę;

• mokykloje puoselėti bendruomeniškumą.

Tiesioginė įtaka šiam naujam požiūriui į vaiką ir jo auklėjimą

išplaukia iš besiformuojančios vaikų psichologijos srities. Pirmą kartą

vaikas pripažįstamas kaip aktyvi būtybė, turinti savo sielą ir norus, todėl

atitinkamai turi keistis ir pedagogikos samprata. Pagal šį požiūrį kai

kurie pedagogai sukūrė savas pedagogikos koncepcijas, akcentuojančias

skirtingus esminius dalykus, ir savus metodus.

1.2 M. Montessori pedagogikos esmė

Demokratinė edukacinė sistema remiasi žmogaus saviraiškos ir jo

vertingumo pripažinimu. Pagrindinis jos uždavinys – sudaryti kuo

palankesnes sąlygas individo gebėjimams ir talentui atskleisti, skatinti

savanorišką įvairiapusišką asmenybės ugdymą.

Šios nuostatos įgyvendinimą laiduoja dvi aplinkybės: pirma, nepakantumas

vienai teisingai pedagoginei doktrinai; antra, pedagoginių doktrinų gausa

ir jų koegzistencija, kuri sudaro galimybę reikštis alternatyvai ir skatina

inovacijas.

Mokyklinės pedagogikos atnaujinimo procesas remiasi geriausiomis

pasaulinėmis pedagogikos tradicijomis, iškėlusiomis vaikų savarankiškos

veiklos, jų pojūčių, intelekto lavinimo, kūrybingumo skatinimo idėjas.

Tarpe kitų, pasaulyje gerai žinomų pedagogų, italų mokslininkė M.

Montessori dėjo pamatus dabartinės mokyklinės pedagogikos mokslui ir

praktikai. Kai kurie M. Montessori „atradimai“ tiesiog prigijo lietuviškoje

mokykloje: vaikiški baldai, vaikų savitvarka ir kt.

M. Montessori pedagogikoje, anot L. Sajienės, ryškios holistinės

pedagogikos idėjos.

Ugdymas pagal holistinės pedagogikos nuostatus reiškia:

– besą1ygišką pagarbą visoms gyvybės formoms ir gyvenimui;

– siekimą pagrindinių vertybių – grožio, gėrio, džiaugsmo, meilės,

asmenybės ir pasaulio integralumo, kūrybos pažinimo;

– globalinių nūdienos pasaulio problemų suvokimą ir asmeninės

atsakomybės už pasaulio ateitį ugdymą;

– asmenybės ugdymą, remiantis geriausiomis žmonijos kultūrinėmis

tradicijomis.

Holistinės mokyklos mokymo procesas remiasi šiais principais:

– švietimo misija – ugdyti didžiadvasiškumą

– mokykloje dirba lygiai ir tėvai, ir

mokytojai;

– mokymo turinys – tai ne disciplinų

ir žinių, bet pirmiausia būties reikšmių,

kurias mokykla turi

skatinti atrasti, suvokti bei kūrybiškai

interpretuoti, sankaupa;

– kiekvienas

vaikas’ apdovanotas unikaliomis ir

nepakartojamomis galimybėmis;

– vertinimas

grindžiamas pedagogo ir vaiko dialogu ir

bendradarbiavimu;

– pagrindinės

ugdymo formos nukreiptos į savojo „aš“ suvokimą

ir realizavimą.

Principai|M. Montessori pedagoginės sistemos |Lietuvos švietimo sistemos |

|Laisvės ir drausmės |Pasirinkimo laisvės ir atsakomybės |

|Lygiateisiškumo |Prigimtinės žmonių lygybės ir |

|Nesikišimo į vaiko veiklą |lygiateisiškumo |

|Aplinkos saugojimo ir tausojimo |Intelektinės laisvės, tolerancijos, |

|Mokyklos ir šeimos vieningumo |saviraiškos |

|Klaidų kontrolės |Pagarbos kultūrinėms vertybėms |

| |Mokyklos ir šeimos vieningumo |

| |- |Tikslai

|„ Savęs ir aplinkos tobulinimas |„ Brandinti vidinės darnos ir darnos|

|pakeliui į visuotinai darnią |su pasaulio visuma siekiančią |

|bendruomenę, kurios pagrindinis |asmenybę.“ |

|dėsnis – Meilė.“ |(Lietuvos švietimo įstatymas) |

|( M. Montessori) | |M. Montessori pedagoginė sistema pagrįsta reikalavimu „mokytis

veikiant“. Tam reikia:

– specialiai paruoštos aplinkos;

– tinkamo pedagogo vaidmens.

Ši sistema sėkmingai gali būti taikoma Lietuvoje, nes:

– atitinką demokratišką
Lietuvos švietimo kryptį ir nuostatas;

– sudaro galimybę ugdyti vaikus, kurie nepritampa tradicinėse ugdymo

įstaigose;

– svarbus konkurencijos veiksnys, dėl to tobu1ėja kitų švietimo

sistemų įstaigų ugdymo turinys ir metodai;

– padeda įveikti visuotinai įsigalėjusią žinių apatiją.

M. Montessori pedagoginė sistema turi būti adaptuojama, ugdymo

turinį užpildant tautos kultūrinėmis vertybėmis ir modifikuojama,

atsižvelgiant į laikmetį.1. 3 Ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai

 

Pagrindinis Montessori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori

pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi

reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų

integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis,

ugdyti savo gebėjimus.

1. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, Montessori mokykla kelia sau

tokius uždavinius:

• puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės

brandos ir sėkmingo integravimosi į visuomenės gyvenimą;

• plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio

mąstymo, problemų sprendimo įgūdžius;

• suteikti mokiniams prasmingų žinių, padėti jas susisteminti ir

įtvirtinti;

• sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą,

padedančią puoselėti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti

jo socialinį saugumą;

• sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą

ugdomąją aplinką, atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos

tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius poreikius;

• visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo

jėgomis, puoselėti sąmoningą mokymosi motyvaciją;

• remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir

drausmės sąveikos samprata, ugdyti asmens bendražmogiškąsias

vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo

patirtį;

• puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių,

mokytojų ir tėvų tarpusavio santykius;

• organizuoti tėvų ir visuomenės Montessorinį švietimą.

2. Montessori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių

galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori

pedagoginei sistemai būdingų principų: laisvės drausmėje, lygiateisiškumo,

individualumo, mokinio teigiamos veiklos nepertraukimo, klaidų

savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.

3. M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:

• savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais

ir dvasiniais asmens poreikiais samprata;

• savita, minėtus raidos tarpsnius atitinkanti ugdomoji aplinka ir

priemonės;

• mokytojo – vaiko asmenybės raidos stebėtojo ir vadovo – vaidmens

ugdymo procese samprata

1. 4 Mokymas skaičiuoti pagal M . Montessori

Pamoka apie nulį. Reikia duoti vaikui pajusti kas yra niekas

(nulis). Šiam tikslui yra skiriama pratimų, kurie vaikams labai patinka

pvz.: mokytoja atsistoja tarp vaikų, sėdinčių ant savo kėdelių, ir

kreipiasi į vieną tų, kurie jau yra darę pratimus su skaičiais. „ Ateik pas

mane nulį sykių.“ Vaikas beveik visuomet bėga pas mokytoja ir grįžta atgal

į savo vietą. „Tu atėjai pas mane vieną sykį , o aš tavęs prašiau ateiti

nulį sykį“. Vaikas nustemba. Tada kartu išsiaiškinama nulio reikšmė. Nulis

reiškia nė vieno sykio, vaikas turėjo stovėti vietoje.

Atimtis ir sudėtis nuo vieno iki dešimties. Geriausias būdas

šiam uždaviniui atlikti yra naudojant korteles su skaičiais nuo vieno iki

dešimt. Reikia imti mažiausią dėmenį vieną po kito, pradedant nuo vieno, ir

pridėti prie didesnių, pradedant nuo devynių. Vieną prideda prie devynių,

du prie aštuonių, tris prie septynių, keturis prie šešių. Taip susidaro

keturios lentelės, kurių kiekviena lygi dešimčiai. Lieka dar vienui vienas

penketukas. Bet pervertus jį vienu galu pamato, kad jis dar sykį telpa

dešimties dėmenyje, vadinasi, dešimtį sudaro du penketai.

Devyni ir vienas lygu dešimčiai; šeši ir keturi lygu dešimčiai,

ir pagaliau dusyk penki lygu dešimčiai. Paskui vaikai užrašo šį pratimą,

mokydamiesi raštu pažymėti plius, lygu, dusyk.

9+1=10

8+2=10

7+3=10

6+4=105*2=10

Kada visa tai yra gerai suprasta ir užrašyta, tada vaikų

dėmesys kreipiamas į tą darbą, kurį jie dar turi atlikti: sudėti dėmenis į

savo vietas, kaip jie yra buvę prieš sudarant dešimtis. Atimame iš

paskiausiai sudarytos dešimties keturis, ir lieka šeši; iš kitos dešimties

atimame tris, ir lieka septyni; dar iš kitos dešimties atimame du, lieka

aštuoni; ir dar iš kitos dešimties atimame viena lieka devyni.
dešimtis be keturių lygu šešiems; dešimtis be trijų lygu

septyniems, dešimtis be dviejų lygu aštuoniems, dešimtis be vieno lygu

devyniems. Likę penki yra dešimties pusė, kurią galima gauti, padalijus

dešimtį iš dviejų: dešimtis, padalyta iš dviejų yra penki. Taigi užrašoma:

10 – 4 = 6

10 – 3 = 7

10 – 2 = 8

10 – 9 = 1 10 / 2 = 5

Dešimtainių skaičių pamokos. Aritmetikos veiksmai su skaičiais,

didesniais už dešimtį. Mokomąja medžiaga šiems pratimams tinka

kartoniniai kvadratai su spausdintu skaitmeniu ,,10″ penkių arba šešių

centimetrų didumo ir kiti kartoniniai kvadratai, dvigubai mažesni už

pirmuosius, su užrašytais atskirais skaitmenimis nuo 1 ligi 9. Šie

atskirieji skaitmenys dedami paeiliui: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Kadangi

daugiau skaitmenų nebėra, tai, toliau dedant eilę, pradedama dėti vėl iš

pradžių nuo 1. Sis 1 dešimtainėje įvairių dydžių sistemoje eina po 9

dešimties dėmenyje. Bet jis yra aukščiau, negu buvo pirmasis 1; todėl jam

atskirti nuo pirmojo 1 šalimais dedamas nieko pats nereiškiąs nulio

ženklas. Tuo būdu gaunama 10. Paskiau, uždengiant šį nuli paeiliui

atskirais skaitmenimis, pažymėtais kvadratiniuose lakšteliuose, susidaro

11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19.

Šiuos skaičius galima sudėti ir iš dėmenų, pridedant prie dešimties

dėmens iš pradžių vieną, paskiau vietoj vieno du; dar toliau vietoj dviejų

tris ir t. t.

Mokytoja gali parodyti, kaip reikia vartoti dešimtainę įvairių dydžių

sistemą. Ji rodo vaikui lakšteli su skaičiumi 10, paskiau nulį uždengia

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2099 žodžiai iš 6983 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.