Matematiniai modeliai genetikoje
5 (100%) 1 vote

Matematiniai modeliai genetikoje

TURINYS

ĮVADAS 2

ŽMOGAUS CHROMOSOMINIS KOMPLEKSAS 4

PAPRASČIAUSI POPULIACINIAI METODAI 5

LYGYNAMOJI EVOLIUCIJA 5

POLIMORFIZMO EGZISTAVIMO SĄLYGOS 7

SĄLYGOS POPULIACIJOS BŪSENOS ĮRODYMUI 10

IŠVADA 14

LITERATŪRA 16

ĮVADAS

Iš seno žmogus stengėsi sužinoti, kodėl kiekvienas gyvas organizmas pagimdo į save panašų, nors absoliučiai tėvų ir palikuonių fiziniai požymiai ir charakteris nesutampa.

Dabar aišku, kad vienos rūšies tėvų ir palikuonių panašumą nulemia paveldimumas, o jų skirtingas savybes – kintamumas. Paveldimumas ir kintamumas būdingas ne tik žmogui, bet ir visai gyvybei Žemėje. Šias svarbiausias organizmų savybes tiria genetika.

Genetikos mokslas atsirado XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. 1900 metai laikomi jos gimimo metais. Tuo metu trys skirtingų šalių mokslininkai (A.Korensas iš Austrijos, K.Čermakas iš Šveicarijos ir H.De Frizas iš Olandijos) nepriklausomai vienas nuo kito atrado, kad tėvų įvairių požymių perdavimas palikuonims yra dėsningumas. Tačiau literatūros šaltiniuose randame, kad šių trijų mokslininikų pastebėtus dėsningumus dar 1865 metais nustatė čekų mokslininkas gamtotyrininkas G.Mendelis, tyręs žirnius.

Taigi 1900 metais pakartotinai buvo atrasti paveldimumo dėsniai. Išnagrinėsime juos remdamiesi G.Mendelio bandymais.

G.Mendelis kryžmino, t.y. kryžmiškai apdulkino įvairias savidulkių žirnių rūšis, kurios forma (lygūs ir raukšlėti) ir spalva (geltoni ir žali). Analizuojan palikuonyse vieną šių požymių, pavyzdžiui, sėklos spalvą, paaiškėjo, kad pirmoje kartoje pasireiškia tik vienas tėvų požymis – geltona spalva. Antrojo požymio – žalios spalvos – pirmoje kartoje F1 nebūna. Šią kartą G.Mendelis palikdavo pačiai save apsidulkinti. Iš jos atsiradusios antros kartos F2 sėkla turėjo ir geltonos, ir žalios spalvos, o santykis tarp spalvų buvo 3:1, t.y. geltonų žirnių buvo 3 kartus daugiau negu žalių (Mendelio bandymuose 6 022 geltoni ir 2001 žali žirniai).

Remdamiesi šiais ir daugeliu kitų panašių tyrimų G.Mendelis nustatė garsiuosius dėsnius:

1. Pirmos kartos vienodumas.

2. Tėvų požymių išsiskyrimas antroje kartoje.

3. Nepriklausoma požymių kombinacija. Pagal šį dėsnį du skirtingi požymiai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito, išsiskirdami antroje kartoje santykiu 9:3 : 3:1.

Nuo 1900 metų iki šiol buvo padaryta didelių genetikos atradimų. Surastos chromosomos, kurios yra materialios ląstelės paveldimumo pernešėjos. Chromosomose yra dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) molekulių. DNR saugojama tėvų genetinė (paveldimoji) informacija, juri perduodama palikuonims. Dabar jau nustatyti ląstelės genetinės infromacijos saugojimo būdai ir jos veikimo mechanizmai.

Yra iššifruotas genetinis kodas, susintetintas genas, t.y. ta DNR dalis, kurios paskirtis – pagaminti vieną baltymo fermento molekulę. Fermentai kontroliuoja ir vykdo ląstelės gyvybinius procesus ir galų gale formuoja išorinius organizmo požymius. Beje, genų veikla labai priklauso nuo išorės sąlygų. Dėl to skiriamos dvi sąvokos: genotipas – visų iš tėvų gaunamų paveldimumo faktorių genų visuma ir fenotipas – išorinių požymių visuma, kuri atsiranda genotipui sąveikaujant su aplinka. Taigi organizmo fenotipo susidarymui svarbūs ir genotipas ir išorinė aplinka, kurioje vystosi individas.

Paprastai genetikos dėsningumai yra universalūs. Jie reikšmingi augalams, gyvūnams ir žmogui.

Genetikos žinių ži ių reikia kiekvienam žmogui dėl to, kad jos padėtų „pažinti pačiam save“, kad žmogus jaustų didesnę atsakomybę už save, už kitus, už aplinką.

ŽMOGAUS CHROMOSOMINIS KOMPLEKSAS

Žmogus – sudėtingiausias genetinių tytimų objektas. Visų pirma dėl to, kad su juo negalima eksperimentuoti taip kaip su gyvuliais ar augalais. Juk dėl eksperimento nepriversime tuoktis du žmones ir turėti palikuonių, nors mokslui toks bandymas būtų lavai įdomus. Taigi atsiranda neišsprendžiamų etinių problemų. Be to, žmogaus karta pasikeičia vieną kartą per per 25 metus (palyginkite: drosofilos kartos keičiasi kas 10 – 12 parų). Žmogus turi nedaug vaikų (drosofilos patelė padeda šimtus kiaušinių). Dėl to sunku tirti paveldimas savybes ir jų perdavimą palikuonims.

Tačiau genetikos mokslo reišmė žmogui yra nepaprastai didelė. Visų pirma, žmogaus genetika padeda išspręsti paveldimų ligų problemą. Dabartiniai tos srities pasiekimai įtikina, kad daugelis žmogaus ligų arba paveldimos (kraujo krešėjimas, daltonizmas, dauguma psichinių susirgimų) arba palinkimas ligoms (pavyzdžiui, tuberkuliozė) yra perduodamas. Palinkimas reiškia, kad žmogės turėdami šį faktorių, dažniau serga ta liga negu tie, kurie jos neturi. Be paveldimų
ligų, žmogaus genetika tyrinėja daug kitų klausimų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 706 žodžiai iš 2271 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.