Materialinių investicijų tyrimas
5 (100%) 1 vote

Materialinių investicijų tyrimas



MATERIALINIŲ INVESTICIJŲ STATISTINIS TYRIMAS KAUNO APSKRITYJE IR JOS SAVIVALDYBĖSE

REFERATAS



Atliko: VEN – 3/3 gr.

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………….3

TEORINĖ DALIS

1. STATISTIKOS SAMPRATOS ELEMENTAI…………………………………………………………………4

1. 1 Statistikos organizavimas, darbo principai ir stebėjimo esmė………………………………………..5

1. 2 Statistiniai požymiai, stebėjimo formos ir rūšys…………………………………………………………….5

2. STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMAS IR GRUPAVIMAS………………………………………6

2. 1 Statistinė lentelė…………………………………………………………………………………………………………..7

2. 2 Statistinių duomenų grafinis vaizdavimas……………………………………………………………………..8

3. ABSOLIUTINIAI DYDŽIAI…………………………………………………………………………………………..10

4. SANTYKINIAI DYDŽIAI………………………………………………………………………………………………11

5. VIDUTINIAI DYDŽIAI………………………………………………………………………………………………….13

6. POŽYMIŲ VARIACIJOS RODIKLIAI………………………………………………………………………….14

7. DINAMIKOS EILUČIŲ RODIKLIAI…………………………………………………………………………….15

7. 1 Dinamikos eilučių ekstrapoliacija…………………………………………………………………………………17

7. 2 Prognozavimas naudojant trendo projekciją…………………………………………………………………17

PRAKTINĖ DALIS

8. PIENO KIEKIO ANALIZĖ ŠIAULIŲ APSKRITYJE…………………………………………………….19

8. 1 Pieno kiekio Šiaulių apskrityje grafinė analizė……………………………………………………………..19

8. 2 Santykinių dydžių apskaičiavimas………………………………………………………………………………..27

8. 3 Pieno kiekio variacijos matavimas………………………………………………………………………………..30

8. 4 Analitinių rodiklių apskaičiavimas……………………………………………………………………………….31

8. 5 Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas……………………………………………………………….34

9. PIENO KIEKIO PROGNOZAVIMAS ŠIAULIŲ APSKRITYJE 2004 IR 2005 m……………35

9. 1 Dinamikos eilučių ekstrapoliacijos pritaikymas…………………………………………………………….35

9. 2 Pieno kiekio Šiaulių apskrityje prognozavimas panaudojant trendą………………………………35

9. 3 Pieno kiekio Šiaulių apskrityje koreliacinė analizė………………………………………………………..37

IŠVADOS

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..42

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………………43

ĮVADAS

Temos aktualumas. Statistika – tai valstybės ribose esančių reiškinių padėties, jų būklės atspindys.Statistika suprantama kaip:

§ Nuoseklus duomenų apie socialinius- ekonominius reiškinius rinkimas ir jų sisteminimas;

§ Statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo puses, visumą(statistiniai žinynai, metraščiai, duomenų rinkiniai)

§ Mokslas turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.

Duomenų statistinė analizė yra neatsiejama nuo teorinės , kokybinės tiriamų reiškinių analizės, todėl šiame darbe pateiktus duomenis analizuosime bei pateiksime grafinį duomenų vaizdavimo būdą. Moksliniai tyrimai yra būtini įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės teikiamą žemės ūkio skatinimo ir plėtros programą.

Tyrimo objektas: materialinės investicijos

Tyrimo dalykas: Kauno apskritis ir jos savivaldybės

Tyrimo tikslas: išanalizuoti materialines investicijas Kauno apsk. Ir savivaldybėse 1999 – 2003m.

Tyrimo uždaviniai:

§ Atskleisti statistikos sampratos elementus.

§ Atlikti statistinių duomenų analize

§ Apžvelgti duomenų gavimo būdus apie materialines investicijas

§ Atrinkti ir įvertinti statistinius instrumentus tinkamus Kauno apskrities ir jos savivaldybių materialinėms investicijoms

§ Remiantis teorinėje dalyje išskirtais statistiniais instrumentais, išanalizuoti ir įvertinti esamą situaciją Kauno apskrityje ir jos savivaldybėse.

Tyrimo metodai:

§ Mokslinės literatūros analizė,

§ Dokumentų analizė.

TEORINĖ DALIS

1993 m. LRS priėmė LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ. Statistikos įstatymas buvo papildytas 1995m., 1997m., ir 1999m. priimta nauja įstatymo redakcija.

Šis įstatymas nustato oficialiosios statistikos organizavimo bendruosius principus, fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių teises ir pareigas teikiant
duomenis statistikos reikmėms, valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei įstaigų teises ir pareigas tvarkant bei naudojant statistinius duomenis, jų apsaugą, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus

Pagrindinės sąvokos:

Oficialioji statistika – valstybės ir vietos savivaldos institucijų ir įstaigų valstybės reikmėms skirtų statistinių duomenų apie ekonominius, demografinius procesus, socialinius veiksnius ir visuomeninius bei aplinkos pokyčius rinkimo, tvarkymo ir statistinės informacijos skelbimo pagal Oficialiosios statistikos darbų programą sistema.

Statistiniai duomenys – respondentų pateikti bei iš tvarkomųjų, organizacinių dokumentų, registrų ir informacinių sistemų gauti duomenys statistinėms suvestinėms sudaryti.

Statistinių duomenų apdorojimas – statistinių duomenų tikrinimas, sumavimas, grupavimas, klasifikavimas, statistinių lentelių ir grafikų rengimas.

Statistinė informacija – informacija, gauta apdorojus statistinius duomenis.

Statistiniai tyrimai – statistinių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, analizė, statistinės informacijos rengimas ir teikimas.

Statistinių duomenų tvarkymas – statistinio tyrimo ataskaitų bei anketų, taisyklių joms pildyti rengimas, jų teikimas respondentams, rinkimas ir rengimas apdorojimui.

Respondentas – fizinis ar juridinis asmuo bei juridinio asmens teisių neturinti įmonė, teikiantys ar privalantys teikti duomenis apie save statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms.



1.1 Statistikos organizavimas , darbo principai ir stebėjimo esmė

Statistika skirstoma į valstybinę, žinybinę ir privačią.

Valstybinė- vertina, analizuoja ir prognozuoja socialiniu – ekonominius reiškinius valstybėje bei jos padaliniuose. Ją tvarko įvairių lygių statistikos tarnybos.

Žinybinė statistika tenkina atskirų valstybinių ir ne valstybinių institucijų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų poreikius ir atitinka jų veiklos ypatybes.

Privati statistika yra tvarkoma privačių įstaigų, organizacijų ar šiaip asmenų, kurie šią veiklą įregistravę įstatymų nustatyta tvarka. Statistinis departamentas organizuoja ir tvarko valstybinę statistiką, rengia masines statistikos darbų programas ir jas įgyvendina, sprendžia bendruosius metodinius statistikos rodiklių formavimo klausimus, teikia valstybės valdžios ir valdymo institucijoms numatytos apimties statistikos informaciją, informuoja visuomenę apie socialinę – ekonominę padėtį, atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse statistikos organizacijose.

Socialinių – ekonominių reiškinių apibūdinti neįmanoma, be tam tikros statistinių duomenų visumos. Šių duomenų apie tam tikrą tiriamąjį objektą surinkimas statistikoje vadinamas – statistiniu stebėjimu. Tačiau ne kiekvienas duomenų rinkimas yra statistinis stebėjimas. Statistinio stebėjimo negalima sutapatinti su duomenų asmeniniams tikslams rinkimu(tu duomenų, kurie nebus naudojami statistikos funkcijoms atlikti).

Statistinis stebėjimas- tai organizuotas mokslas, nuoseklus masinių duomenų apie socialinius – ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas pagal iš anksto sudarytą planą ir programą. Pagrindinis statistinio stebėjimo uždavinys yra pateikti duomenis, reikalingus nagrinėjamų reiškinių visapusiškai charakteristikai.

1.2 Statistiniai požymiai, stebėjimo formos ir rūšys

Statistinio stebėjimo metu pagal iš anksto sudaryto plano ir programą surenkami masiniai skaitmeniniai duomenys apie kiekvieną faktą ar reiškinį. Stebėjimo metu registruojami ne tik atskiri įvykiai bei stebimos visumos vienetai, bet ir užfiksuojami jiems būdingi požymiai. Pvz.:.(taip renkant duomenis apie šalies gyventojus, registruojami ne tik žmonių skaičiai, bet ir nurodomi juos apibūdinantys požymiai( lytis, tautybė, išsilavinimas, amžius).

Statistiniai stebėjimai atliekami pagal tam tikras, įvairias stebėjimo formas, kurios priklausomai nuo požymių galima suskirstyti į šias pagrindines grupes:

1. Pagal pirminės registracijos organizavimą.

2. Pagal statistinio stebėjimo vykdymo laiką.

3. Pagal skaičiuojamųjų vienetų apimtį.

4. Pagal duomenų gavimo būdą.

Specialūs statistiniai stebėjimai atliekami surašymų ir specialiųjų tyrimų forma, iš kurių pagrindinė laikoma surašymai.

2. STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMAS IR GRUPAVIMAS

Statistinis grupavimas- tai surinktos medžiagos surinkimas į vienarūšes sudėtines dalis

( grupes ir pogrupius) pagal tam objektui būdingus esminius požymius.

Grupavimai, pagal kuriuos parodoma reiškinių vidinė sudėtis, vadinami- struktūriniais. Grupavimai, pagal kuriuos išskiriami pagrindiniai reiškinių tipai ir formos vadinami – tipologiniais. Taip gali būti grupuojamos valstybės pagal valstybės formas, specializacijos kryptį. Analitinio grupavimo būdu- atskleidžiami socialinius- ekonominius reiškinius apibūdinančius požymių tarpusavio ryšius. Statistikoje vieni šių požymių vadinami –faktoriniais (veiksniais), kiti – rezultatiniais.

Savo darbe naudoju duomenis iš Statistikos Departamento pateiktų duomenų už 1999-2003 metus materialines investicijas, litais, visose Kauno apsk. ir jos savivaldybėse. Šiuo atveju duomenys pateikiami diskretinėje dinamikos eilutėje.

Tiriant
materialinių investicijų kiekį Kauno apskrityje ir jos savivaldybėse, visą informaciją randame Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje www.std.lt.

Duomenų statistinė analizė yra neatsiejama nuo teorinės , kokybinės tiriamų reiškinių analizės, todėl šiame darbe pateiktus duomenis analizuosime bei pateiksime grafinį duomenų vaizdavimo būdą. Moksliniai tyrimai yra būtini įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės teikiamą investicijų programą.

2.1 Statistinė lentelė

Statistinius duomenis pateiksime statistinėje lentelėje, kuri talpina daugelio logiškai susijusių reiškinių skaitinę charakteristiką. Lentelės yra gerokai vaizdesnės ir aiškesnės už žodinį tekstą , todėl, kad čia rodikliai išdėstomi logiškiau ir nuosekliau. Tipiškos statistikos lentelės turi atitinkti tam tikrus reikalavimus: jos turi būti vaizdžios ir lengvai suprantamos ; nedidelės ir lengvai apžvelgiamos; žodžiai turi būti rašomi be sutrupminimų; galima vartoti tik sutartinius žymėjimus. Jos tarsi sakinys, kuris turi veiksnį ir tarinį . Priklausomai nuo veiksnio struktūros skiriamos paprastos ir sudėtinės statistinės lentelės. Jeigu turime lentelę, kuri yra neužpildyta skaičiais tai vadiname tik lentelės maketu. Jei reikiamos celės jau užpildytos duomenimis, tai turime pilną statistinę lentelę. Prieš pat lentelės formavimą privalome apgalvoti , kokia ji bus, t.y. kiek turėsime stulpelių ir eilučių, kuriuos privalėsim užpildyti. Statistinė medžiaga lentelėse galim pateikti absoliutiniais , santykiniais ir vidurkiniais dydžiais. Nagrinėjamu atveju tai bus absoliutiniai dydžiai – litai.

Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie :

· Lentelės numeris;

· Pavadinimas (paantraštė);

· Eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai;

· Pagrindinė statistinė informacija;

· Išnašos;

· Duomenų šaltiniai.

Priklausomai nuo veiksnio yra trys statistinių lentelių rūšys :

1) paprastos

2) grupinės

3) kombinuotos.

Darbe naudojama paprasta lentelė, kurioje sugrupuoti stebėjimo vienetai pagal vieną esminį požymį-pagal apskritį. Lentelėje bus pateikta informacija, kuri yra būtina statistinio valdymo funkcijoms įgyvendinti. Grupinės ir kombinuotos lentelės daugiausiai naudojamos mokslinio pažinimo tikslams, todėl jos per sudėtingos tiriamam rodikliui apibūdinti.

2. 2 Statistinių duomenų grafinis vaizdavimas

Tam, kad lengviau būtų analizuoti pateiktų lentelių duomenis analizuoti ir aiškinti, darbe naudojami grafikai. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausią grafiką. Juos sudarome siekiant populiarinti bei analizuoti statistinius duomenis Naudojant grafikus taps išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika ir bus aiškiai matoma tiriamo reiškinio raida bei pagrindiniai tarpusavio ryšiai.

Tie patys statistiniai duomenys gali būti vaizduojami skirtingų tipų grafikais, t.y. skirtingomis diagramomis. Statistiniai grafikai klasifikuojami įvairiais būdais. Pagal sudarymo būdą skiriami į diagramas ir statistinius žemėlapius. Diagramų yra ganėtinai daug – linijinės, stulpelinės, skritulinės , dvimatės, trimatės, histogramos bei įvairūs diagramų deriniai.

Darbe naudojami grafikai: apskritiminė diagrama , linijinė palyginamoji diagrama ir erdvinė diagrama. Mano nagrinėjamas rodiklis – materialinės investicijos, litais, Kauno apskrityje yra labai dinamiškas rodiklis. Čia svarbų vaidmenį vaidina investicijų kiekių suma tam tikrais nagrinėjamais metais. Duotieji duomenys yra pateikti pagal diskretųjį duomenų pateikimo būdą, todėl labai vaizdus grafikas bus apskritiminė diagrama. Ji labai gerai parodys atskirų savivaldybių investicijas visoje visumoje t.y. visoje Kauno apskrityje. Nagrinėsiu 2003 metų duomenys , nes jie yra patys naujausi ir aktualiausi duotuoju laikotarpiu. Linijinė diagrama parodys investicijų pokytį Kauno apskrityje nuo pat 1999 iki 2003 metų.

Linijinės diagramos plačiausiai naudojamos tokiais atvejais :

· sutarčių vykdymo apibūdinimui;

· reiškinių kitimui laiko atžvilgiu;

· dviejų reiškinių ryšiuis( koreliacijai) pavaizduoti.

Duomenis galime vaizduoti ne tik dvimatėj erdvėj, bet ir trimatėje.

3. ABSOLIUTINIAI DYDŽIAI

Šiame darbe nagrinėjas materialinės investicijos yra absoliutinis dydis, nes jis yra kiekybinis ir apibūdina masinių reiškinių dydį tam tikrais konkrečiais mato vienetais – litais. Visa statistinė informacija iš tiesų pradeda formuotis nuo absoliutinių dydžių , nes jais yra matuojami įvairūs visuomeninio gyvenimo reiškiniai. Absoliutinių dydžių reikšmė labai svarbi ir vis didėja, nes yra būtina ne tik žinoti , bet ir garantuoti ryšį tarp visuomenės pajamų ir prekių atsargų, tam , kad pasiplanuoti ir subalansuoti prekių paklausą ir galimybę tas prekes gaminti.

Absoliutiniai dydžiai yra skirstomi į individualiuosius ir bendruosius. Individualieji išreiškia atskirų stebėjimo vienetų požymių apimtis ir nustatomi tiesioginio stebėjimo metu. Bendrieji- išreiškia visų visumos vienetų ir jos grupių požymių apimtį arba vienetų skaičių ir yra gaunami susumavus statistinę medžiagą. Investicijos yra bendrasis absoliutus dydis, nes jos yra susumuotas ir apibendrintos iš visos Kauno apskrities . Nagrinėjamas absoliutinis dydis turi
vienetą – litus, matuojamas natūriniais mato vienetais. Galimi ir kiti matavimo vienetai – vertiniai ir darbo mato vienetai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1791 žodžiai iš 5878 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.