Materialinių vertybių judejimas kas tai
5 (100%) 1 vote

Materialinių vertybių judejimas kas tai

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

LOGISTIKOS RAIDA 4

LOGISTIKOS, MARKETINGO IR GAMYBOS RYŠYS 6

LOGISTIKOS PROCESAS 7

TRANSPORTO LOGISTIKA 8

SANDĖLIAVIMAS 9

PREKYBOS LOGISTIKA 10

LOGISTIKOS PRIDĖTINĖ VERTĖ 11

LOGISTIKOS ORGANIZAVIMAS 12

IŠVADA 13

NAUDOTA LITERATŪRA 14

ĮVADAS

Darbo tikslas – aptarti materialinių vertybių judėjimą ir atskleist kas tai yra materialinės vertybės logistikoje.

Logistika – veiksmingas madžiagų judėjimas bei sandėliavimas, įrangos panaudojimas, galutinių vertybių ir atitinkamos informacijos nuo tiekimo iki vartojimo, siekiant patenkinti vartotojo poreikius, planavimas, organizavimas bei kontrolė.

Manoma, kad logistikos sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos žodžio „logistike“, reiškiančio „apskaičiuoti“. Dar Romos imperijos laikais logistai rūpinosi maisto produktų skirstymu.

Aktyvi logistikos mokslo ir praktikos raida pastebėta per Antrąjį pasaulinį karą, aprūpinant Amerikos kareivius Europoje. 1962 metais Logistikos valdymo taryba logistiką apibrėžė taip: veiksmingas medžiagų judėjimas bei sandėliavimas, įrangos panaudojimas, galutinių vertybių ir atitinkamos informacijos nuo tiekimo iki vartotojimo, siekiant patenkinti vartotojo poreikius, planavimas, organizavimas bei kontrolė.

Labiau apibendrintas logistikos apibūdinimas galėtų skambėti taip: tai vadybos veikla, kurios objektas yra vertybių srautų judėjimas. Vienas svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą produktų kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą optimaliomis išlaidomis.

Naudojami metodai:

• Analizės

• Sintezės

• Grafinio vaizdavimo

• Monografinis

LOGISTIKOS RAIDA

Literatūroje aptinkami trys logistikos koncepsijos raidos laikotarpiai: ikilogistinis, logistinis ir neologistinis. Šios koncepcijos plėtojimas glaudžiai susijęs su marketingo raida.

Ikilogistinis laikotarpis apima ketvirtą ir penktą XX amžiaus dešimtmečius. Tuo metu transportas ir produktų paskirstymas buvo laikomas atskiromis, viena su kita susijusiomis įmonės funkcijomis. Įmonės organizacinėje struktūroje transporto padalinys paprastai užimdavo pačias žemiausias (pagal vertikalę) poziciją ir buvo laikomas papildoma veikla, kuriai nebūtina skirti daug dėmesio. Pradėjus smarkiai plėtotis kelių transportui, išaugo ir šio padalinio reikšmė paskirstant produktus. Tapo svarbu optimatizuoti pervežimus. Transporto sistemos efektyvumas buvo matuojamas minimaliomis transportavimo išlaidomis.

Logistinis laikotarpis prasidėjo šeštame šio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet, užuot optimizavusios pervežimus, įmonės ėmė diegti logistines sistemas. Stengtasi aktyviai ieškoti visai įmonei efektyviausių sprendimų, t.y. pradėta taikyti kompromisų teoriją. Iš pradžių ši teorija buvo taikoma priimant sprendimus, kaip sumažint transporto ir paskirstymo išlaidas. Jų didinimas vietoje srityje (pervežimai), bet mažinimas kitoje (sandėliavimas) padėjo sumažinti bendras logistikos išlaidas. Tokia sistema jautriai nereagavo į paklausos pokyčius. Vėliau pereita prie maksimalios naudos iš logistikos veiklos kriterijaus, kuris atsižvelgė į vartotojų paklausą ir logistikos veiklos (sandėliavimo, transportavimo bei paskirstymo) išlaidas. Daug dėmesio kreipiama į tai, kaip reikėtų organizuoti logistikos veikla, kad vartotojai būtų patenkinti ir drauge logistikos veikla būtų efektyviausia. Šio laikotarpio pabaigoje pagrindinis logistikos procesų vertinimo kriterijus buvo maksimali nauda iš logistikos procesų, kai juose dalyvauja keli įmonės struktūriniai padaliniai.

Neologistinis laikotarpis prasidėjo aštuntame dešimtmetyje. Smarkiai išaugus įmonių ir produktų konkurencoijai, pradėta ieškoti kitų konkurencinės kovos būdų . Vienas iš jų – įmonės vidinių funkcijų sujungimas ir dalinis arba visiškai sujungimas su kitų įmonių atskiromis funkcijomis. Atskirų funkcijų sujungimu siekiama maksimaliai sumažinti galutinio produkto savikainą (1 schema).

1 schema

UŽSAKYMO ĮVYKDYMO IŠLAIDŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO UŽSAKYMO DYDŽIO



Labai svarbus pasidarė kompleksinis požiūris į įmonės veiklos funkcijų integravimą, išteklių paskirstymą pagal nuolat kintančius poreikius. Iškeliamas naujas logistikos sistemų tikslas – pasiekti maksimalų visos įmonės veiklos efektyvumą. Priimti kompromisinius sprendimus tampa vis sunkiau. Siekiant maksimaliai sumažinti visos įmonės išlaidas ir padidinti pajamas, jau tenka derinti paprastai prieštaringus įmonės struktūrinių padalinių interesus. Tačiau papildomai reikia derinti ir kelių įmonių, kurios dalyvauja verslo procese, interesus.

LOGISTIKOS, MARKETINGO IR GAMYBOS RYŠYS

Logistikos funkcija yra integruotis į gamybos bei marketingo funkcijas, todėl labai svarbu suvokti logistikos, gamybos bei marketingo ryšį. Logistikos procesų svarba priklauso nuo įmonės vykdomos pagrindinės veiklos (2 schema).

2 schema

LOGISTIKOS SĄSAJA SU GAMYBA IR MARKETINGU

Organizacija

Logistika

Gamybinė veikla Marketingo veikla

*Kokybės * Produkcijos *
Sandėliavimas * Kainodara * Skatinimas

kontrolė planavimas * Transportavimas * Vartotojų *Rinkos tyrimai

* Technolo- * Gamybos vietos * Atsargų palaikymas aptarnavimas * Produktų asor-

gijos plana- parinkimas * Medžiagų krovimas * Mažmeninis timentas

vimas * Pirkimas ir valdymas pardavimas * Pardavimų

* Įrengimų * Užsakymų apskaita * Įpakavimas valdymas

priežiūra

* Gamybinių

pajėgumų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 708 žodžiai iš 2355 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.