Mažmeninė prekyba

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

MAŽMENINĖS PREKYBOS SAMPRATA 4

MAŽMENINĖS PREKYBOS OBJEKTŲ IR JŲ SISTEMŲ

TIPAI BEI PARDAVIMO FORMOS 4

ASORTIMENTO POLITIKA 6

KAINŲ POLITIKA 7

REKLAMOS POLITIKA 8

IŠVADOS 10

LITERATŪRA 11

ĮVADAS

Prekyba – tai ūkio šaka, kuri, atkūrus nepriklausomybę, plėtojosi sparčiausiais tempais ir šiuo metu šalies ekonomikoje užima labai svarbią vietą. Mažmeninėje prekyboje pastaraisiais metais įvyko didelių struktūrinių pokyčių. Susikūrė daug naujų, pajėgių prekybos bendrovių, kurios sparčiai plečia ir modernizuoja savo prekybos tinklą, išradingai laiko šiuolaikines marketingo premones ir vis labiau įsigali rinkoje.

Darbo tikslas – supažindinti su mažmeninės prekybos sudedamosiomis dalimis ir jų funkcijomis. O mažmeninė prekyba yra marketingo dalis, nes siaurąja prasme marketingas suprantamas kaip prekių ir paslaugų realizavimo priemonių visuma. Plačiąja prasme marketingas – tai į rinką orientuota įmonės vadyba, tam tikra įmonės filosofija.

Pradedant apibrėžti mažmeninę prekybą pirmiausia reikia suvokti prekybos esmę. Tada jau galima tą prekybą skirti į prekybos objektus, jų sistemos tipus ir pardavimo formas. Galiausiai galima kalbėti apie asortimento ir kainų politiką. Tačiau reikia neužmiršti ir reklamos politikos.

Tam tikslui pasiekti naudosime Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos katedros profesoriaus, socialinių mokslų habilituoto daktaro Arvydo Pajuodžio rašytomis knygomis apie mažmeninės prekybos marketingą. Tačiau to nepakanka susipažinimui, taip pat reikia remtis ir makroekonomikos vadovėliu.

MAŽMENINĖS PREKYBOS SAMPRATA

Paprastai prekyba suprantama kaip ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu. Tačiau mokslinė prekybos samprata daug išsamesnė ir nevienareikšmiška.

Mokslinėje literatūroje skiriama prekybos funkcinė ir institucinė samprata.

Prekyba funkcine prasme – tai ūkinė veikla, pasireiškianti tam tikros ekonominės funkcijos (prekių mainų) vykdymu, nepriklausomai nuo to, kas ją vykdo (prekių gamintojas ar tarpininkas).

Prekyba institucine prasme – tai institucijos, kurių ūkinė veikla išimtinai ar daugiausia yra prekyba siaurąja funkcine prasme. Šios institucijos (prekybos įmonės ar jų susivienijimai) prekių įsigyja turėdamos tikslą vėl jas parduoti ir iš šios veiklos gauti pelno. Paprastai prekybos įmonės perka prekes ir įgyja į jas nuosavybės teisę, o paskui parduoda jas savo vardu ir rizika.

Pagal vietą prekių paskirstymo procese skiriama mažmeninė ir didmeninė prekyba.

Funkcine prasme mažmeninė prekyba – tai prekių pardavimas galutiniams vartotojams jų asmeniniams ir namų ūkio (šeimos) poreikiams tenkinti. Institucine prasme mažmeninė prekyba – tai įmonės, kurios išimtinai ar daugiausia užsiima prekių pardavimu galutiniams vartotojams. Jos kartu gali vykdyti ir kitokią ūkinę veiklą (gaminti prekes, teikti paslaugas, užsiimti didmenine prekyba), tačiau mažmeninei prekybai tenka svarbiausias vaidmuo. Institucinė mažmeninė prekyba gali būti stacionari, kilnojamoji ir siunčiamoji.

MAŽMENINĖS PREKYBOS OBJEKTŲ IR JŲ SISTEMŲ

TIPAI BEI PARDAVIMO FORMOS

Vokiečių marketingo specialistai, nagrinėdami prekybos objektų įvairovę, skiria prekybos objektų tipus (vok. Betriebstypen) ir pardavimo (realizacijos) tipus (vok. Vertriebstypen). Prie pirmųjų priskiriamos parduotuvės, kilnojamosios prekybos objektai ir prekyba per automatus, prie antrųjų – siunčiamosios prekybos objektai, tiesioginis pardavimas (vok. Direktvertrieb) ir prekyba per internetą – elektroninė prekyba (žr. 1 pav.).

1 pav. Mažmeninės prekybos objektų tipai ir pardavimo formos.

Prie mažmeninės prekybos objektų pirmiausia priskiriamos labiausiai paplitusios ir svarbiausios mažmeninėje prekyboje prekių pardavimo / pirkimo vietos – parduotuvės. Svarbiausias parduotuvę nuo kitų stacionarių prekybos objektų skiriantis bruožas yra prekybos salė. Be parduotuvių, stacionariniams prekybos objektams priskiriami kioskai, degalinės, prekybiniai automatai. Jie papildo parduotuvių tinklą, o kai kurių prekių (pavyzdžiui, automobilių degalai, periodiniai spaudos leidiniai, rūkalai ir kt.) prekyboje funkcionuoja savarankiškai.

Labiausiai paplitusius parduotuvių tipus galima sujungti į tokias pagrindines grupes:

 Kasdieninės paklausos (mišrių) prekių parduotuvės;

 Specializuotos parduotuvės;

 Universalinės parduotuvės;

 Supermarketai ir kitos savitarnos principu dirbančios didelės parduotuvės;

 Pigesnių prekių parduotuvės.

Kilnojamoji prekyba apima prekybą per įvairias išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos priemones. Tai viena iš ankstyvų ir primityvių prekybos formų. Tačiau ir šiandien ši prekybos forma nepamiršta, gerokai modernizuota ir tapo nuolatiniu verslu, kuriuo kai kuriose šalyse verčiasi daug gyventojų.