Medininkų pilies istorija
5 (100%) 1 vote

Medininkų pilies istorija

Medininkai yra mažas paplentės kaimelis, esantis pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Ašmenos. Tačiau XIV-XVII a. čia buvo miestas, turejęs gatves, turgavietę, rotušę ir didelę mūrinę pilį. Neblogai išsilaikę šios pilies griuvėsiai supažindina mus su Lietuvos fortifikacinių įrenginių bei mūrinės statybos raida. Apie tai naujų duomenų gauta tyrinėjant bei konservuojant pilies liekanas. Rašytinių šaltinių žinios apie Medininkų praeitį yra negausios ir gana vėlyvos. Iš jų galima spręsti, kad pilis egzistavo iki XV a. pabaigos. XV a. pabaogoje ar XVI a. pradžioje gaisras sunaikino pilies kieme buvusius medinius pastatus ir kiemo sienų medines konstrukcijas, šaulių galeriją ir kita. Apie XVI a. vidurį apleistos pilies kiemą buvo perkelti Medininkų dvaro sodybos pastatai kurie čia išstovėjo iki XX a. pradžios. Dvaro valdytojai per tą laikotarpį rūpinosi pilies mūrų priežiūra, todėl griuvėsiuose išliko sunykusių detalių bei konstrukcijų, iš kurių galima atsekti buvusią pilies visumą, net išskaityti tai, ko apie šią pilį nerandame metraščiuose.

Pažvelgę į pilį, matome, kad ji pastatyta ne kalvoje, ne pelkės saloje ir ne lygumoje, o šlaite, kurio pakilioji vieta pietų pusėje, o nuolaidžioj – šiaurės. Pilis statyta labai nepatogioje vietoje – tuo ji išsiskiria iš kitų Lietuvos pilių. Kas ir dėl ko Medininkų pilį statė tokioje neparankioje vietoje? Juk vienoje šlaito pusėje grioviui iškasti ir kitoje iš griovio žemių šlaitui supilti reikėjo daugybės darbo. Inžinieriai apskaičiavo, kad žemių iškasta apie 65 tūkst., o lauko akmenų atvežta 18,5 tūkst. m3. Žinant, kad dirbama buvo tik kastuvais ir neštuvais, galima apskaičiuoti, kiek darbo dienų reikėjo grioviui iškasti ir sienai išmūryti.

Rementis istoriniais šaltiniais Medininkų pilis statyta Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Tik kokia ji tada buvo – medinė ar mūrinė? Istoriniose sakoma, kad 1402 m. kryžiuočiai pilį sudegino, tad kyla klausimas, ar ji galėjo būti mūrinė. Į šį klausimą atsakymą duoda akademiko M. Tichomirovo (1893—1965) paskelbtas „Rusų miestų sąrašas“, kuriame Medininkai vadinami mūriniais. Sąrašas datuojamas XIV a. paskutiniuoju ketvirčiu arba XV a. pradžia. Taigi šis šaltinis patvirtina prielaidą, kad 1385—1402 m. pilis buvo mūrinė. Kryžiuočių žinia, kad ji buvo sudeginta, tokiai išvadai neprieštarauja: sudeginti jie galėjo pilies kiemo medinius pastatus.

Savo pobūdžiu, įrengimais, Medininkų pilis gimininga Lydos ir Krėvos pilims. Šios trys pilys greičiausiai ir amžiaus vienodo. Skirtumas tik tas, kad Lydos ir Krėvos pilys stovi gyvenvietėse, kurios virto miestais, o Medininkų net kaimu pavadinti negalima. Dabar Medininkai – plotu didžiausia pilis Lietuvoje; šalia jos pakilesnėje vietoje stovi bažnytėlė ir keli gyvenamieji namai bei ūkiniai pastatai.

Medininkų pilis stebina savo didumu. Ji beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį. Jos mūrai užima apie 2 ha, o su apsauginiais grioviais ir pylimais – 6,5 ha. Pilies sienos sudaro netaisyklingą keturkampį; šiaurinė siena – 128,7 m, rytinė – 161,2 m, pietinė – 127,7 m ir vakarinė – 147,9 m ilgio. Iš šiaurės ir rytų prie pilies prieina pelkė, kurios viduriu teka bevardis upelis. Kasinėjant paaiškėjo, kad iš pietų ir šiaurės pilį juosė dvigubas griovys, kitos dvi pusės netyrinėtos, tačiau manoma, kad tokie grioviai ėjo aplink ją visą, o tarp griovių buvo stačių rąstų tvora. Pirmojo griovio būta 6-7 m gylio ir 20 m pločio. Archeologo K. Meko teigimu, antrasis griovys pradėtas kasti vėliau ir paliktas neužbaigtas.

Siena mūryta iš lauko akmenų, dėtų eilėmis, tarpus užpildant kalkių skiediniu ir akmenų nuolaužomis. Daugelyje vietų sienos išliko visai sveikos, matyt dėl ypatingai geros kalkių skiedinio ir muns nežinomų priemaišų kokybės. Sienos mūras, kaip sakyta, nėra archaiškiausias. Iš vidaus akmenys dėti ne taip tvarkingai, kaip iš lauko. Visos keturios vidinės sienos mūrytos vienodai, tuo tarpu ant išorinių (šiaurės ir rytų) sienų iš plytų sumūrytas apvalkalas; jis dėtas ne ištisai, o plačia juosta sienos viduryje, 5-6 m aukščiau pamato. Juosta 2-3 m pločio, mūryta lygiai su akmens mūro paviršiumi. Iš tolo žiūrint atrodo, kad tos dvi sienos mūrytos vietom iš plytų, vietom – iš akmenų. Kitų dviejų sienų viršutinių dalių plytinis apvalkalas eina iki pat viršaus. Daug kur tas apvalkalas nuo akmenų mūro seniai atšokęs ir nugriuvęs.

Pilies sienos iš kiemo – be jokio apvalkalo. Tik viršutinė sienos briauna, kur yra buvęs parapetas ir šaudymo angos, mūryta iš plytų. Iš jų mūryti sienos kampai, bokštai, angų arkos ir glifai. Plytos didelės, bet nevienodos – nuo 35,5* 16,6*10,7 iki 27,0*13, 0*6,5. Jas galima skirstyti j didžiąsias ir mažąsias. Didžiosios plytos naudotos glifams ir sąsparoms mūryti, o mažosios – išoriniam sienų apvalkalui. Buvo ir plonų plytų: iš jų mūryti bokšto perdengimų skliautai.

Plytos rištos vendiniu, arba baltišku, būdu (eilėje dvi plytas dedant išilgai ir vieną skersai). Toks plytų rišimo būdas plačiai vartotas XIII-XIV a. kai kuriuose vokiečių kraštuose, šiaurės Lenkijoje, Livonijoje ir dažnai vadinamas ankstyvuoju gotikiniu. Vendiniu būdu plytos rištos Krėvos ir Lydos pilyse. Medininkų
plytos nuo Lydos ir Krėvos pilių plytų skiriasi tuo, kad pirmosios be braukų (rankos pirštais braukiant molyje padarytų griovelių), o antrosios – su braukomis. Plytos su braukomis laikomos senesnėmis.

Rišamasis skiedinys maišytas iš kalkių su smėlio ir žvirgždo priemaišomis. Jame pasitaiko kalkakmenio ir molio trupinių. Į skiedinį primaišyta truputis gipso ir išdegtos geležies rūdos. Toks pat skiedinys naudotas ir Krėvos pilyje. Lydos pilies skiedinyje aptikta medžio anglies trupinių, dėl to šio pastato siūlės atrodė tamsesnės. Medininkų ir Krėvos pilių pamatiniai mūro sluoksniai rišti ne kalkių skiediniu, o moliu. Tai davė progos kai kuriems tyrinėtojams spėti buvus net kelis statybos etapus: rišimą moliu jie priskyrė XIII a., o kalkių skiediniu —XIV a. Akmenų, medinių sijų ir plūkto molio konstrukcijos buvo naudojamos piliakalnių pylimams statyti, o akmenys ir plytos, rišamos moliu,- tik sienų pamatams, kur pakankamai drėgmės. Medininkų pilies pamatai storesnį už sieną. Tiriant sienas, aptikta gaisro ir remonto pėdsakų.

Sienos griuvėsių aukštis – 8-12 m. Apskaičiuota, kad, pilį naudojant karinei gynybai, sienų aukštis buvo 14-15 m. Prie pamatų sienos storis – 1,8-1,9 m, o viršuje – 1,4-1,6 m. Sienų

viršuje buvo šaudymo angos. Ties jomis iš vidaus per visą pasienį ėjo galerija pilies gynėjams. Į ją gynėjai patekdavo per bokštą arba per pasieniais pristatytus medinius laiptus. Medininkų pilies sienose šaudymo angų neišliko, jų forma, išdėstymas ir skaičius nustatomas iš analogijos su Lydos pilimi. Medininkų pilies sienoje turėjo būti apie 280 šaudymo angų. Sienų aukštis ir storis rodo, kad pilis nebuvo pritaikyta gintis nuo šaunamojo ginklo. Tokiam ginklui plintant, pilių sienos žemėjo ir storėjo (iki 3 ir daugiau metrų storio). Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys vienalaikės ir sudaro atskirą gardinių, arba aptvarinių, pilių grupę. Mūrinės pilys anksčiausiai atsirado centriniame Lietuvos valstybės teritorijos plote, kurį galima apibrėžti jungiant linijomis Kauną – Gardiną – Naugarduką – Krėvą – Vilnių – Kauną. Joms pastatyti reikėjo daug žmonių ir vyriausybės organizuotumo.

Medininkų pilis (su savo amžininkėmis) pritaikyta tik frontalinei gynybai. Jos sienos be išsikišusių bokštų, iš kurių būtų galima apšaudyti priešą, prasiveržusį iki pat sienos. Didžiausias bokštas (apie 30 m aukščio) išmūrytas sienos šiaurės rytų kampe; jis – svarbiausia pilies dalis. Bokšte buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, bet jis turėjo ir gynybinę reikšmę – užpuolimo metu iš jo vadovauta visam pilies gyvenimui; taip pat stebėta, ar priešas nesiartina prie pilies. Didžiuliame pilies kieme mūrinių pastatų nebuvo. Užpuolimo atvejais jame slėpėsi apylinkės gyventojai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1343 žodžiai iš 4304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.