7b. Medžiagų tirpumas
paruošė: Lukas Žarnauskas
Vienas iš tirpalo komponentų vadinamas tirpikliu (tai komponentas, kuris tirpale nekeičia savo agregatinės būsenos) . Kitas tirpiklio komponentas vadinamas tirpiniu. Tirpale gali būti daugiau negu vienas tirpinys. Tirpalai gali būti skysti, dujiniai ir kieti. Dažniausiai susidursime su tirpalais, kurių tirpiklis yra vanduo (vandeniniai tirpalai). Tirpalų sudėtį buityje nusako masės dalies sąvoka, o chemijos laboratorijose – molinės koncentracijos sąvoka (molinė konc. – tirpalo molinė koncentracija rodo, kiek molių tirpinio yra ištirpę viename litre tirpalo. Ji žymima c:
C =
Dažniausiai tirpūs būna:
· Šarminių metalų (1 A grupė) ir amonio jonų (NH4) junginiai.
· Nitratai.
· Chloridai, bromidai ir jodidai (tačiau jų junginiai su Pb, Ag, Hg2 yra netirpūs).
· Sulfatai (bet Sr, Ba, Pb, Hg sulfatai yra netirpūs).
Dažniausiai netirpūs būna:
· Karbonatai, hidroksidai ir sulfidai (tačiau šie 1 A grupės metalų junginiai yra tirpūs, o Ca, Sr, Ba hidroksidų ir sulfidų tirpumas nurodytoje eilėje kinta nuo menkai iki vidutinio tirpumo.
Ekvivalentinė masė: žymima E ir reiškiama g/mol. Elemento ekvivalento masė randama jo atomų molio masę padalijus iš valentingumo.
Ekvivalento dėsnis: elemento ekvivalentu laikomas toks jo kiekis, kuris jungiasi su vienu moliu vandenilio atomų arba pakeičia vieną vandenilio atomų cheminėse reakcijose. Reaguojančių medžiagų masės kiekius nusako ekvivalento dėsnis: medžiagos jungiasi ar pakeičia viena kitą masės kiekiais, proporcingais jų ekvivalentų masėms.
m1/m2 = E1/E2
Normalinė koncentracija: reiškiama ištirpusios medžiagos gramekvivalentų (medžiagos ekvivalentas, išreikštas gramais) skaičiumi vienam litrui tirpalo (g ekv/l).