Mėgėjiška video įranga
5 (100%) 1 vote

Mėgėjiška video įranga

Praeities, dabarties ir ateities mėgėjiška filmavimo technika yra glaudziai susijusi: nesibaigus senesnės kartos technikos erai, atsiranda naujų modelių, o šiems dar nespėjus išpopuliarėti, dažnai sulaukiame gaminių su dar naujesnėmis technologijomis.

Vaizdą, garsą ir kitokią informaciją įrašančios technikos – vaizdo kamerų – tobulinimas įgavo skaitmeninį pagreitį. Daugelis dar prisimena praėjusio šimtmečio populiariausius analoginius prietaisus ir gaminius. Dabar visa tai – praeitis, kurią pakeitė skaitmeninės technologijos.

Populiariausias skaitmeninės technologijos gaminys yra informacijos laikmena – universalusis skaitmeninis diskas (DVD). Greičiausiai neilgai trukus daugelyje vaizdo kamerų pagrindinė filmuojamo vaizdo laikmena ir taps DVD diskas, jis pakeis dabar itin populiaria skaitmeninę „Mini DV“ formato vaizdajuostę.

„Mini DV“ formato vaizdo kameros filmuoja į skaitmenę „Mini DV“ vaizdajuostę, vaizdajuostę, galinčią fiksuoti kokybišką vaizdą. Šis formatas, palyginti su ankstesniuoju analoginiu vaizdo formatu, turi ne vieną privalumą: geresnė vaizdo kokybė, daugiau galimybių apdoroti vaizdą ir ilgesnė informacijos saugojimo trukmė, galimybė įrašus perkelti į kitų formatų įrenginius, tiek analoginius, tiek skaitmeninius.

„Mini DV“ formato vaizdo kameros bei jose naudojamos informacinės laikmenos turi ir trūkumų. Vartotojai jau spėjo įsitikinti, kad skaitmeniniu būdu vaizdo kameromis į vaizdajuostę įrašoma informacija nėra ilgaamžiška, kaip buvo tikėtasi. „Mini DV“ formato vaizdajuostės pirmtako – analoginės VHS magnetinės vaizdajuostės įrašas buvo veikiamas laiko: vaizdo ir garso kokybė blogėdavo, palaipsniui, kol galiausiai įraše atsirasdavo vietų su nemažais vaizdo bei garso defektais (vaizdajuostės išsimagnetindavo bėgant laikui arba nuo elektros ir kitokių prietaisų, turinčiu magnetinį poveikį). „Mini DV“ vaizdajuostė nėra apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, laikui bėgant gali suirti, neretai vaizdajuostės jau pačioje vaizdo kameroje yra sugadinamos, t. y. Sulankstomos, retkarčiais jos trūkinėja.

Iškyla ir kita problema – dažniausiai vaizdus tenka perrašinėti į seno VHS formato vaizdajuostes ( jei nemokame naudotis kompiuteriu ar jo neturime) arba rinktis kitą informacijos išsaugojimo būdą – kompiuterio įrašus perkelti į DVD diską. Pirmasis variantas neįgudusiam vaizdo įrašų mėgėjui yra priimtinas del paprastumo, o antrasis pareikalaus ne tik filmuotojo sugebėjimų, bet ir nemenkų darbo su kompiuteriu įgudžių. Daug „Mini DV“ vaizdo kamerų savininkų klausinėja, ar galėtų įsigyti šio formato vaizdajuosčių leistuvą. Tačiau buitinės technikos salonuose nerasite prietaiso „Mini DV“ formato vaizdajuostės įrašams atkurti, išskyrus pačias vaizdo kameras. Kodėl?

Iki šiolei bemaž nė vienas gamintojas nesiėmė „Mini DV“ formato vaizdo leistuvų gamybos. Tiesa, pavieniai modeliai kartais pasiekdavo parduotuvių lentynas, tačiau eilinis pirkėjas, pamatęs solidžią kainą, tik apžiūrėdavo prietaisą, nesiryždamas jo pirkti. Keletą tokių vaizdo leistuvų įsigijo užsiimantys vaizdo įrašų verslu, tačiau šie leistuvai taip ir netapo populiarūs. Pagrindinės priežastys, neleidusios jiems išlipti, buvo glaudžiai susijusios su „Mini DV“ formato vaizdo kameromis. Paminėsime keletą priežasčių:

a) „Mini DV“ vaizdo kamerų patvarumas ir kokybė tenkino net reiklų vartotoją, šia kamera galima naudotis ir kaip vaizdo leistuvu, nebijant gedimų, net jei ji dažnai naudojama vaizdui atkurti ar perrašant;

b) Šios kameros yra universalios: įrašą galima perkelti į VHS, SVHS, „Digital8“, „Mini DV“ formato įrenginius, kompiuterį;

c) Vaizdo įrašus galima kaupti „Mini DV“ vaizdajuostėse, jų įrašo trukmė gali būti 60, 80, 90, 120 ar 160 minučių, be to, įrašus asmeniniu kompiuteriu galima perkelti į DVD diską;

d) Šiuolaikinėse vaizdo kamerose yra gausu vaizdo redagavimo funkcijų, papildomų efektų, kuriais vartotojas gali paįvairinti įrašą nesinaudodamas kompiuteriu ar kitu vaizdo redagavimo įrenginiu – vaizdo leistuvu;

e) „Mini DV“ formato vaizdo kameros yra itin kompaktiškos;

f) Masiškas „Mini DV“ formato vaizdo kamerų išplitimas sutapo su asmeninių kompiuterių populiarėjimu, jų tobulėjimu apdoroti vaizdo įrašus. Vaizdo apdorojimas kompiuteriu tapo pasiekiamas eiliniam vartotojui, o kompiuteriuose vaizdo įrašams saugoti naudojamos laikmenos pasidarė daug talpesnės.

Dėl funkcionalumo, universalumo ir patvarumo „Mini DV“ formato vazido kameros išlieka populiariausios. Pigiausia skaitmeninė „Mini DV“ formato vaizdo kamera dabar kainuoja apie 700 litų. Pastaruoju metu pirkėjus labiausiai domina daugiau nei 1500 litų kainuojančios modernios vaizdo kameros: eiliniam pirkėjui nebepakanka papraščiausios vaizdo kameros funkcijų, todėl jis mieliau renkasi modernesnius modelius. Šie aparatai kokybiškai įrašo nejudantį vaizdą, t. y. Fotografuoja (fiksuojamo vaizdo raiška siekia nuo 2 iki 5 mlm. Aktyviųjų vaizdo elementų), turi gerą optinę vaizdo perteikimo sistemą (dažniausiai su vokiškais „Carl Zeiss“ ar „Leica“ lęšiais). Tokiose vaizdo kamerose taip pat paprastai buna optinė vaizdo stabilizavimo sistema ir galimybė filmuoti į fotoaparatuose naudojamą
didelės talpos atmintinę – atminties kortelę.

Pastaruoju metu „Mini DV“ formato vaizdo kameros sulauke naujo vis populiarėjančio konkurento – vaizdo kamerų, kurios filmuoja į DVD diską. Vis del to šios kameros žengia pirmuosius žingsnius ir dar nepakankamai pasiruošusios užkariauti kamerų rinką. Naujus modelius išleido kompanijos :Sony“, „Panasonic“, „Samsung“, „Canon“, „Sharp“, „Hitachi“, JVC, „Sanyo“.

Nors pastaruoju metu ypač populiarios :Mini DV“ formato vaizdo kameros, prekybos salonuose išaugo ir į DVD diską filmuojančių modelių skaičius. Tokie pokyčiai atsirado dėl to keleto priežasčių.

Vaizdo kameras gaminančios kompanijos per palyginti neilgą laiko tarpą sugebėjo į savo gaminius įtaisyti DVD diskų rašymo įrenginius, kuriais kompiuterių vartotojai jau naudojasi apie keturis metus. Kompiuterių technika tobulėja sparčiai, todėl vaizdo kamerų gamintojoms tenka prisitaikyti prie rinkos pokyčių: naujausias technologijas panaudoti nešiojamosios filmavimo technikos gamybai. Kompanija, prieš pradėdama gaminti naujo formato vaizdo kameras, turi tvirtai apsispręsti, koks vaizdo formatas priimtiniausias grupei gamintojų. Formato vaizdui ar garsui įrašyti parinkimas neretai tampa net kompanijų kivirčų priežastimi.

Taip nutiko su DVD-AUDIO ir SACD įrašų gamyba: įgyvendinti abiejų formato garso įrašų gamybos projektai, tačiau nei vienas netapo populiarus, nes leidybos kompanijos pasidalijo į dvi stovyklas, kiekviena jų pasirinko skirtingus formatus. Nusprendus naudoti sutartą vaizdo filmavimo technologiją, ji yra įdiegiama į gamybą, tačiau išleistų vaizdo kamerų formatas turi būti populiarus ir visuotinai pripažintas.

Šiuo metu vis labiau pirkėjų mėgstamos DVD diskų kameros, filmuojančios DVD-R, DVD+R, DVD-RW, DVD+RW, DL formatais. Neabejotinas šių kamerų privalumas – galimybė įrašus iš karto peržiūrėti DVD diskų leistuvu. Šiuo metu DVD diskų vaizdo leistuvai yra itin populiarūs, jie kainuoja nedaug – pigiausia galimybė įsigyti už 99 litus. Manoma, kad šio formato vaizdo kameros netrukus tapas populiarios ne tik tarp vaizdo įrašų mėgėjų, bet ir tarp profesionalų.

2005 ir 2006 metų trys pagrindinių formatų vaizdo kamerų grupės, pagal modelių skaičių prekybos salonuose pasiskirstė taip (apytiksliai duomenys lentelėje):

Metai Analoginių vaizdo kamerų kiekis (VHS, „Hi8“), % „Mini DV“, „Digital 8“ skaitmeninių vaizdo kamerų kiekis, % Į DVD diską filmuojančių kamerų kiekis (DVD-R, DVD+R, DVD-RW, DVD+RW, DL), %

2005 12 78 10

2006 6 70 24

Viena pagrindiniu firmu yra „Panasonic“. Žvelgiant iš arčiau i tam tikra šios firmos gaminį, pavyzdžiui pagrindinis „Mini DV“ formato „Panasonic NV GS300EP“ kameros privalumas – 3 CCD matricų sistema su „Quad-Density Pixel Distribution“ technologija. Ši sistema itin puikiaą filmuojamo vaizdo kokybę.

„Panasonic“ kompanijos modelyje įrengta puiki vokiška optinė sistema „Leica Dicomar“. „Leica“ kompanijos lęšiai turi specialią daugisluoksnę dangą, didinančią šviesos signalo pralaidą, vaizdų detalumą, aiškumą. Vaizdo kameromis, turinčiomis tokią optiką, filmuoti vaizdai yra geresnės kokybės. Tai ypač pastebima filmuojant iš arti: Pavyzdžiui, filmuojant žmonių veidus padidinus dešimt kartų optiniu būdu, galima įžiūrėti netgi smulkiausias detales. Kad filmuojamasis vaizdas būtų švelnesnis, „Panasonic NV GS300EP“ modelyje įdiegtas režimas „Skin Detail“, kuris panaikina veido odos netolygumus ir vaizdas tampa meniškesnis.

„Panasonic“ vaizdo kameros objektyvas turi dviejų fazių vidutinio tankumo šviesos filtrą. Angos matmenys (apertūra) reguliuojami atskirai. Filmuojant tokiu aparatu, spalvos yra tikroviškos. Tai visų „Leica Dicomar“ optinių prietaisų ypatybė.

Be puikios optinės sistemos, „Panasonic NV GS300EP“ vaizdo kamera turi daugybę patogių funkcijų ir sistemų, gausų skaitmeninių vaizdo efektų rinkinį, elektorninę datos funkciją, SD atminties kortelę ir kt. „Panasonic“ vaizdo kamera galima filmuoti ne tik į „Mini DV“ juostelę, bet ir į atminties kortelę MPEG 4 formatu. Šiuo modeliu galima fotografuoti. Netgi naktį fotografuotos nuotraukos yra geros kokybės, tačiau filmuoti naktiniai vaizdai galėtų būti kokybiškesni.

Kaip vienas svarbiasnių aptariamos kameros privalumų, minėtinas labai efektyvus optinis vaizdo stabilizatorius, kuris leidzia sumažinti vibracijos įtaką filmuojamam vaizdui: fiksuojamas vaizdas yra tolygus, netrūkčioja, nevirpa.

„panasonic NV GS300EP“ modelis turi ir pakankamai efektyvią vėjo keliamo triukšmo slopinimo sistemą.

Pastaruoju metu aukštos klasės vaizdo kamerų gamintojos filmavimo aparatuose nelinkusios rengti daug skaitmeninių vaizdo efektų. Tai būdiga daugelio kompanijų modeliams. „Panasonic“ ankstesnės vaizdo kameros turėdavo labai daug skaitmeninių vaizdo efektų – kai kurie medeliai jų turėdavo daugiau nei pusę šimto. Šiuo metu gaminamuose kamerose diegiama nuo aštuonių iki dvidešimt septynių skaitmeninių vaizdo efektų (be filmavimo pabaigos efektų). Norint paįvairinti filmuotą siužetą, tiek vaizdo efektų visiškai pakanka.

Filmuotą vaizdą galima redaguoti kompiuteriu. Siužetams apdoroti Dažniausiai naudojamos specialios programos. Paprastai vaizdui
kompiuterį ir redaguoti pasirenkamos „DV“, „Studio“, „Ulead Video Studio“, „Pinacle Video Studio“ ir kitos programos. Dauguma vaizdo kamerų dažniausiai turi tik elementarias vaizdo perkelimo į kompiuterį programas, kuriose vaizdo apdorojimo priemonių nedaug. Dažniausiai su vaizdo kamera yra komplektuojama programinė įranga, turinti tik keletą vaizdo efektų.

„Panasonic“ kompanija viena pirmųjų kameras ėmė komplektuoti su vaizdo apdorojimo programine įranga. „Panasonic NV GS300EP“, lyginant su kitais panašios klasės modeliais, turi daugiausiai skaitmeninių vaizdo efektų. Ši kamera turi abipusį ryšį su kompiuteriu ir kitais vaizdo įrenginiais, t. y. Visus duomenis galima perkelti į kompiuterį ar kitus vaizdo įrenginius, juos redaguoti, o paskui vėl perkelti į kamerą.

Pastaruoju metu itin populiarėja plačiaformė vaizdo atkūrimo technika, todėl ir vaizdo kamerose diegiamos 16:9 formato filmavimo sistemos. „Panasonic NV GS300EP“ modeliu taip pat galima filmuoti 16:9 formato režimu („Cinema Mode“).

„Panasonic“ kompanijos vaizdo kamera yra ergonomiška, ja labai patogu naodotis. Šis modelis pasirengia darbui per 1,7 sekundes, turi automatinį objektyvo atidarymo ir uždarymo mechanizmą (nereikia dangtelio). Kameroje įdiegta automatinio filmavimo paleidimo funkcija „Self Record“. Aparatą galima valdyti nuotoliniu pulteliu.

Kaip ir daugelį modernių filmavimo įrenginių, „Panasonic NV GS300EP“ modelį galima naudoti kaip interneto kamerą. Šios kameros privalumai: 3 CCD matricos, puiki vokiška optinė sistema, kokybiškas ir detalus filmuojamas vaizdas iš arti, daug skaitmeninių vaizdo efektų, pakankamos talpos baterija, apsauga nuo vėjo keliamo triukšmo, papildomas laidinis nuotolinio valdymo pultelis. Trūkumai: prastoka naktį filmuojamo vaizdo kokybė, nepalčiakampis objektyvas, dėl to filmuojant grupę žmonių neretai tenka atsitraukti atgal.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1735 žodžiai iš 5694 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.