Menas gyventi
5 (100%) 1 vote

Menas gyventi

112131

TURINYS

I.ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………3

II.MŪSŲ UŽDAVINIAI………………………………………………………………………………………………………4

III.TAI, KO REIKĖTŲ ATSISAKYTI…………………………………………………………………………………4

IV.TAI, REIKĖTŲ DARYTI……………………………………………………………………………………………….6

V.SAVIANALIZĖ……………………………………………………………………………………………………………….9

VI.IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………….8

ŠALTINIAI…………………………………………………………………………………………………………………………9

ĮVADAS

Mokėjimas gyventi – tai menas. Kaip bebūtų gaila, ne kiekvianas sugebame gyventi. Gyvenimas – lyg paveikslo tapymas: su idėjom, tikslais, spalvom, nuotaikom, nesėkmėm ir džiaugsmais. Kiekvienas jį piešiame savaip – taip, kaip mums atrodo geriau. O ar galima pasiekti geriausią rezultatą? Tikriausiai taip, bet kaip to pasiekti? Būtent atsakymą į šį klausimą ir pasistengsiu pateikti savo darbe.

Darbo tikslas – rasti atsakymą i iškeltą klausimą ir pritaikyti jį sau pačiai.

Darbo metodika. Darbą rašiau naudodamasi įvairia literatūra,kurią išvardinau literatūros sąraše, atliktais testais, savo, draugų ir pažįstamų patirtimi.

Pirmojoje darbo dalyje iškėliau uždavinius ir problemas susijusias su šiuo klausimu.

Toliau išskyriau tuos veiksnius, kurių reiktų atsisakyti norint įvykdyti savo uždavinius.

Trečiojoje dalyje aptariau tuos veiksnius, kurie mūsų „paveikslą nuspalvina“ gražiausiom spalvom.

Ir gliausiai pagal pateiktą teoriją ir atliktus testus mėginau išsiaiškinti, kaip man sekasi “tapyti savo paveikslą”.

Skųstis gyvenimu – tai, tikriausiai, aktualiausia problema šiandien. Todėl aš pasirinkau šią tema, nes man norėjosi sau ir kitiems parodyti, kad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – kaip susitvarkome taip ir gyvename.

II. MŪSŲ UŽDAVINAI

“Visi mes šiame pasaulyje kaip žibinatai. Jei kiekvienas švies maža šviesele, kaip bus pasualyje šviesu.”

Pasaulis yra tobulas, nes sudarytas iš gėrio ir blogio. Kiekviena gyva būtybė, kiekvienas žmogus ateina į pasulį tobulas. Netobulos tik mūsų mintys. Blogis tikrai yra pasaulyje, ir galėtume dėl to raudoti; bet jei pakeistume savo požiūrį, blogio daugiau nebelaikytume blogiu, nes ne spozityviai mąstančiam žmogui jis negali būti baisus. Tai įveikiami sunkumai. Tik pozityviai reaguodami į problemą, mes augame ir bręstame.

Esame veikiami daugelio įtakų. Jos, ir pirmiausia mūsų požiūris į jas, padaro mus tuo, kuo esame. Visos įtakos, taip pat ir negatyvios, yra naudingos mūsų asmenybės raidai, nes padeda mums pozityviai mąstyti.

Jei kiekvienas iš mūsų pradėtų pats nuo savęs ir imtų pozityviai mąstyti, kad taptų laimingas pats ir padarytų laimingus artimuosius, nuveiktume didelį gyvenimo tobulinimo darbą.

Mintys yra žodžiai, o žodžiai yra darbai. Kiekvienas darbas yra veiksmas, sukeliantis kitų atoveiksmį. Pozityvūs veiksmai sukelia pozityvius atoveiksmius, kurie padeda mums pasiekti sėkmę, pasiturimai gyventi, būti sveikiems. Negatyvūs veiksmai sukelia negatyvius atoveiksmius, kurie sukelia ligas, pritraukia nesėkmes ir skurdą.

III. TAI, KO REIKĖTŲ ATSISAKYTI

Skundai. Žmonės jaučiantys dvasinį sunkumą yra kalti patys dėl to, nes neišmoko mąstyti pozityviai. Kai kas nors nuolat skundžiasi, tai temdo džiaugsmą visiems aplinkiniams. Devyniasdešimt devyniais iš šimto atvejų tokie vaitokliai prisišaukia dvasines ligas. Dejuojančių ir besiskundžiančių žmonių visi lenkiasi, juos ignoruoja.

“Kokios mintys toks ir charakteris, nes prota sukuria mintys.” (Markas Aurelijus)

Nuogąstavimai. Nuogąstaujantis žmogus yra savo negatyvių minčių auka. Mūsų gyvenimas yra toks, kokį jį padaro mūsų mintys.

“Negali uždraustipaukščiams skraidyti aplink tavo galvą. Tik neleisk, kad jie ant tavo galvos suktų lizdą.” (Laotse)

Kadangi esame įpratę dėl visko nerimauti, geriausia būtų tiesiog išprovokuoti tai, dėl ko būgštaujame, nebent tai jau užvaldė mūsų dvasią. Viskas yra mūsų rankose, kokį gyvenimą pasirinksime. Jei nuolat kreipsime mintis į džiaugsmą, sėkmę, pasiturimą gyvenimą, sveikatą, visa tai gausime anksčiau negu nuolat būdami patenkinti, nelaimingi, nerimastingi.

Negatyvus mąstymas. Svarbiausia yra sveikata, sutarimas su pačiu savimi ir su kitais, su visa aplinka. Pažeidus šią harmoniją, pasiligoja mūsų dvasia. Jei darna bus atkurta, grįš mūsų šaltakraujiškumas ir ramybė. Ilgesniam laikui pažeidus harmoniją, užklups kūno ligos, nes kiekviename organizme, nepaisant tos pačios priežasties, liga gali pasireikšti kitoje vietoje. Pavyzdžiui, pyktis vieniems sukelia galvos skausmus, kitiems skrandžio ligas, tretiems vidurių užkietėjimą arba pakerta nervus.

„Gobšumas daro žmogų neturtingą, nes šio pasaulio gausa nepraturitina gyvenimo.“

„Laimingas tas, kas
sveikas.Turtingas tas, kas nepatyrė žalos.“

Taigi kiekviena nelaimė, kiekvienas sunkumas, kiekviena liga, kiekviena nesėkmė ar praradimas gali būti mūsų negatyvaus mąstymo padarinys.

Baimės jausmas. Daugelis baimių, su kuriomis žmogus gyvenime susiduria yra nereikalingos. Mūsų įsivaizduojami dalykai tikrovėje neegzistuoja. Baimė yra pavojingiausias ir labiausiai griaunantis jausmas. Kiekviena baimės būsena, kuri tęsiasi mėnesi ar visus metus, gali sukelti beveik visas žinomas ligas nuo širdies sutrikimų ir kraujo spaudimo padidėjimo iki artrito ir cukraligės. Baimė – tai atsakas į neteisingą supratimą, nežinojimo padarinys ir tikėjimas kažkuo netikru. Baimė – tai tik mintis mūsų sielos gilumoj; nėra baimės principo.

„Niekas pasaulyje negali padaryti žmogaus nelaimingesnio, kaip baimė. Mus ištinkantis blogis retai esti toks baisus, kokį įsivaizduojame.“

Žmogui visada atsitinka tai, ko jis bijo. Pavyzdžiui, šuo įkanda žmogui dažniausiai todėl, kad žmogus bijo; egzaminų baimė trukdo išlaikyti egzaminą – susikertame; baimė, kad gali neišsimiegoti, tikrai trikdo miegą. Gyvenimo baimė atima iš žmogaus laimės akimirkas, pirma laiko pasendina ir susargdina. Todėl privalome išsivaduoti iš negatyvių minčių, kad išsikovotume vidinę laisvę. Nes už ją žmogui nėra nieko brangesnio.

„Pribaik savo baimę, kol ji tavęs nepribaigė.“ Galima neabejoti, kad mūsų auklėjimo sistemos pagrindas yra prievarta – visose gyvenimo srityse. Ji prasideda mokykloje, kai mokytojas grasina blogais pažymiais. Žmonos grasina paliksiančios vyrus arba viešai juos apjuoksiančios. Viršininkai naudojasi savo padėtimi ir baugindami spaudžia pavaldinius, naudodami prievartos formulę: „ Jei nedarysi tai, ko iš tavęs tikimės, viską atimsime, ką esame davę.“

„ Kas moka valdyti savo kūną ir padaryti jį savo sielos būstu, kas kuria savo dvasią, protą, jausmus, tas gena nuo savęs baimę ir sumišimą ir gyvena aiškų ir ramų gyvenimą.“

IV. TAI, KĄ REIKĖTŲ DARYTI

Būkite optimistas. Optimistinė galia, kaip ir pesimistiniai ateities lūkesčiai, labai skirtingai veikia žmonių gyvenimą. Optimistams dažniausiai sekasi. Jiems pasamonė nurodo geriausius kelius, ir jie ta kryptimi dirba. „Optimistai tiesia tiltus per prarajas.“ Visai kitaip yra pesimistams. Jų nesėkmės yra iš anksto yra užprogramuotos. Viskas klostosi geriau, kai elgetės pozityviai ir tikitės ne blogio, o gėrio. Ši fundamentali tiesa minima ir biblijoje: „Visa, kuo tikima, yra galima.“

Žmogui duota galimybė gyventi puikiai, sveikai, pasiturimai, o ne blogai, vargingai ir be sveikatos. Kokią ūtį pasirinksime, daugiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Optimizmas reiškia tikėjimą ir pasitikėjimą būtent tuo, kad jums likimas yra palankus. Pavyzdžiui, visiems žinoma istorija apie dvi varles, kurios įkrito į pieno kibirą. Viena buvo pesimistė ir galvojo: „Nėra jokių vilčių iš čia išsikapstyti“ ir prigėrė. Kita buvo optimistė. Ji sakė: „Nors nežinau, kaip iš čia ištrūkti, bet šokinėsiu kiek tik galėsiu.“ Ji tol striksėjo, kol iš pieno suplakė sviestą, užsiropštė ant sviesto gabalo ir iššoko lauk.

Jei turite kokį tikslą, norą, įsivaizduokite, tarsi jis jau ūtų išsipildęs – tai geriausias būdas iš tiesų pasiekti tikską. Nukreipkite savo gyvenimą pozityvia kryptimi, kad išsipildytų jūsų norai. Nukreipkite savo mintis tiesiai į sėkmę ir nedvejokite tuo. Jeigu nepasitikite, tai negalite laikytis dvasinio dėsnio, ir dėl to apninka abejonės. Kiekviena kad ir mažiausia abejonė kliudo įsivaizduoti tai, kas ko trokštate.

„Gyvenimas susideda iš gerų ir blogų dienų: o daugiausia priklauso nuo to, kokį jį susikuriame.“

Mylėkite. Meilė yra vienintelis dalykas, kurį turme išdalyti, nes kuo daugiau duosime, tuo daugiau gausime. Dvasia, steikianti gyvybę visa kam, yra melė. Meilės stygius gali pakenkti žmonių gyvenimui ir už kirsti kelią normaliam vystymuisi. Tvirčiausia gyvenimo pilnatvės prielaida yra gebėjimas mylėti ir būti mylimam.

Tikra meilė žmogaus nesukausto. Brandi asmenybė niekada nesiekia savo jausmais prirakinti prie savęs kitą, bet nori, kad jis būtų laisvas, kaip ir pats. Meilė reišia kitam suteikti tai, ko jo, o ne tavo gerovei labiausiai reikia. Meilė kuria gerą atmosferą ir palankią dirvą augti ir bręsti kitiems.

Ar pastebėjote, su kokiu malnumu žmonės skaito, žiūri, išgyvena meilės istorijas ekrane, kine, knygose. Karštai trokštame mylėti ir būti mylimi kaip tuose romanuose. Tai rodo, kad daugeliui žmonių trūksta šio būtino peno. Kiekvienas iš mūsų gali mylėti. Iš esmės beveik kiekvienas ir mylime šį pasaulį. Negatyvios mintys kyla iš to, kad galvojame apie savo, o ne apie kitų gerovę. Pavydo, kritikos, pykčio, neapykantos, nepsitikėjimo proveržiai atitolina mus nuo meilės. „Visa, ką mylite atsigęžia į jus.“ (Erhard Freitag)

Žmonėms, kurie pilni meilės, nereikia jokios kosmetikos, kad pabrėžtų išorinį grožį: „Kuo labiau myli, tuo gražėji, nes meilė yra sielos puošmena.“ Kaip išryškėja darželio grožis, kai išravi piktžoles, taip pražįsta meilė, išsilaisvinusi nuo negatyvių minčių. Vidinis pasikeitimas prisideda prie to, kad meilė kiteims, kuriuos esame atstūmę, grįžta ir santykiai su aplinkiniais tampa
nerodantys savo gebėjimo mylėti ir nemylintys pasaulio, yra neptrauklūs. Jie yra nemylimi ir dėl to kenčia. Jų nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas spinduliuoja kitiems. Jie yra negatyvūs ir atstumiantys. O mylintis žmogus, atvirkščiai, traukia kitus. Gyvenimą reikia mylėti, tik tada jis apglėbs mus su didžiausiu džiaugsmu. Lygiai kaip reikia viskuo domėtis, kad būtum įdomus, taip reikia mylėti, kad būtum mylimas. Meilė yra besąlygiška, nes turime mylėti kitą be jokių lūkesčių, nesitikėdami naudos.

Nepamirškite humoro. Daugelis žmonių į gyvenimą žiūri per daug rimtai. Tačiau visi žino, kad pokštai,sąmojai ir komiškos replikos leidžia lengviau išspręsti rimtas problemas ir paprasčiau įveikti sudėtingas situacijas. Gebėjimas juoktis yra netgi charakteringa žmogaus savybė, skirianti jį nuo kitų gyvūnų. Juokas – tai spontaniška kompleksinių struktūrų reakcija. Linksmas žmogus, turintis humoro jausmą, yra visiškai pozityvūs.Juokas padeda pakelti ir lengviau įveikti gyvenimo sunkumus. Jei mus kas nors sąmoningai ar nesąmoningai erzina, visada daug geriau nusijuokti, nei imti bartis.

Pirmiausia reikia išmokti juoktis iš savęs. Paskui galėsite su humoru priimti daugelį nedidelių kasdienybės nesėkmių, kad įstrigote greitkelio kamštyje arba ką nors pamiršote. Be to aplinkiniai daug geresnę nuomonę susidaro apie linksmus, suprantančius humorą žmones, su tokiais visi mielai bendrauja, nes bendravimas su linksmais žmonėmis yra daug paprastesnis ir lengvesnis.

Gyvenkite su ugnele. Entuziazmas yra įkvėpimo sinonimas. Įkvėpimas pakelia žmogų aukščiau vidutinybės ir suteikia jo gyvenimui džiaugsmo bei prasmės. Įkvėpimas padeda visiškai atsiskleisti jėgoms. Daugelis žmonių gyvenime yra viskam abejingi. Jie visuomet šalti. Tačiau kurie yra abejingi, gyvena ne tokį gyvenimą, kokio iš tiesų trokšta. Jiems trūksta vidinės paskatos, įkvėpimo.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1850 žodžiai iš 3578 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.