Meningitas ir jo priežastys
5 (100%) 1 vote

Meningitas ir jo priežastys

11

TURINYS:

Meningitas – pavojinga smegenų liga 3

Ligos priežastys 3

Ligos požymiai 4

Simptomai 5

Ligos eiga 6

Komplikacijos 6

Tyrimai 6

Gydymas 7

Patarimai 7

Profilaktika 7

Literatūra 8

MENINGITAS – PAVOJINGA SMEGENŲ LIGAGalvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Gali sukelti įvairios etiologijos sukėlėjai – bakterijos bei virusai.

Lietuvoje 2003 m. balandžio mėn. (kaip ir 2002 m. per tą patį laikotarpį) užregistruoti 9 susirgimai virusiniais meningitais, sausio – balandžio mėn. – 34 susirgimai (2002 m. per tą patį laikotarpį – 27).

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras rekomenduoja šias profilaktines priemones:

1. maudytis tik tam skirtose vietose – paplūdimiuose – bei saugotis, kad besimaudant vanduo nepatektų į burną, maistui naudoti tik kokybišką, saugų vandenį;

2. vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose gerai vėdinti ir valyti patalpas, stengtis, kad vaikai laikytųsi asmens higienos, stebėti jų sveikatos būklę (atkreipti dėmesį į pradinius susirgimo simptomus);

3. pajutus ligos požymius (sukarščiavus, pajutus stiprų galvos skausmą, prasidėjus vėmimui) nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.

2003 metais Utenos apskrityje virusiniais ir bakteriniais meningitais sirgo 57 asmenys, iš jų Utenos rajone – 46, meningokokinės infekcijos 1 atvejis.

2004 metų (sausio – gegužės mėn.) Utenos apskrityje virusinių ir bakterinių meningokokų užregistruota – 26, iš jų Utenos rajone – 24, meningokokinė infekcija – 3 susirgimai.

LIGOS PRIEŽASTYS

Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:

1. bakterijos (bakterinis meningitas): dažniausiai gali sukelti meningokokas, pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos, rečiau – kitos bakterijos. Bakteriniai meningitai paprastai pasireiškia pavieniais atvejais, ir tikimybė jais susirgti priklauso nuo individualaus organizmo atsparumo.

2. virusai (virusinis meningitas): pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio parotito („kiaulytės“), enterovirusai (Echo, Koksackie) ir kiti. Virusiniai (seroziniai) meningitai pasireiškia lengvesne ligos forma nei bakteriniai. Dažniausi virusinių meningitų sukėlėjai – enterovirusai (Koksaki, Echo grupės virusai ir kt.), kurie plinta kaip žarnyno infekcija (fekaliniu – oraliniu būdu), tačiau gali plisti ir oro lašeliniu būdu. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, ir virusai gali būti perduodami per maistą, vandenį ar aplinkos daiktus. Entorovirusai jautrūs dezinfekcinėms medžiažoms, turinčioms chloro, buitinėms sintetinėms plovimo priemonėms. Šių virusų sukeltas serozinis meningitas pasižymi nesunkia eiga ir palankia ligos baigtimi. Enterovirusų epideminiai protrūkiai yra cikliški, stebimi kas 7 – 9 metai, vykstant natūraliam epidemiologiniam procesui. Persirgus įgyjamas patvarus specifinis imunitetas.

3. grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims;

4. riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai.

Ligos sukėlėjas – gramneigiamas, panašus į dvi kavos pupeles, mikroorganizmas. Jis randamas pūlinio likvoro leukocituose, priklauso neiserijų genčiai ir vadinamas „Neiseria meningitidis“. Meningokokai labai neatsparūs, greitai žūva nuo šalčio ir aukštos temperatūros. Meningokokų būna sveikų ir sergančių katarais žmonių nosiaryklėje. Jie skirstomi į serologinius tipus: A, B, C, D, X, Y, Z. Virulentiškiausi yra A tipo meningokokai. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys visomis ligos formomis, ypač nazofaringitine, taip pat sveiki meningokokų nešiotojai. Sukėlėjai nešiojami 3 – 6 savaites.

Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu. Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai. Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveiksta, todėl tikslių duomenų apie sergamumą virusiniu meningitu nėra. Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas), arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų, kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių).

Infekcija plinta lašeliais per orą. Užsikrečiama nuo kosinčio, čiaudinčio ligonio, nuo jo užkrėstų daiktų. Didžiausia tikimybė susirgti yra
vasario ir gegužės mėnesiais.

LIGOS POŽYMIAI

Inkubacinis periodas trunka 3 – 5 dienas, rečiau iki 10 dienų. Skiriamos tokios meningokokinės infekcijos klinikinės formos:

1. Meningokokinis ūminis nazofaringitas – tai lokalizuota ir lengviausia ligos forma. Prasideda bendru negalavimu, galvos ir gerklės skausmu, sloga ir nosies užgulimu. Temperatūra svyruoja nuo 37 iki 38,5C 1-3 dienas, ir ligonis greit pasveiksta.

2. Tipinė meningokokemija – tai dažniausia ūmiai prasidedanti ligos forma: krečia šaltis, temperatūra padidėja iki 39 – 40C, skauda galvą, vemiama. Po 5 – 15 val. kūną išberia specifiniais hemoraginiais įvairaus dydžio, nuo smulkių taškinių petechijų iki stambių, net kelių centimetrų skersmens netaisyklingų žvaigždiškų, tamsiai vyšninės spalvos kraujosruvų , dėmėmis. Hemoraginių dėmių būna ant liemens, veido, kaktos, akių vokų, burnos gleivinėje. Kai ligos eiga sunki, po 1 – 2 savaičių mirusi oda pradeda luptis plotais, palikdama sunkiai gyjančias žaizdas. Kartais miršta pirštai, ausų kaušeliai. Gali prasidėti sąnarių uždegimas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 889 žodžiai iš 1696 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.