Meninis ugdymas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Meninis ugdymas dokumentas

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.

rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo

išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės

centras, 2002.

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS

BENDROSIOS PROGRAMOS IR IŠSILAVINIMO STANDARTAI

Meninis ugdymas

XI–XII klasėms

TURINYS

Meninio ugdymo tikslas ir uždaviniai

Didaktinės nuostatos

Meninio ugdymo struktūra ir ryšiai su kitomis ugdymo sritimis

Dailė

Muzika

Šokis

Teatras

Rekomenduojama ir mokomoji literatūra

MENINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAIApibrėžiant meninio ugdymo tikslus ir uždavinius, atsižvelgiama į

naują Lietuvoje ir kitose šalyse įsitvirtinančios meninio ugdymo sampratą:• menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti

bei vartoti reikia meninės ir estetinės kompetencijos[1]. Meno kūriniai

atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pažinimas

yra toks pat reikšmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir

kt. pažinimas. Asmeniui gebant stebėti, išgyventi ir suvokti meno

kūrinius, tenkinamas jo meninio pažinimo interesas, didinamas

sąmoningumas, išplečiamos objektyviojo ir ypač subjektyviojo pasaulio

pažinimo ribos;• meniniai gebėjimai traktuojami kaip įvairiapusiai, apimantys ne vien

intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto raišką. Skirtingos meno šakos ugdo

skirtingas intelekto rūšis, kaip antai: muzikinį, erdvinį, kinezinį,

socialinį (bendravimo) ir kt., be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo

(analizės, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo,

problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė

patirtis, ugdoma jausmų raiškos kultūra, skatinamas asmenybės

individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas;• meninis ugdymas turi ir instrumentinę, ir savaiminę vertę. Jis plėtoja

moksleivių bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius ir kt.),

puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį bei

bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo

srityse. Antra vertus, ugdo meninius ir estetinius moksleivių gebėjimus,

padedančius išreikšti save, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą

kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą;• svarbiausia yra ugdyti moksleivių visuminio estetinio suvokimo gebėjimus,

nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais.

Ugdant meninius moksleivių gebėjimus, plėtojamos ir jų estetinio suvokimo

galios. Kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas būtų

pagrįstesni, įvairiapusiškesni, būtina moksleiviams suteikti meno

teorijos, istorijos, kritikos ir estetikos žinių. Meninė ir estetinė

moksleivių bei visos visuomenės kompetencija, sąmoningas požiūris į

dabarties meno, tikrovės estetinę raišką turi padėti laiduoti kultūros

tęstinumą, esminės žmogiškosios patirties, žinių ir vertybių perdavimą iš

kartos į kartą;• meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant intelektualią, kompetentingą

ir kūrybingą žinių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su

nenutrūkstama ženklų bei informacinių sistemų suvokimo, interpretavimo ir

kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir

kitų pažinimo bei savikontrolės įgūdžiai, gebėjimai prisitaikyti ir

gerbti kitokį (dažnai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus

saviraiškos būdų (taip pat ir meninės bei estetinės) spektras;• meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. Meninio ugdymo procese

veiksmingai ir harmoningai ugdoma žmogaus asmenybė – jo intelektinės,

kūrybinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės raiškos

gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema, todėl __________________

[2] Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų

žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

galima iš esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei

kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas – neatskiriama bendrojo

ugdymo dalis, tolesnio moksleivių mokymosi, gyvenimo bei darbo modernioje

visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida. Drauge tai – investicija į mūsų

šalies ateitį.Svarbiausiasis meninio ugdymo tikslas – bendroji meninė ir estetinė

kompetencija, sudaranti sąlygas moksleiviui prasmingai reikštis, realizuoti

savo kūrybinius polinkius, suvokti turtingą praeities bei dabarties meninės

ir estetinės raiškos pasaulį, savarankiškai, aktyviai ir veiksmingai

dalyvauti visuomenės ir kultūros gyvenime, menu ir grožiu praturtinti savo

gyvenimą.Plėtojant bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, įgyvendinami šie

uždaviniai:

• lavinami moksleivių gebėjimai reikšti savo sumanymus, mintis ir

jausmus meno priemonėmis (improvizuoti, atlikti, komponuoti, kurti

meninės raiškos formas, panaudojant įvairias medžiagas, technologijas,

struktūras, principus, stilių ypatumus);

• kaupiama meno kūrinių ir aplinkos savybių estetinio suvokimo patirtis,

puoselėjami subtilesni jų estetinio išgyvenimo, analizavimo,

interpretavimo ir vertinimo gebėjimai, susiję su stiliumi, žanru,

kontekstu, perteikiamos esminės tautos, Europos ir pasaulio

humanistinės kultūros vertybės – estetinės, dorovinės, pilietinės,

religinės, filosofinės;

• supažindinama su svarbiausiais šiuolaikiniais meno kūrybos būdais,

kryptimis, meno formų sąsajomis bei su šių dienų Lietuvos ir pasaulio

socialinio, kultūrinio gyvenimo bruožais (globalizacija, žinių

visuomenės kūrimu, kultūros įvairove);

• skatinama ir padedama meninius bei estetinius gebėjimus, žinias,

nuostatas pritaikyti vietos bendruomenės socialiniame ir kultūriniame

gyvenime (organizuoti renginius, rengti parodas, spektaklių ir

koncertų ištraukas, pristatyti įvairius kūrybinius projektus ir pan.).Puoselėjamos meninio ugdymo specifiką atitinkančios svarbiausios

vertybinės nuostatos:• estetinė nuostata į meno kūrinius, gamtą, sukurtą aplinką ir

gyvenamosios bei darbo vietos tvarkymą, žmonių tarpusavio santykius ir

bendravimą;

• pagarba savo ir kitų žmonių meninei kūrybai ir jos rezultatams,

išraiškos individualumui, savitumui, originalumui;

• poreikis patirti meninių ir estetinių išgyvenimų, išgyventi ir suvokti

meno kūrinį kaip estetinę vertybę;

• nusiteikimas perimti tautinės, tradicinės kultūros ir šių dienų

Europos bei pasaulio kultūros etinius ir estetinius idealus, būti

atviriems vykstantiems pokyčiams ir kritiškiems bei atspariems

destruktyviems masinės kultūros reiškiniams;

• nusiteikimas žvelgti į meną kaip į bendrųjų žmogaus vertybių liudijimą

ir asmens įvairiapusės saviugdos šaltinį;

• nuostata rinktis prasmingus, dvasinį žmogaus gyvenimą turtinančius

meno kūrinius, išsiugdyti autentišką, nekonformistišką estetinį skonį,

susiformuoti pagrįstus meninės ir estetinės kultūros vertinimo

kriterijus;

• kūrybingumas ir atsinaujinimas kaip svarbiausios informacinėje ir

daugiakultūrėje visuomenėje gyvenančio žmogaus nuostatos.

DIDAKTINĖS NUOSTATOSMokant meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro), derėtų

laikytis šių svarbiausiųjų nuostatų:❑ Sudaryti sąlygas patirti meninius, estetinius išgyvenimus. Svarbu

sudaryti sąlygas moksleiviams patirti įvairius išgyvenimus: meninius,

susijusius su formos elementų ir jų santykių kokybe, estetinius,

grindžiamus perteikiamos prasmės suvokimu, o taip pat žaismės,

susitelkimo, sunkumų įveikimo, atradimo, kūrybinio džiaugsmo ir

pasitenkinimo jausmus. Pastarieji padeda atsipalaiduoti, spręsti emocines

ir bendravimo problemas, taigi atlieka terapinę, moksleivio vidinį

pasaulį harmonizuojančią funkciją.

Nuo to, ar pakankamai dėmesio bus skiriama moksleivių išgyvenimams,

priklausys jų poreikis stebėti meno kūrinius tiek mokykloje, tiek ją

baigus. Per išgyvenimus suvokiamos meno kūrinio prasmės, įgyjamas meninis

pažinimas. Meniniai ir estetiniai išgyvenimai yra pagrindas moksleivio

sukurtam produktui ir meniniams gebėjimams įvertinti, taip pat meno

kūrinio interpretacijai ir vertinimui.❑ Ugdyti moksleivio asmenybę, puoselėti jo humanistinių vertybių sistemą.

Per meną pedagogai turėtų padėti jaunuoliams susikurti humanistinių

vertybių orientyrus, pagal kuriuos jie galėtų kreipti bei įprasminti savo

pačių gyvenimą ir santykius su žmonėmis. Meninėje veikloje turėtų būti

puoselėjamas moksleivių savarankiškumas, darbštumas, kantrybė,

atkaklumas, minčių, sumanymų ir sprendimų laisvumas, taip pat atsakomybė

ir tvirtas charakteris, padedantis gyventi ir veikti remiantis savo

įsitikinimais ir sąžine, apginti savo bei kitų teises, oriai įveikti

gyvenimo sunkumus.❑ Puoselėti komunikacinę ugdymo kryptį. Meno kūriniai – tam tikros

komunikavimo formos, perteikiančios prasmes, todėl į šią savybę turėtų

būti labiau atsižvelgiama ir ugdymo procese. Pats meninio ugdymo procesas

turėtų būti labiau grindžiamas menine komunikacija, nuolat keliant

klausimus, ar moksleivis meno priemonėmis perteikia kūrybinius sumanymus,

ar išreiškia formos elementus, ar kuriama forma pakankamai raiški,

įtaigi, ar ji padeda užsimegzti bendravimo ryšį. Komunikacinė meninio

ugdymo kryptis leistų išvengti tiesmukiško moksleivio raiškos koregavimo,

padėtų jam aiškiau pajausti ir suvokti komunikacinę meninio produkto

prigimtį. Žinojimas, jog kitas asmuo (žiūrovas, klausytojas) žvelgia į jo

kūrinį tikėdamasis komunikacinio ryšio, skatina paties moksleivio

kuriamos raiškos suvokimą, kaip antai,
ar instrumento skambėjimo

klausymąsi muzikuojant, kūno judėjimo pajautimą vaidinant ar šokant. Tai

skatina kuriančio moksleivio intuicijos, jausmų ir protinės veiklos

sąveiką.❑ Natūraliai derinti meninę raišką su teorijos, istorijos, estetikos,

kritikos žiniomis. Meninio ugdymo, kaip ir bet kurioje kitoje ugdymo

srityje, orientacija tik į žinias ar tik į praktinę raišką menkina

galutinius išsilavinimo rezultatus. Todėl svarbu, kad kūrybinė raiška,

meninių gebėjimų lavinimas ir žinių perteikimas būtų natūraliai

suderinti.

Žemesnėse klasėse labiau atskleidžiami meniniai gebėjimai, o

aukštesnėse, atsižvelgiant į nemažą moksleivių patirtį, labiau

puoselėjami estetinio suvokimo ir vertinimo gebėjimai. Vienaip ar kitaip,

meninė raiška yra pamatinė ugdymo veikla: visose pakopose, taip pat ir

baigiamosiose XI–XII klasėse, moksleiviai turi dainuoti, šokti, vaidinti,

užsiimti dailės raiška ir pan.

❑ Išlaikyti glaudžius integracinius ryšius su kitomis ugdymo sritimis

(dalykais). Meninio ugdymo dalykų mokymas praturtina ir pagilina kitų

dalykų mokymą, kita vertus, kitų dalykų žinios ir gebėjimai pritaikomi

meno pamokose. Tam būtina išlaikyti glaudžius integracinius ryšius su

kitais dalykais tiek turinio (žinių, vartojamų sąvokų, terminų,

nagrinėjamų kultūros epochų), tiek jo perteikimo laiko požiūriu.

Integraciniai ryšiai gali būti: vienalaikiai (kultūros epochos

nagrinėjamos tuo pačiu metu. Panaudojamos vieno dalyko žinios per kito

dalyko pamokas); giminingi (vedamos bendros kelių dalykų pamokos,

nagrinėjami giminingi turinio fragmentai); susipinantys (pavieniai

moksleiviai ar nedidelės jų grupelės atlieka trumpalaikius ir

ilgalaikius kūrybinius projektus, integruojančius kelių dalykų žinias ir

gebėjimus).❑ Taikyti aktyviojo ugdymo metodus. Per meninio ugdymo pamokas reikėtų

vengti ilgų ir pasyvių pasakojimų, paskaitų ir pan. darbo būdų. Vietoj jų

taikytini šiuolaikiniai aktyviojo mokymo metodai ir priemonės: grupinis

darbas, improvizacijos elementai, „minčių lietus“, dalijimasis patirtimi

ir atradimais, darbo rezultatų pateikimas ir pristatymas, darbas su

kompiuteriu ir kitomis technologijomis. Rekomenduotinas projektinis

darbas, apimantis problemos formulavimo, planavimo, kūrybos, rezultatų

vertinimo ir pateikimo procesus, padedantis sieti ir derinti įvairius

(akademinius, kūrybinius, socialinius) gebėjimus. Įvairios meninių

projektų formos, besiskiriančios savo trukme, tema, interesais, turėtų

būti nuolat organizuojamos meno dalykų pamokose.❑ Taikyti įvairius interpretavimo būdus. Moksleiviai, interpretuodami savo

bei kitų kūrybą, turėtų naudotis įvairiomis priemonėmis, kaip antai,

pantomiminiu ir šokio judesiu, dailės raiška ar jos sąvokomis (pvz.,

garso spalva), vaidybiniu veiksmu ir kt. Išskirtinas žodinio

interpretavimo metodas. Mąstymas meno priemonėmis (kuriant formą) ir

mąstymas žodine kalba papildo vienas kitą. Vartojant žodinę kalbą,

įvardijami estetinio ir meninio patyrimo metu kilę išgyvenimai,

pastebimos reikšmingos formos detalės ir estetinės savybės, naudojamasi

konteksto žiniomis, faktais, sąvokomis, terminais ir kt. Žodine kalba

galima pagrįsti savo meninius sumanymus, diskutuoti, analizuoti kūrinio,

kūrėjo ir jo socialinės, kultūrinės aplinkos sąsajas. Interpretuojant

žodžiu, lavėja meniniai, estetiniai ir kalbiniai gebėjimai, gilėja

meninės tradicijos supratimas, formuojasi asmens vertybinių orientacijų

sistema.❑ Padėti apmąstyti patyrimo ir pažangos procesą. Kai moksleiviai ugdosi

kūrybos, suvokimo ir vertinimo gebėjimus, tuo pat metu vyksta ir jų

asmenybės psichologinio, socialinio bei kultūrinio tobulėjimo procesas.

Kad jis būtų veiksmingesnis, būtina meninę ir estetinę patirtį

įsisąmoninti (per įvardijimą, išsisakymus, diskusijas, dienoraščius,

atsiminimus, rašant individualius ir klasės užrašus, žurnalus). Patirties

bei pažangos apmąstymas padeda moksleiviams pagilinti savęs paties, meno

formos ir supančio pasaulio supratimą. Aprašydami tai, ką išmoko,

suprato, moksleiviai susieja mokyklinę patirtį su asmenine ir tai

įsisąmonina. Tai padeda geriau save kontroliuoti, lengviau ir geriau

veikti, pasiekti aukštesnės kultūros. Visi, ne vien meninio, bet ir

psichologinio, moralinio, socialinio savęs pažinimo aspektai yra svarbūs.❑ Stiprinti ryšius su bendruomenės gyvenimu. Moksleiviai, dar

tebesimokydami mokyklos suole, įgyjamą meninę ir estetinę kompetenciją

turėtų pritaikyti spręsdami aktualias menines ir estetines vietos

bendruomenės problemas. Todėl itin skatintinas renginių, koncertų,

parodų, spektaklių organizavimas ir lankymas, įrašų rinkimas,

diskutavimas apie šiuolaikinio meno ir kultūros gyvenimo faktus bei

problemas. Aktyvus įsitraukimas į socialinę ir kultūrinę
veiklą svarbus

jaunuoliams, tikrinantis savo meninę perspektyvą bei įsisąmoninant

meninio ugdymo visuomeninę reikšmę.

Taip pat svarbu moksleivių meninio ugdymo tikslais panaudoti vietos

bendruomenės edukacines galimybes – muziejus, mėgėjų meno kolektyvus,

studijas, klubus, jų meno vadovų ir atskirų menininkų kompetenciją.

MENINIO UGDYMO STRUKTŪRA

IR RYŠIAI SU KITOMIS UGDYMO SRITIMIS

Meninio ugdymo sritį XI–XII klasėse sudaro keturi pagrindinėms meno

šakoms atstovaujantys meninio ugdymo dalykai:✓ dailė;

✓ muzika;

✓ šokis;

✓ teatras.Moksleiviui įgyjant bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, bet kuris

iš šių dalykų yra lygiai svarbus.Mokant kiekvieno iš šių dalykų, plėtojami bendrieji meninio ugdymo

gebėjimai:• sumanymų, minčių ir jausmų reiškimas meno priemonėmis ir komunikavimas su

suvokėjais;

• gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų kūrybiniams sumanymams, mintims ir

jausmams perteikti meninės raiškos forma, lavinimas;

• meninių ir estetinių savybių savo ir kitų meno kūriniuose išgyvenimas,

suvokimas, interpretavimas, vertinimas;

• įvairių meno ryšių su istorija, estetika, kitomis kultūros sritimis, meno

šakų ir formų tarpusavio sąsajų pažinimas.Visi šie gebėjimai yra glaudžiai susiję, vienas kitą sąlygoja ir vienas

nuo kito neatskiriami.

Meninį ugdymą reglamentuoja bendroji dalyko programa ir išsilavinimo

standartai. Bendroji programa – tai dalyko turinio, o išsilavinimo

standartai – moksleivių pasiekimų gairės. Bendroji programa yra ugdymo

turinio, kurį mokytojas konkretizuoja atskiros mokyklos, klasės ar vaiko

lygmeniu, pagrindas. Išsilavinimo standartai nusako siekiamus ugdymo

rezultatus, įgyjamą moksleivių kompetenciją, t.y. tai, ką jie, baigdami

XI–XII klasių pakopą, nepriklausomai nuo konkretizuoto ugdymo turinio,

naudojamų vadovėlių bei taikomų metodų, turi gebėti ir žinoti, kokias

vertybines nuostatas turi būti išsiugdę.

Sudarant XI-XII klasėse kiekvienam moksleiviui galimybę mokytis pagal

individualius polinkius, siekius ir gabumus, kryptingiau ir geriau

pasirengti tolesnėms profesinėms studijoms bei darbui, meninio ugdymo

dalykų (dailės, muzikos, šokio ir teatro) mokoma skirtingo sudėtingumo

kursais – bendruoju ir išplėstiniu.Bendrasis kursas skirtas įgyti meninio ugdymo dalyko pagrindus,

laiduojančius bendrą kultūrinį moksleivių išprusimą, patirtį ir meninę bei

estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo reikmes. Šis

kursas plėtoja moksleivių gebėjimus, susijusius su menine raiška, estetiniu

suvokimu ir meno kultūros (istorijos, teorijos, estetikos bei kritikos)

pažinimu. Dalyko gebėjimų ugdymas glaudžiai siejamas su bendrųjų gebėjimų –

asmens, mąstymo ir problemų sprendimo, socialinių, komunikacinių, veiklos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2437 žodžiai iš 8119 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.