Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.
rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo
išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės
centras, 2002.
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS
BENDROSIOS PROGRAMOS IR IŠSILAVINIMO STANDARTAI
Meninis ugdymas
XI–XII klasėms
TURINYS
Meninio ugdymo tikslas ir uždaviniai
Didaktinės nuostatos
Meninio ugdymo struktūra ir ryšiai su kitomis ugdymo sritimis
Dailė
Muzika
Šokis
Teatras
Rekomenduojama ir mokomoji literatūra
MENINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAIApibrėžiant meninio ugdymo tikslus ir uždavinius, atsižvelgiama į
naują Lietuvoje ir kitose šalyse įsitvirtinančios meninio ugdymo sampratą:• menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti
bei vartoti reikia meninės ir estetinės kompetencijos[1]. Meno kūriniai
atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pažinimas
yra toks pat reikšmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir
kt. pažinimas. Asmeniui gebant stebėti, išgyventi ir suvokti meno
kūrinius, tenkinamas jo meninio pažinimo interesas, didinamas
sąmoningumas, išplečiamos objektyviojo ir ypač subjektyviojo pasaulio
pažinimo ribos;• meniniai gebėjimai traktuojami kaip įvairiapusiai, apimantys ne vien
intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto raišką. Skirtingos meno šakos ugdo
skirtingas intelekto rūšis, kaip antai: muzikinį, erdvinį, kinezinį,
socialinį (bendravimo) ir kt., be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo
(analizės, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo,
problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė
patirtis, ugdoma jausmų raiškos kultūra, skatinamas asmenybės
individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas;• meninis ugdymas turi ir instrumentinę, ir savaiminę vertę. Jis plėtoja
moksleivių bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius ir kt.),
puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį bei
bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo
srityse. Antra vertus, ugdo meninius ir estetinius moksleivių gebėjimus,
padedančius išreikšti save, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą
kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą;• svarbiausia yra ugdyti moksleivių visuminio estetinio suvokimo gebėjimus,
nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais.
Ugdant meninius moksleivių gebėjimus, plėtojamos ir jų estetinio suvokimo
galios. Kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas būtų
pagrįstesni, įvairiapusiškesni, būtina moksleiviams suteikti meno
teorijos, istorijos, kritikos ir estetikos žinių. Meninė ir estetinė
moksleivių bei visos visuomenės kompetencija, sąmoningas požiūris į
dabarties meno, tikrovės estetinę raišką turi padėti laiduoti kultūros
tęstinumą, esminės žmogiškosios patirties, žinių ir vertybių perdavimą iš
kartos į kartą;• meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant intelektualią, kompetentingą
ir kūrybingą žinių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su
nenutrūkstama ženklų bei informacinių sistemų suvokimo, interpretavimo ir
kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir
kitų pažinimo bei savikontrolės įgūdžiai, gebėjimai prisitaikyti ir
gerbti kitokį (dažnai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus
saviraiškos būdų (taip pat ir meninės bei estetinės) spektras;• meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. Meninio ugdymo procese
veiksmingai ir harmoningai ugdoma žmogaus asmenybė – jo intelektinės,
kūrybinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės raiškos
gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema, todėl __________________
[2] Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų
žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.
galima iš esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei
kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas – neatskiriama bendrojo
ugdymo dalis, tolesnio moksleivių mokymosi, gyvenimo bei darbo modernioje
visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida. Drauge tai – investicija į mūsų
šalies ateitį.Svarbiausiasis meninio ugdymo tikslas – bendroji meninė ir estetinė
kompetencija, sudaranti sąlygas moksleiviui prasmingai reikštis, realizuoti
savo kūrybinius polinkius, suvokti turtingą praeities bei dabarties meninės
ir estetinės raiškos pasaulį, savarankiškai, aktyviai ir veiksmingai
dalyvauti visuomenės ir kultūros gyvenime, menu ir grožiu praturtinti savo
gyvenimą.Plėtojant bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, įgyvendinami šie
uždaviniai:
• lavinami moksleivių gebėjimai reikšti savo sumanymus, mintis ir
jausmus meno priemonėmis (improvizuoti, atlikti, komponuoti, kurti
meninės raiškos formas, panaudojant įvairias medžiagas, technologijas,
struktūras, principus, stilių ypatumus);
• kaupiama meno kūrinių ir aplinkos savybių estetinio suvokimo patirtis,
puoselėjami subtilesni jų estetinio išgyvenimo, analizavimo,
interpretavimo ir vertinimo gebėjimai, susiję su stiliumi, žanru,
kontekstu, perteikiamos esminės tautos, Europos ir pasaulio
humanistinės kultūros vertybės – estetinės, dorovinės, pilietinės,
religinės, filosofinės;
• supažindinama su svarbiausiais šiuolaikiniais meno kūrybos būdais,
kryptimis, meno formų sąsajomis bei su šių dienų Lietuvos ir pasaulio
socialinio, kultūrinio gyvenimo bruožais (globalizacija, žinių
visuomenės kūrimu, kultūros įvairove);
• skatinama ir padedama meninius bei estetinius gebėjimus, žinias,
nuostatas pritaikyti vietos bendruomenės socialiniame ir kultūriniame
gyvenime (organizuoti renginius, rengti parodas, spektaklių ir
koncertų ištraukas, pristatyti įvairius kūrybinius projektus ir pan.).Puoselėjamos meninio ugdymo specifiką atitinkančios svarbiausios
vertybinės nuostatos:• estetinė nuostata į meno kūrinius, gamtą, sukurtą aplinką ir
gyvenamosios bei darbo vietos tvarkymą, žmonių tarpusavio santykius ir
bendravimą;
• pagarba savo ir kitų žmonių meninei kūrybai ir jos rezultatams,
išraiškos individualumui, savitumui, originalumui;
• poreikis patirti meninių ir estetinių išgyvenimų, išgyventi ir suvokti
meno kūrinį kaip estetinę vertybę;
• nusiteikimas perimti tautinės, tradicinės kultūros ir šių dienų
Europos bei pasaulio kultūros etinius ir estetinius idealus, būti
atviriems vykstantiems pokyčiams ir kritiškiems bei atspariems
destruktyviems masinės kultūros reiškiniams;
• nusiteikimas žvelgti į meną kaip į bendrųjų žmogaus vertybių liudijimą
ir asmens įvairiapusės saviugdos šaltinį;
• nuostata rinktis prasmingus, dvasinį žmogaus gyvenimą turtinančius
meno kūrinius, išsiugdyti autentišką, nekonformistišką estetinį skonį,
susiformuoti pagrįstus meninės ir estetinės kultūros vertinimo
kriterijus;
• kūrybingumas ir atsinaujinimas kaip svarbiausios informacinėje ir
daugiakultūrėje visuomenėje gyvenančio žmogaus nuostatos.
DIDAKTINĖS NUOSTATOSMokant meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro), derėtų
laikytis šių svarbiausiųjų nuostatų:❑ Sudaryti sąlygas patirti meninius, estetinius išgyvenimus. Svarbu
sudaryti sąlygas moksleiviams patirti įvairius išgyvenimus: meninius,
susijusius su formos elementų ir jų santykių kokybe, estetinius,
grindžiamus perteikiamos prasmės suvokimu, o taip pat žaismės,
susitelkimo, sunkumų įveikimo, atradimo, kūrybinio džiaugsmo ir
pasitenkinimo jausmus. Pastarieji padeda atsipalaiduoti, spręsti emocines
ir bendravimo problemas, taigi atlieka terapinę, moksleivio vidinį
pasaulį harmonizuojančią funkciją.
Nuo to, ar pakankamai dėmesio bus skiriama moksleivių išgyvenimams,
priklausys jų poreikis stebėti meno kūrinius tiek mokykloje, tiek ją
baigus. Per išgyvenimus suvokiamos meno kūrinio prasmės, įgyjamas meninis
pažinimas. Meniniai ir estetiniai išgyvenimai yra pagrindas moksleivio
sukurtam produktui ir meniniams gebėjimams įvertinti, taip pat meno
kūrinio interpretacijai ir vertinimui.❑ Ugdyti moksleivio asmenybę, puoselėti jo humanistinių vertybių sistemą.
Per meną pedagogai turėtų padėti jaunuoliams susikurti humanistinių
vertybių orientyrus, pagal kuriuos jie galėtų kreipti bei įprasminti savo
pačių gyvenimą ir santykius su žmonėmis. Meninėje veikloje turėtų būti
puoselėjamas moksleivių savarankiškumas, darbštumas, kantrybė,
atkaklumas, minčių, sumanymų ir sprendimų laisvumas, taip pat atsakomybė
ir tvirtas charakteris, padedantis gyventi ir veikti remiantis savo
įsitikinimais ir sąžine, apginti savo bei kitų teises, oriai įveikti
gyvenimo sunkumus.❑ Puoselėti komunikacinę ugdymo kryptį. Meno kūriniai – tam tikros
komunikavimo formos, perteikiančios prasmes, todėl į šią savybę turėtų
būti labiau atsižvelgiama ir ugdymo procese. Pats meninio ugdymo procesas
turėtų būti labiau grindžiamas menine komunikacija, nuolat keliant
klausimus, ar moksleivis meno priemonėmis perteikia kūrybinius sumanymus,
ar išreiškia formos elementus, ar kuriama forma pakankamai raiški,
įtaigi, ar ji padeda užsimegzti bendravimo ryšį. Komunikacinė meninio
ugdymo kryptis leistų išvengti tiesmukiško moksleivio raiškos koregavimo,
padėtų jam aiškiau pajausti ir suvokti komunikacinę meninio produkto
prigimtį. Žinojimas, jog kitas asmuo (žiūrovas, klausytojas) žvelgia į jo
kūrinį tikėdamasis komunikacinio ryšio, skatina paties moksleivio
kuriamos raiškos suvokimą, kaip antai,
ar instrumento skambėjimo
klausymąsi muzikuojant, kūno judėjimo pajautimą vaidinant ar šokant. Tai
skatina kuriančio moksleivio intuicijos, jausmų ir protinės veiklos
sąveiką.❑ Natūraliai derinti meninę raišką su teorijos, istorijos, estetikos,
kritikos žiniomis. Meninio ugdymo, kaip ir bet kurioje kitoje ugdymo
srityje, orientacija tik į žinias ar tik į praktinę raišką menkina
galutinius išsilavinimo rezultatus. Todėl svarbu, kad kūrybinė raiška,
meninių gebėjimų lavinimas ir žinių perteikimas būtų natūraliai
suderinti.
Žemesnėse klasėse labiau atskleidžiami meniniai gebėjimai, o
aukštesnėse, atsižvelgiant į nemažą moksleivių patirtį, labiau
puoselėjami estetinio suvokimo ir vertinimo gebėjimai. Vienaip ar kitaip,
meninė raiška yra pamatinė ugdymo veikla: visose pakopose, taip pat ir
baigiamosiose XI–XII klasėse, moksleiviai turi dainuoti, šokti, vaidinti,
užsiimti dailės raiška ir pan.
❑ Išlaikyti glaudžius integracinius ryšius su kitomis ugdymo sritimis
(dalykais). Meninio ugdymo dalykų mokymas praturtina ir pagilina kitų
dalykų mokymą, kita vertus, kitų dalykų žinios ir gebėjimai pritaikomi
meno pamokose. Tam būtina išlaikyti glaudžius integracinius ryšius su
kitais dalykais tiek turinio (žinių, vartojamų sąvokų, terminų,
nagrinėjamų kultūros epochų), tiek jo perteikimo laiko požiūriu.
Integraciniai ryšiai gali būti: vienalaikiai (kultūros epochos
nagrinėjamos tuo pačiu metu. Panaudojamos vieno dalyko žinios per kito
dalyko pamokas); giminingi (vedamos bendros kelių dalykų pamokos,
nagrinėjami giminingi turinio fragmentai); susipinantys (pavieniai
moksleiviai ar nedidelės jų grupelės atlieka trumpalaikius ir
ilgalaikius kūrybinius projektus, integruojančius kelių dalykų žinias ir
gebėjimus).❑ Taikyti aktyviojo ugdymo metodus. Per meninio ugdymo pamokas reikėtų
vengti ilgų ir pasyvių pasakojimų, paskaitų ir pan. darbo būdų. Vietoj jų
taikytini šiuolaikiniai aktyviojo mokymo metodai ir priemonės: grupinis
darbas, improvizacijos elementai, „minčių lietus“, dalijimasis patirtimi
ir atradimais, darbo rezultatų pateikimas ir pristatymas, darbas su
kompiuteriu ir kitomis technologijomis. Rekomenduotinas projektinis
darbas, apimantis problemos formulavimo, planavimo, kūrybos, rezultatų
vertinimo ir pateikimo procesus, padedantis sieti ir derinti įvairius
(akademinius, kūrybinius, socialinius) gebėjimus. Įvairios meninių
projektų formos, besiskiriančios savo trukme, tema, interesais, turėtų
būti nuolat organizuojamos meno dalykų pamokose.❑ Taikyti įvairius interpretavimo būdus. Moksleiviai, interpretuodami savo
bei kitų kūrybą, turėtų naudotis įvairiomis priemonėmis, kaip antai,
pantomiminiu ir šokio judesiu, dailės raiška ar jos sąvokomis (pvz.,
garso spalva), vaidybiniu veiksmu ir kt. Išskirtinas žodinio
interpretavimo metodas. Mąstymas meno priemonėmis (kuriant formą) ir
mąstymas žodine kalba papildo vienas kitą. Vartojant žodinę kalbą,
įvardijami estetinio ir meninio patyrimo metu kilę išgyvenimai,
pastebimos reikšmingos formos detalės ir estetinės savybės, naudojamasi
konteksto žiniomis, faktais, sąvokomis, terminais ir kt. Žodine kalba
galima pagrįsti savo meninius sumanymus, diskutuoti, analizuoti kūrinio,
kūrėjo ir jo socialinės, kultūrinės aplinkos sąsajas. Interpretuojant
žodžiu, lavėja meniniai, estetiniai ir kalbiniai gebėjimai, gilėja
meninės tradicijos supratimas, formuojasi asmens vertybinių orientacijų
sistema.❑ Padėti apmąstyti patyrimo ir pažangos procesą. Kai moksleiviai ugdosi
kūrybos, suvokimo ir vertinimo gebėjimus, tuo pat metu vyksta ir jų
asmenybės psichologinio, socialinio bei kultūrinio tobulėjimo procesas.
Kad jis būtų veiksmingesnis, būtina meninę ir estetinę patirtį
įsisąmoninti (per įvardijimą, išsisakymus, diskusijas, dienoraščius,
atsiminimus, rašant individualius ir klasės užrašus, žurnalus). Patirties
bei pažangos apmąstymas padeda moksleiviams pagilinti savęs paties, meno
formos ir supančio pasaulio supratimą. Aprašydami tai, ką išmoko,
suprato, moksleiviai susieja mokyklinę patirtį su asmenine ir tai
įsisąmonina. Tai padeda geriau save kontroliuoti, lengviau ir geriau
veikti, pasiekti aukštesnės kultūros. Visi, ne vien meninio, bet ir
psichologinio, moralinio, socialinio savęs pažinimo aspektai yra svarbūs.❑ Stiprinti ryšius su bendruomenės gyvenimu. Moksleiviai, dar
tebesimokydami mokyklos suole, įgyjamą meninę ir estetinę kompetenciją
turėtų pritaikyti spręsdami aktualias menines ir estetines vietos
bendruomenės problemas. Todėl itin skatintinas renginių, koncertų,
parodų, spektaklių organizavimas ir lankymas, įrašų rinkimas,
diskutavimas apie šiuolaikinio meno ir kultūros gyvenimo faktus bei
problemas. Aktyvus įsitraukimas į socialinę ir kultūrinę
veiklą svarbus
jaunuoliams, tikrinantis savo meninę perspektyvą bei įsisąmoninant
meninio ugdymo visuomeninę reikšmę.
Taip pat svarbu moksleivių meninio ugdymo tikslais panaudoti vietos
bendruomenės edukacines galimybes – muziejus, mėgėjų meno kolektyvus,
studijas, klubus, jų meno vadovų ir atskirų menininkų kompetenciją.
MENINIO UGDYMO STRUKTŪRA
IR RYŠIAI SU KITOMIS UGDYMO SRITIMIS
Meninio ugdymo sritį XI–XII klasėse sudaro keturi pagrindinėms meno
šakoms atstovaujantys meninio ugdymo dalykai:✓ dailė;
✓ muzika;
✓ šokis;
✓ teatras.Moksleiviui įgyjant bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, bet kuris
iš šių dalykų yra lygiai svarbus.Mokant kiekvieno iš šių dalykų, plėtojami bendrieji meninio ugdymo
gebėjimai:• sumanymų, minčių ir jausmų reiškimas meno priemonėmis ir komunikavimas su
suvokėjais;
• gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų kūrybiniams sumanymams, mintims ir
jausmams perteikti meninės raiškos forma, lavinimas;
• meninių ir estetinių savybių savo ir kitų meno kūriniuose išgyvenimas,
suvokimas, interpretavimas, vertinimas;
• įvairių meno ryšių su istorija, estetika, kitomis kultūros sritimis, meno
šakų ir formų tarpusavio sąsajų pažinimas.Visi šie gebėjimai yra glaudžiai susiję, vienas kitą sąlygoja ir vienas
nuo kito neatskiriami.
Meninį ugdymą reglamentuoja bendroji dalyko programa ir išsilavinimo
standartai. Bendroji programa – tai dalyko turinio, o išsilavinimo
standartai – moksleivių pasiekimų gairės. Bendroji programa yra ugdymo
turinio, kurį mokytojas konkretizuoja atskiros mokyklos, klasės ar vaiko
lygmeniu, pagrindas. Išsilavinimo standartai nusako siekiamus ugdymo
rezultatus, įgyjamą moksleivių kompetenciją, t.y. tai, ką jie, baigdami
XI–XII klasių pakopą, nepriklausomai nuo konkretizuoto ugdymo turinio,
naudojamų vadovėlių bei taikomų metodų, turi gebėti ir žinoti, kokias
vertybines nuostatas turi būti išsiugdę.
Sudarant XI-XII klasėse kiekvienam moksleiviui galimybę mokytis pagal
individualius polinkius, siekius ir gabumus, kryptingiau ir geriau
pasirengti tolesnėms profesinėms studijoms bei darbui, meninio ugdymo
dalykų (dailės, muzikos, šokio ir teatro) mokoma skirtingo sudėtingumo
kursais – bendruoju ir išplėstiniu.Bendrasis kursas skirtas įgyti meninio ugdymo dalyko pagrindus,
laiduojančius bendrą kultūrinį moksleivių išprusimą, patirtį ir meninę bei
estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo reikmes. Šis
kursas plėtoja moksleivių gebėjimus, susijusius su menine raiška, estetiniu
suvokimu ir meno kultūros (istorijos, teorijos, estetikos bei kritikos)
pažinimu. Dalyko gebėjimų ugdymas glaudžiai siejamas su bendrųjų gebėjimų –
asmens, mąstymo ir problemų sprendimo, socialinių, komunikacinių, veiklos
ir darbo – ugdymu.Bendrojo kurso turinį, į kurį įeina ir privaloma meninė raiška[3],