Mėsos produktų rinkos analizė ir perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Mėsos produktų rinkos analizė ir perspektyvos

TURINYS

REFERATAS………………………………………………………………………………………3

TURINYS…………………………………………………………………………………………. 4

LENTELĖS…………………………………………………………………………………………6

PAVEIKSLAI……………………………………………………………………………………… 7

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………. 8

1. MĖSOS PRODUKTŲ RINKOS ANALIZĖS TEORINIAI YPATUMAI……………………11

1.1. Lietuvos mėsos produktų rinkos charakteristika……………………………………….11

1.1.1. Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijos gamybos aspektu……….11

1.1.2. Lietuvos mėsos produktų rinkos konkurencinės aplinkos vertinimas ……….15

1.2. Mėsos produktų rinkos tyrimo etapų ir informacijos rinkimo būdų analizė …….…….18

1.3. Mėsos produktų rinkos vartotojo elgesys ir jį įtakojantys veiksniai……………….……21

1.4. Vartotojiškos rinkos segmentavimo kriterijų pasirinkimo problemos…………..…….. 24

2. VARTOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ MĖSOS PRODUKTŲ RINKOS

VERTINIMO POŽIŪRIU..…………………………………………………………………..28

2.1. Tyrimo pristatymas…………………………………………………………………….28

2.2. Lietuvos konkurencinės aplinkos vertinimas vartotojų požiūriu………………………29

2.2.1. Mėsos produktų gamintojų vertinimas……………………………………… 29

2.2.2. Mėsos produktų gamintojų produkcijos paskirstymo tinklas……………….. 31

2.3. Mėsos produktų rinkos vystymosi tendencijos Šiaulių miesto vartotojų pavyzdžiu…..34

2.3.1. Mėsos produktų vartotojų segmentavimas …………………………………… 34

2.3.2. Skirtingų gamintojų mėsos produktų paklausos įvertinimas ………………… 37

2.3.3. Mėsos produktų vertinimo kriterijai …………………………………………. 42

3. PASIRINKTŲ KIEKYBINIŲ MĖSOS PRODUKTŲ RINKOS RODIKLIŲ

DINAMIKOS ANALIZĖ…………………………………………………………………… 45

3.1. Suvartojamų mėsos produktų kiekio dinamika ir prognozė………………………….. 45

3.1. Vartojimo išlaidų dinamika ir prognozė……………………………………………… 46

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………………………………………………… 48

REFERATAS (užsienio kalba)………………………………………………………………….. 51

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………. 52

PRIEDAI:

1 priedas. Pirminių duomenų rinkimo būdų palyginimas………………………….. 55

Segmentavimas pagal reagavimą į naujas ir įprastas prekes…………………. 55

2 priedas. Anketos pavyzdys……………………………………………………….. 56

LENTELĖS

1 lentelė. Mėsos produktų gamybos pokyčiai 1995 – 2000 m……………………………12

2 lentelė. Suvartojamų mėsos produktų kiekio pasiskirstymas 1995 – 2000 m…………. 13

3 lentelė. Piniginių išlaidų mėsos produktams kitimas 1995 – 2000 m………………….. 14

4 lentelė. Didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių finansiniai rodikliai bei

dirbančiųjų skaičius……………………………………………………………. 16

5 lentelė. Mėsos ir mėsos produktų eksportas tūstančiais tonų 1995 – 2000 m…………. 18

6 lentelė. Vartotojų reakcija po pirkimo………………………………………………………………….. 23

7 lentelė. Pasirinkti pirminių duomenų rinkimo būdai………………………………………………. 28

8 lentelė. Mėsos produktų gamintojų
vertinimas (sudaryta remiantis respondentų

atsakymais)…………………………………………………………………………………………….. 30

9 lentelė. Suvartojamų mėsos produktų kiekių prognozė…………………………………………… 45

10 lentelė. Vartojimo išlaidų prognozė …………………………………………………………………….. 46

PAVEIKSLAI

1 pav. Gyvulininkystės produkcijos supirkimo pokyčiai Lietuvoje 1995 – 2000 m………………….. 11

2 pav. Mėsos produktų suvartojimas vienam gyventojui 2000 m. kilogramais……………………….. 13

3 pav. Marketingo tyrimo etapai………………………………………………………………………………………. 19

4 pav. Pirkimo sprendimo priėmimo etapai………………………………………………………………………. 21

5 pav. Sprendimo priėmimas………………………………………………………………………………………….. 22

6 pav. Rinkos segmentavimo požymiai……………………………………………………………………………. 24

7 pav. Parduotuvių skaičius procentais, kuriose parduodamos mėsos produktų gamintojų

prekės…………………………………………………………………………………………………………………. 32

8 pav. Mėsos produktų gamintojų užimama rinkos dalis pagal parduodamų produktų vertę……. 32

9 pav. Rinkos pasiskirstymas procentais pagal tai, kur vartotojai dažniausiai perka mėsos

produktus……………………………………………………………………………………………………………. 33

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mėsos produktų pirkimo dažnumą………………………… 35

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išlaidų mėsos produktams dydį…………………………….. 36

12 pav. Respondentai, teikiantys pirmenybę konkrečių mėsos produktų gamintojų produktams…37

13 pav. Priklausomybė tarp vartotojų amžiaus ir gamintojų produktų paklausos……………………… 38

14 pav. Priklausomybė tarp vatotojų pajamų dydžio ir gamintojų produktų paklausos……………… 39

15 pav. Mėsos produktų rūšių pasiskirstymas pagal gamintojus…………………………………………….. 40

16 pav. Mėsos pakaitalų vartojimas procentais……………………………………………………………………. 40

17 pav. Mėsos rūšių vartojimas procentais………………………………………………………………………….. 41

18 pav. Vartotojų pasiskirstymas padidėjus pajamoms…………………………………………………………. 42

19 pav. Mėsos produktų kriterijų įvertinimas………………………………………………………………………. 43

20 pav. Informacijos šaltinių klasifikavimas……………………………………………………………………….. 44

21 pav. Trendo tiesė…………………………………………………………………………………………………………. 47

ĮVADAS

Lietuvoje, kur laisvos rinkos ekonomika žengia dar tik pirmuosius žingsnius, rinkos analizė dar nėra plačiai taikoma ir yra sąlyginai naujas dalykas. Besikeičiant aplinkos sąlygoms ir stiprėjant konkurencijai, atsiranda būtinybė tirti rinką, labai atsakingai įvertinti savo galimybes veikti joje ir numatyti veiklos vystymosi būdus. Kiekviena įmonė turėtų žinoti, ko pageidauja vartotojas, kokios prekių savybės jį skatina pirkti, ištirti, kokias strategijas taiko konkurentai, kokie rinkos segmentai perspektyvūs, o kurių geriau būtų atsisakyti, ieškoti dar neužpildytų nišų rinkoje, kurios gali peraugti į pelningus segmentus.

Rinkos tyrimas – tai informacijos apie vartotoją, prekių pardavimą, konkurentų veiklą rinkimo, analizavimo ir interpretavimo procesas (Virvilaitė, 2000). Rinkos analizė apima visų veiksnių, darančių įtaką prekių pardavimui, analizę, vartotojo elgesio analizę, jo motyvaciją ir poreikius, sezoninius paklausos svyravimus, pardavimų organizavimo efektyvumą, reklamą ir konkurentų veiklą. Rinkos marketinginė analizė sąlygoja mažesnį rizikos laipsnį ir padidina sėkmės galimybę.

Pasirinktos temos aktualumą nusako vis auganti ir aštrėjanti konkurencija, nuolatinis superkamos mėsos kiekių didėjimas bei suvartojamų mėsos kiekių ir vartotojų perkamosios galios mažėjimas. Akivaizdu, jog vienos įmonės augs ir stiprės, o kitas šiuo metu gali ištikti bankrotas. Jau dabar stebima stipri mėsos produktų gamintojų koncentracija ir struktūriniai pasikeitimai šioje ūkio šakoje. Todėl rinkos analizė, kurios dėka galima nustatyti įmonių taikomų marketingo strategijų tinkamumą ir, esant būtinybei, parinkti naują strateginę kryptį, ypatingai aktuali visoms mėsos perdirbimo įmonėms.

Darbo objektas. Mėsos produktų rinkos analizei atlikti buvo pasirinkta Šiaulių miesto mėsos produktų rinka.

Darbo tikslas – išsiaiškinus stambiausių gamintojų užimamą rinkos dalį, ištirti svarbiausius Šiaulių miesto mėsos produktų vartotojų poreikius ir jų nuomonę apie esamus produktus,
įvertinti mėsos produktų vartojimo kitimo tendencijas.

Darbo uždaviniai.

1. Apibūdinti Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu.

2. Įvertinti mėsos produktų rinkos konkurencinę aplinką.

3. Išanalizuoti Šiaulių miesto mėsos produktų rinkos vartotojo elgesį ir jį įtakojančius veiksnius.

4. Remiantis demografinėmis charakteristikomis, suformuoti svarbiausią Šiaulių miesto segmentą.

5. Įvertinti Šiaulių miesto konkurencinę aplinką vartotojų požiūriu.

6. Nustatyti mėsos produktų rinkos vystymosi tendencijas Šiaulių mieste.

7. Pateikti suvartojamų mėsos produktų kiekio bei vartojimo išlaidų dinamiką ir prognozę.

8. Atlikus mėsos produktų rinkos analizę, įvertinti jos kitimo kiekybines ir kokybines perspektyvas.

Bakalauro baigiamajame darbe buvo naudotasi tokiais metodais: dokumentų content (turinio) analize, kur tyrimui reikalinga informacija gauta iš tokių rašytinių šaltinių, kaip “Lietuvos statistikos metraštis ‘99”, “Lietuvos žemės ūkis 2000” ir “Gyvulininkystės produktų gamyba”; pažintiniu tyrimo metodu; anketine apklausa; duomenų sisteminimu; apibendrinančia analize; lyginamąja naudotos informacijos analize.

Rašant darbą buvo remiamasi moksline literatūra rinkodaros klausimais, statistiniais metraščiais, biuleteniais ir rinkiniais, mokomosiomis knygomis, mokslinėmis publikacijomis.

Bakalauro baigiamajame darbe pateikiami mėsos produktų rinkos analizės rezultatai ir metodiniai teiginiai perdirbimo įmonėms, gaminančioms ir realizuojančioms produkciją. Šiais teiginiais ir rezultatais galėtų pasinaudoti panašia veikla užsiimančios Šiaulių ir kitų apskričių įmonės.

Tiriant mėsos produktų rinką, buvo padarytos sekančios išvados:

Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn. Tai įtakojo 1998 metų Rusijos finansinė krizė, gyventojų perkamosios galios sumažėjimas ir iš Vakarų plintančios įvairios galvijų ligos.

Dėl apribojimų mėsos produktai Vakarų rinkoje šiuo metu yra nepaklausūs, o dėl 30 procentų importo muitų lietuviška mėsa beveik išnyko nuo prekystalių Rusijoje. Todėl dauguma mėsos perdirbimo įmonių didžiąją produkcijos dalį eksportuoja į Latviją ir Estiją.

Šiaulių apskrityje UAB “Kužių agroįmonė” yra stambiausias gamintojas, kuris pagal parduodamų produktų vertę kartu su AB “Klaipėdos maistas” užima po 20% rinkos. Visi kiti gamintojai užima mažesnę rinkos dalį, tačiau intensyviai didina savo įtaką.

Dauguma apklaustųjų priklauso mažesnes pajamas turinčių gyventojų sluoksniui, kas sąlygoja pigesnių mėsos produktų paklausą. Beje, nustatyta, kad pagrindiniai mėsos produktų pirkėjai yra moterys, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti šių pirkėjų psichologinėms charakteristikoms.

Įvertinus mėsos produktų rinkos perspektyvas Lietuvoje, prognozuojama, kad ateinančiais laikotarpiais suvartojamų mėsos produktų kiekių lygis smarkiai nesikeis. Taip pat remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad išlaidos mėsos gaminiams 2002-2005 metais didės tolygiai.

Išanalizavus mėsos produktų rinką mėsos perdirbimo įmonėms pateikiami sekantys pasiūlymai:

Įmonės netaiko pardavimo skatinimo priemonių, dar mažai taikomi tokie būdai, kaip loterijos, pvz.: kokias taiko bulvių traškučių “Estrela” gamintojai, alaus gamintojas “Švyturys” ar kavos “Jacobs” importuotojai, kuponai, kurie pririša vartotoją prie tam tikros įmonės produkcijos. Siūloma kuponus spausdinti laikraščiuose, prekės įpakavime ar platinant paštu.

Įmonės turėtų pasirinkti tokią reklamą, kuri akcentuotų kokią nors vieną produkto savybę. Pvz.: ŽŪB “Nematekas” galėtų pabrėžti savo gaminių kokybę, UAB “Kužių agroįmonė” – kainą. Įmonė turėtų naudoti šūkį savo produkcijai akcentuoti, pvz.: ŽŪB “Nematekas” jau turi savo šūkį – “Gardi mėsa”. UAB “Kužių agroįmonė” galėtų naudoti tokį šūkį, kaip “Puikūs gaminiai už puikią kainą” arba “Visada gera kaina”. Kad reklama būtų efektyvi ir naudinga, siūloma įmonėms reklamuoti gaminius “Splius” televizijos kanalu. Optimali reklaminio klipo trukmė turėtų būti 30 sekundžių.

1. MĖSOS PRODUKTŲ RINKOS ANALIZĖS TEORINIAI YPATUMAI

1.1. Lietuvos mėsos produktų rinkos charakteristika

1.1.1. Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijos gamybos aspektu

Šiaulių miesto rinka yra sudėtinė visos Lietuvos mėsos gaminių rinkos dalis. Taigi joje vykstantys procesai yra stipriai susiję su bendra situacija visoje valstybėje. Trumpai aptarsime pagrindines mėsos rinkos formavimosi problemas bei ypatumus paskutiniųjų 5 – 7 metų laikotarpiu. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mėsos produktų gamyba ir jų supirkimo kiekiai mažėja. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra ūkininkai, kiti gyventojų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Mėsos produktų rinkoje nuolat daugėja gamintojų ir dėl to didėja konkurencija. Atrodytų, jog tokia padėtis turėtų būti palanki mėsos produktų gamintojams, tačiau valstybinis kainų reguliavimas, mažėjančios mėsos supirkimo kainos labai įtakoja ir apsunkina natūralius rinkos santykius. Informacija apie mėsos supirkimo tendencijas pateikta 1 paveiksle:

1 pav.
produkcijos supirkimo pokyčiai Lietuvoje 1995 – 2000 m.

Aukščiau pavaizduota eilutė (žr. 1 pav.) yra intervalinė (atspindi pokyčius, įvykusius per tam tikrą laikotarpį), todėl vertinant gyvulininkystės produkcijos supirkimo kitimą, naudojamas toks analitinis rodiklis, kaip vidutinis lygis. Šis rodiklis skaičiuojamas paprasto aritmetinio vidurkio formulės pagrindu 1.1.(A.Rimkevičienė “Ūkio statistikos paskaitų konspektas”, 2001).

1.1.

y = = 129.75 (tūkst.t)

Apskaičiavus gyvulininkystės produkcijos supirkimo vidutinį lygį, galima teigti, kad vidutiniškai per metus superkama 129.75 tūkst. tonų gyvulininkystės produkcijos.

1 lentelėje pateikti duomenys apie mėsos ir mėsos produktų gamybos apimčių kitimą nuo 1995 m. iki 2000 m. Kaip matome iš lentelės, mėsos gamybos apimtys turi tendenciją mažėti. Pagrindinės tokio gamybos sumažėjimo priežastys – mažas gamybinių pajėgumų panaudojimas, didelės žaliavos supirkimo kainos, perdirbimo išlaidų didėjimas, realizavimo kiekių sumažėjimas, dideli importo muitai į Rusiją ir kitas rinkas.

2000 m. auga tik kiaulienos bei paukštienos gamybos apimtys, o visų kitų mėsos produktų gamybos apimtys mažėja. Galima daryti išvadą, kad jautienos, veršienos bei jų gaminių paklausa sumažėjo dėl kempinligės ir kitų siaučiančių gyvulių ligų grėsmės. Rinkoje pateikiama vis daugiau paukštienos bei kiaulienos produktų ir konkurencija tarp gamintojų vis stiprėja. Kiekvienas gamintojas siekdamas geriau panaudoti turimus gamybinius pajėgumus, padidinti pelningumą ir užimti tvirtas pozicijas rinkoje, turi ieškoti sau palankių rinkos segmentų, surasti naujas nišas savo produkcijai bei ieškoti būdų esamiems vartotojams išlaikyti ir potencialiems pritraukti. Akivaizdu, jog bendrą situaciją mėsos rinkoje, kaip ir visame žemės ūkyje, lemia daug veiksnių. Pagrindiniai būtų tokie:

• gyventojų užimtumo ir gaunamų pajamų lygis bei jų perkamoji galia;

• ekonominė vyriausybės politika, einamosios valstybės sąskaitos būklė, makroekonominiai rodikliai;

• mitybos įpročiai, kultūra, požiūris į sveikos mitybos principus.

1 lentelė

Mėsos produktų gamybos pokyčiai 1995 – 2000 m.

Metai

Produktai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Gamybos pokyčiai 97/2000m. (procentais)

Mėsa (įskaitant I kategorijos subproduktus), tūkst. t. 93.2 97.7 91.3 81.9 81.6 81.1 -11.17

Jautiena ir veršiena, tūkst.t.: 46.8 46.7 46.5 37.2 35.9 27.8 -40.22

Kiauliena, tūkst. t 25.7 29.1 25.9 25.7 25.7 27.7 +6.95

Paukštiena, tūkst. t. 16.1 16.2 12.8 12.9 13.3 15.5 +21.09

Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst.t. 42.5 50.5 51.3 52.8 53.5 50.9 -0.78

Mėsos pusgaminiai, įskaitant koldūnus, tūkst.t. 9.3 9.0 6.2 6.3 4.7 4.1 -33.87

Mėsos konservai, tūkst.t. 5.7 5.4 3.8 3.0 1.6 1.2 -68.42

1 lentelės tęsinys

Maistiniai lydyti riebalai, tūkst.t 3.7 2.7 2.3 1.9 1.3 1.1 -52.17

Šaltinis: “Lietuvos žemės ūkis 2000”, Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, Vilnius 2001. – 84 p.

2 lentelė

Suvartojamų mėsos produktų kiekio pasiskirstymas 1995 – 2000 m.

Metai

Suvartojimas 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Suvartojimo pokyčiai 98/2000m. (procentais)

Mėsos ir mėsos produktų suvartojimas vienam gyventojui per metus, kg 52 51 49 53 53 49 -7.5

Šaltinis: “Lietuvos statistikos metraštis 2001”, Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės

Duomenys, pateikti 2 paveiksle, padės plačiau apžvelgti mėsos produktų rinkos galimybes bei palyginti suvartojamų mėsos produktų kiekį Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ( “Lietuvos statistikos metraštis 2001”).

2 pav. Mėsos produktų suvartojimas vienam gyventojui 2000 m. kilogramais

3 lentelė

Piniginių išlaidų mėsos produktams kitimas 1995 – 2000 m.

Metai

Išlaidos 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Išlaidų pokyčiai 98/2000m. (procentais)

Vienam ūkio nariui per metus , procentais 100 136 148 159 144 132 -16.98

Vienam ūkio nariui per mėnesį, Lt 27.9 38.0 41.4 44.3 40.3 36.8 -16.93

Šaltinis: “Lietuvos žemės ūkis 2000”, Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, Vilnius 2001. – 25, 26 p.

Mėsos ir mėsos produktų suvartojimo vienam gyventojui mažėjimas liudija apie sudėtingą ekonominę padėtį mūsų šalyje bei apie vartotojų perkamosios galios mažėjimą. Didžiausią poveikį vartojimo apimčių pokyčiams turi gyventojų perkamosios galios sumažėjimas. Vidutinio darbo užmokesčio (bruto) prieaugio tempai šalies ūkyje 1998 metų sausio – rugsėjo mėnesiais svyravę nuo 20  iki 31  (be individualiųjų įmonių), toliau pradėjo mažėti, o 1999 metų gruodžio mėnesį vidutinis darbo užmokestis jau nebesiekė 1998 metų atitinkamo mėnesinio lygio. Gyventojų perkamąją galią neigiamai veikia ir nedarbo lygio didėjimas.

2001 m. atlikus namų ūkių apklausą buvo gauti tokie rezultatai:

• dėl pinigų stygiaus mėsos produktų neperka 0.7  namų ūkių;

• dėl pinigų stygiaus ribotai mėsos produktus perka 17.7 
ūkių;

• skurstančių namų ūkių – net 37.6 .

Įvertinus Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu, matyti, kad 1998 metais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos supirkimas, nors suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai smarkiai išaugo lyginant su 1997 metų rodikliais. Pagrindinė tokio supirkimo sumažėjimo priežastis – Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Dėl krizės mėsos perdirbimo fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti tik 15 – 20 procentų. Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn, tačiau išauga kiaulienos ir paukštienos paklausa. Tai įtakojo iš Vakarų plintančios įvairios galvijų ligos ir aktyviai dirbanti žiniasklaida, kuri rašiniais apie kempinligės grėsmę padarė nemokamą reklamą paukštynams.

Norint pilnai įvertinti mėsos produktų rinką, neužtenka apžvelgti vien tik gamybos kitimo tendencijas Lietuvoje. Mėsos produktų rinka nėra monopolinė, todėl vertėtų išanalizuoti ir konkurencinę aplinką

1.1.2. Lietuvos mėsos produktų rinkos konkurencinės aplinkos vertinimas

Anot R.Virvilaitės “įmonė, planuodama marketingo veiksmus, turi įvertinti ir konkurencinę aplinką.”

“Konkurencinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurencijos poveikį marketingui.

Skiriami trys konkurencijos tipai: rūšinė, funkcinė ir komercinė konkurencija.

Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą patį poreikį ir jų gamintojų.

Funkcinė konkurencija – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.

Komercinė konkurencija – tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų.” (R.Virvilaitė “Marketingas”, 1997. – 17 p.)

E.Bagdonas, L.Bagdonienė teigia, kad “šiuolaikinei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja. Dažnai ne vartotojas, o konkurentai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina ją galima parduoti.”.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2449 žodžiai iš 8108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.