Metalo apdirbimo technologijos
5 (100%) 1 vote

Metalo apdirbimo technologijos

TURINYS• Įvadas

• Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje

• Naikinimas ir sunykimas

• Lietinės metalo plastikos reikšmė

• Metalo pjovimas

• Metalo dildės ir dildymas

• Dildymas

• Metalo skutimas

• Pritrynimas

• Metalo dirbinių šlifavimas ir įrankių galandimas

• Grąžtai ir gręžimas

• Gręžimas

• Metalo tiesinimas ir lenkimas

• Sukimas

• karštasis metalų apdirbimas (kalvystė)

• Metalo dirbinių liejimas

• Liejimo būdai

• Liejimo įrankiai ir priemonės

• Meniniai metalų darbai ir dirbiniai

• Metalo dirbiniai 1991-2001 metais

• Išvados

• Naudota literatūra

ĮVADAS

Šis mano referatas yra apie metalo technologijas ir metalo plastiką.

Referate bandysiu apžvelgti visas naujausias ir seniausias metalo

technologijas, jų apdirbimo būdus.Taigi, Metalo technologija yra aukštesniojo lygio praktinio ugdymo dalykas,

tai metalo darbų žemesnėse klasėse tąsa.Metalo technologija – technologinio ugdymo pakraipa. Tai naujas ugdymo

etapas skatinantis mokinius, studentus kūrybiškai mąstyti ir dirbti.Šiame referate aprašysiu kuo aiškiau Įvairios metalo apdirbimo rūšis, taip

pat bandysiu aprašyti atsižvelgiant į jų naudojimo sritis – buities,

pramonės, transporto, žemės ūkio, meno ir panašiai – nuo seniausių laikų

iki mūsų dienų..Taip pat aprašysiu dirbinių iš lydžių medžiagų (metalų, stiklo) gamybos

technika.Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje metalo liejyba suklestėjo XVII a. pirmoje pusėje. Šis verslas

buvo labai susijęs su karo reikmenų bei varpų gamyba. Ekonominis vystymasis

privertė gerinti kelių ir vandens susisiekimą. Kartu su Nemuno laivybos

keliu efektyviai veikė didysis traktas iš Karaliaučiaus per Jurbarką,

Skirsnemunę, Veliuoną, Seredžių, Vilkiją į Josvainius, Kėdainius, Upytę.Nuo šio trakto pirkliai vežė gaminius į kitas Lietuvos vietoves. Manoma,

kad buvo gabenami ir metalo gaminiai, tarp jų ir lietiniai kryžiai,

tvorelės, dekoro elementai ir kt.Šie gaminiai buvo vežami ir iš neoficialios Mažosios Lietuvos sostinės

Tilžės. Iš negausiai firminiais ženklais pažymėtų kryžių sužinome, kad jie

buvo gaminami Šilutės ir Klaipėdos dirbtuvėse. Beje, yra ir kitų liejyklų

žymėjimų.Turtingi Lietuvos dvarininkai leisdavo sau parsigabenti juos iš plačiai

savo veiklą reklamavusių Tilžės ir Karaliaučiaus liejyklų. Žinomi kai kurių

Tilžės meistrų vardai: R. Bertchatas, F. Gruberis, A. Pelzas, O. Beckmanas

ir kt. Pargabentus lietinius modulius surinkdavo dvarų ir dirbtuvių kalviai

bei meistrai. Iš 19 atskirų dalių surinktas aukščiausias Raseinių rajone

lietinis kryžius, stovintis Viduklės kapinėse.Daugiausiai iš Mažosios Lietuvos lietinę kapinių įrangą gabendavosi

Tauragės, Jurbarko, Raseinių evangelikai liuteronai, kurių artimieji

ilsėjosi jų konfesijos vietos kapinėse.

Naikinimas ir sunykimasLietinė metalo plastika Lietuvoje daugiausiai buvo naudojama gaminant

kapinių įrangą.Nuo 1944 m. prasidėjo sistemingas jų naikinimas. Dr. Martynas Purvinas šį

laikotarpį vadina „sovietiniu etnocidu”. Architektė Marija Purvinienė yra

rašiusi: „Evangelikų kapinių teritorijos – tai atskira paveldo rūšis, kuri

sovietiniais metais tendencingai buvo ištrinama iš istorinės atminties,

iškeliant cinišką vulgarumą, materializmo postulatą – rūpinamės

gyvaisiais.” Beje, 1973 m. išleistame Lietuvos TSR kultūros paminklų

sąraše, nerasime informacijos apie neveikiančias kapines ir jų įrangą.

Istorijos paminklų sąraše nurodytos sovietinių karių ir aktyvistų kapinės

bei kapai. Visa tai turėjo tam tikras pasekmes.Be jokių skrupulų dalis Raseinių evangelikų-liuteronų ir I pasaulinio karo

kapinių ploto „atiteko” piliečiui P. Bagdonui. 1993 m. vasario 24 d.

„Respublikos” laikraštis išspausdino žinutę, kurioje buvo pranešama, kad

„(…) Pagaliau Respublikos kultūros paveldo inspekcijos pastangomis po

pusmečio derybų su Merija ir Savivaldybe, buvo atstatyta liuteronų ir

žuvusių I pasauliniame kare vokiečių kapinių teritorija. Sovietmečiu jos

buvo sumažintos.”Kadangi dauguma lietinės metalo plastikos įrangos buvo į Lietuvą atgabenta

atskirais moduliais, ji vietose buvo surenkama. Taip buvo daroma su

tvorelėmis, kryžiais, paminklais bei jų pjedestalais. Sudėtingesnius

gaminius, taip pat ir neogotikinio stiliaus koplytėles (Šilalės r.

Girdiškės kaimo, Raseinių r. Viduklės miestelio kapinės bei kt.),

surinkdavo vietiniai meistrai.Pavasarinis žemės „judėjimas”, korozija bei kiti veiksniai veikė jungimo

detales.Taip atsirasdavo plyšiai, paminklų ar kitų gaminių moduliai dažnai

atsiskirdavo. Nuo neobarokinio stiliaus kryžių nukrisdavo metaliniai (tarp

jų buvo ir spalvoto metalo), Nukryžiuotieji. Vieną tokį originalios

liejybos formos Nukryžiuotąjį, 1994 metais teko aptikti Raseinių r.

Betygalos miestelio kapinėse. Dabar kapinėse vietoje senų matome

Nukryžiuotojo skulptūrėlių švininius, dar dažniau aliuminio pakaitalus. Jie

netekę ekspresijos, dramatiškumo, nes gamintojai nesuka sau galvos dėl

liejybos formų tobulumo. Žmonės, kuriems nepriimtinas toks
kičas,

individualiai pasigamina skulptūrėles, bareljefus, horeljefus ir juos

pritvirtina.Metaliniai kryžiai buvo gaminami iš nevienodos kokybės metalo, todėl ir jų

ilgaamžiškumas nevienodas. Dažnai atrodo, kad neseniai pagaminta metalo

įranga buvo stipriai paveikta korozijos.Įvairių konfesijų kapinėse matome daug nulūžusių kryžių. 1996 m. rudenį

Jurbarko r. Vadžgirio kapinėse teko suskaičiuoti 30 vnt. lietinių ir

kaltinių kryžių. Tikintieji juos surinko ir sudėjo prie varpinės sienų.

Visi kryžiai buvo nulūžę ties jungimu su akmenų pjedestalais. Taip dažnai

atsitinka dėl to, kad ant postamentų dažniausiai susikaupia vanduo. Jis per

ilgą laiką paveikia metalą. Geležies korozijos sluoksnį sudaro deguonies

turintys geležies ir kalcio junginiai. Geležies korozija atmosferoje yra

elektrocheminės prigimties. Tam kad gaminius apsaugotume nuo korozijos,

santykinė drėgmė turi būti 50 procentų. Lauko sąlygomis tai neįmanoma.

Lietinės metalo plastikos reikšmėKalbėdami apie kapinių įrangos metalo plastiką prioritetą atiduodame

kaltiniams gaminiams. Lietinė produkcija lieka antrame plane. Kaip

susiformavo ir kodėl susiformavo šis požiūris?Viena iš priežasčių – nuomonė, kad dauguma metalo plastikos standartizuota.

Tačiau ji savo pobūdžiu skiriasi nuo kitų regionų bei Mažosios Lietuvos.

Atskirų liejyklų gaminiai skyrėsi savo kokybe bei meniškumu, buvo jie ir

skirtingų mokyklų. 1983 m. Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklų

sąrašuose kapinės jau yra aprašomos. Tačiau ir čia apsiribojama tik

žodžiais „geležinis (iai) kryžiai (iai)”. Jie neskirstomi į kaltinius,

lietinius, nieko nekalbama apie kitą įrangą.Tai dalinai sovietmečiu suformuotos nuostatos į nekrokultą pasekmė.

Sovietiniams ideologams buvo nepriimtina, kad puikus viduramžių miestas

Karaliaučius, vadintas šiaurės Venecija, savo laiku diktavo metalo liejybos

madas.

Metalo pjovimas

Metalų pjovimo operacijas moka įvairių specialybių metalistai: šaltkalviai,

kalviai, juvelyrai ir kt. jos taikomos ir buityje, kai savo jėgomis reikia

pataisyti kokius nors buitinius prietaisus, įrankius ar jų dalis. Metalo

pjovimas – gana sudėtinga darbo operacija. Ji susideda iš dviejų dalių: 1)

pjovimo, kai nuo metalo paviršiaus pašalinamos drožlės ar pjuvenos,

susidariusios pjaunant pjūkleliu, pjovimo diskeliu, apdirbant

elektriniu šlifuokliu; 2) pjovimo, kai Metalas be drožlių dalijamas

į dalis.Metalas pjaunamas, kai atsiranda drožlių ir pjuvenų, dviem

būdais: rankiniu būdu ir mašinomis. Pirmuoju būdu metalas pjaunas

pjūkleliu, dildomas, gręžiamas rankiniu, rankiniu elektriniu gręžtuvu,

kirstuku nukirstas metalo paviršiaus sluoksnis sriegiamas sriegikliais ir

sriegpjovėmis, skutamas, šlifuojamas. Rankiniai įrankiai gali būti

mechanizuoti: elektriniai gręžtuvai, pjovikliai: sriegiamas, gręžiamas ir

frezuojamas. metalas pjaunamas be drožlių, kai kertamas ir kerpamas.pav. Rankinio metalo pjovimo pjūkleliai:

3 – nereguliuojamas (rėminis): / – rėmas;2 – sparnuotoji veržlė;3 –

judančioji galvutė su kryžmine įpjova

ir skylutėmis kaiščiui; 4 – pjaunančioji juosta; 5 – nejudančioji galvutė;

6 – rankena; 7 – kaiščiai juostai rėmelyje tvirtinti; b – reguliuojamo rėmo

metalo pjūklelis; c – vienrankis metalo pjūklelis; d – reguliuojamo rėmo

siaurapjūklis

Metalo dildės ir dildymas

Pats seniausias medžiagų apdirbimo būdas yra dildymas. Jis atsirado

pirmykštėje bendruomenėje. Trindami j akmenis įvairius daiktus, tarp jų ir

kitus akmenis, pirmykščiai žmonės gaminos aštrius medžioklės, darbo

įrankius. Dildydamas akmenį žmogus pasiaštrino pirmąjį kirvį, peilį,

strėlės, ieties antgalį. Šio darbo išmoko stebėdamas, kaip vandens bangos

gludina akmenis, kaip nudildyti medžio šakos, nuo vėjo besitrindamos viena

j kitą ir pan. Nei geležies, nei kitų metalų žmogus dar nežinojo, o dildyti

jau mokėjo Vėliau, kai žmonės pradėjo naudoti metalą, dildymas tapo

svarbiausiu šaltojo metalų apdirbimo būdu, šalia kalvystės – karšto :

metalų apdirbimo būdo. Geležies amžiuje atsirado pirmosios dildei (X-V a.

pr. Kr.). Dildės naudojo senovės Romos amatininkai. Lietuvoje su dildėmis

pradėta dirbti nuo XVI a., kai iš kitų kraštų bu.: daugiau įvežta geležies

ir kitų metalų bei jų dirbinių. Tuomet Lietuvoje atsirado pirmieji

metalo darbų amatai ir amatininką Tobulėjant Šios rūšies metalo

apdirbimo būdui, buvo kuriami tobulinami darbo įrankiai.

Dildymas

Tai vienas iš metalo šaltojo apdirbimo būdų. Nebandžiusiems šis darbas gali

atrodyti labai paprastas: pakanka dilde trinti metalą Ir ką reikia

nudildysime. Bet taip nėra. Išmokti teisingai dildyti reikia daug pastangų

ir valios.

Ties spaustuvais, kuriuose įtvirtinote ruošinį, skirtą dildyti, atsistokite

taip, kad dildę ruošinio paviršiumi būtų patogu stumti per visą jos

darbinio paviršiaus ilgį, nekeičiant kojų padėties ( pav., a). Patogiausia

stovėti pasisukus į spaustuvus 45° kampu. Kojų stovėsena turėtų būti 60°

kampu. Dildę imkite taip, kad jos kotą laikanti ranka būtų statmena per

alkūnę. Šis dildymo būdas yra pats įprasčiausias. Dildyti galima ir kitais

būdais: sėdint, kai dildomos
detalės, keičiant kojų ir kūno

padėtį, kai dildomi sudėtingi fasoniniai paviršiai ir pan. Dildant

stovėsena yra tokia pat, kaip ir pjaunant metalą. Darbo metu rankos turi

būti spaustuvų aukštyje. Mažesnio ūgio mokiniams prie darbastalio reikia

padėti medinių grotelių pakylą, o didesniems – ją nuimti. Normaliu

spaustuvų aukščiu laikome tokį, kai dirbantysis nesusilenkdamas alkūne

pasiekia jų .paviršių ( pav., b). Kita svarbi taisyklė yra tinkamai laikyti

dildę dirbant.

Kai dildysite stumdami dildę per visą jos įkartų ilgį, imkite taip, kaip

parodyta paveiksle, a: dešine ranka tvirtai apkabi“ dildės rankeną, o kairę

ranką ištiestais pirštais dėkite ant dildes galo iš viršaus. Kairė ranka

tuo metu liečia aštrias dildės įkart todėl geriau ant jos užmauti pirštinę.

Kai dildysite stumdami dildę ruošinio paviršiumi, tai laikykite

ją taip, kaip paveiksle, b.

Labai svarbu išmokti teisingai dirbti su dilde, t. y. stumti priekį

taip, kad įkartos vienodai pjautų dirbinio paviršių. Jeigu visą laiką abiem

rankomis spausite dildę vienodai, tai suapvalinsite briaunas ir lygaus

paviršiaus nenudildysite . Lygus paviršius ir statmenos briaunos gaunamos

spaudžiant iš pradžių stipriau kaire ranka. Kai dildės vidurys pjaus

metalą, abiem rankomis spauskite vienodai. Kai ant ruošinio dildomojo

paviršiaus bus dildės galas – stipriau spauskite dešine ranka. Tuomet dildė

judės lygia nesivartys ir nudildytas paviršius bus lygus. Norint padaryti

i paviršių, dildės stūmimo kryptį reikia nuolat keisti. Iš pradžių stumkite

dildę skersai ruošinio, po kelių postūmių keiskite kryptis 30°-

40° kampu į vieną, paskui į kitą pusę. O tada dildykite išilgai ruošinio ir

vėl keiskite kryptį. Dildė visą laiką turi judėti horizontaliai. Ir dar:

dildė spaudžiama tik stumiant pirmyn, tuomet ji pjauna, o traukiant atgal

ji nespaudžiama. Tuomet ji nepjauna.

Dildydami dažnai tikrinkite, ar metalo pjuvenos neįstrigusio tarp

įkartų. Jeigu taip atsitiko, pašalinkite pjuvenas ir dildykite I toliau.

Baigdami dildyti, keiskite dildės kitomis, turinčiomis i mažesnes

įkartas. Tuomet ruošinio paviršių nudildysite labai lygiai ir glotniai.

Smulkesnių įkartų dildės silpniau spauskite prie dilde mojo paviršiaus. Jų

įkartos pjauna ploną metalo sluoksnį ir dildamos didelės jėgos nereikia.

Gerai išmokę dildyti lygų paviršių, nes, kai išmoksite dirbti ir su

kitokiais paviršiais.

Rengdamiesi dildyti plono metalo ruošinį, jį įtvirtinkite į spaustuvą ,

tarp dviejų medinių lentelių, kad matytųsi pažymėta linija iki kurios

reikės nudildyti. Dildykite taip kaip plokščią paviršių Dirbdami pusapvale

ir apvaliąja dilde turėsite išmokti papildomų judesių, kai dildysite

gaubtą paviršių. Dildydami apvaliąja dilde ir pusapvalės dildės gaubtąja

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1988 žodžiai iš 6625 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.