TURINYS• Įvadas
• Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje
• Naikinimas ir sunykimas
• Lietinės metalo plastikos reikšmė
• Metalo pjovimas
• Metalo dildės ir dildymas
• Dildymas
• Metalo skutimas
• Pritrynimas
• Metalo dirbinių šlifavimas ir įrankių galandimas
• Grąžtai ir gręžimas
• Gręžimas
• Metalo tiesinimas ir lenkimas
• Sukimas
• karštasis metalų apdirbimas (kalvystė)
• Metalo dirbinių liejimas
• Liejimo būdai
• Liejimo įrankiai ir priemonės
• Meniniai metalų darbai ir dirbiniai
• Metalo dirbiniai 1991-2001 metais
• Išvados
• Naudota literatūra
ĮVADAS
Šis mano referatas yra apie metalo technologijas ir metalo plastiką.
Referate bandysiu apžvelgti visas naujausias ir seniausias metalo
technologijas, jų apdirbimo būdus.Taigi, Metalo technologija yra aukštesniojo lygio praktinio ugdymo dalykas,
tai metalo darbų žemesnėse klasėse tąsa.Metalo technologija – technologinio ugdymo pakraipa. Tai naujas ugdymo
etapas skatinantis mokinius, studentus kūrybiškai mąstyti ir dirbti.Šiame referate aprašysiu kuo aiškiau Įvairios metalo apdirbimo rūšis, taip
pat bandysiu aprašyti atsižvelgiant į jų naudojimo sritis – buities,
pramonės, transporto, žemės ūkio, meno ir panašiai – nuo seniausių laikų
iki mūsų dienų..Taip pat aprašysiu dirbinių iš lydžių medžiagų (metalų, stiklo) gamybos
technika.Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje metalo liejyba suklestėjo XVII a. pirmoje pusėje. Šis verslas
buvo labai susijęs su karo reikmenų bei varpų gamyba. Ekonominis vystymasis
privertė gerinti kelių ir vandens susisiekimą. Kartu su Nemuno laivybos
keliu efektyviai veikė didysis traktas iš Karaliaučiaus per Jurbarką,
Skirsnemunę, Veliuoną, Seredžių, Vilkiją į Josvainius, Kėdainius, Upytę.Nuo šio trakto pirkliai vežė gaminius į kitas Lietuvos vietoves. Manoma,
kad buvo gabenami ir metalo gaminiai, tarp jų ir lietiniai kryžiai,
tvorelės, dekoro elementai ir kt.Šie gaminiai buvo vežami ir iš neoficialios Mažosios Lietuvos sostinės
Tilžės. Iš negausiai firminiais ženklais pažymėtų kryžių sužinome, kad jie
buvo gaminami Šilutės ir Klaipėdos dirbtuvėse. Beje, yra ir kitų liejyklų
žymėjimų.Turtingi Lietuvos dvarininkai leisdavo sau parsigabenti juos iš plačiai
savo veiklą reklamavusių Tilžės ir Karaliaučiaus liejyklų. Žinomi kai kurių
Tilžės meistrų vardai: R. Bertchatas, F. Gruberis, A. Pelzas, O. Beckmanas
ir kt. Pargabentus lietinius modulius surinkdavo dvarų ir dirbtuvių kalviai
bei meistrai. Iš 19 atskirų dalių surinktas aukščiausias Raseinių rajone
lietinis kryžius, stovintis Viduklės kapinėse.Daugiausiai iš Mažosios Lietuvos lietinę kapinių įrangą gabendavosi
Tauragės, Jurbarko, Raseinių evangelikai liuteronai, kurių artimieji
ilsėjosi jų konfesijos vietos kapinėse.
Naikinimas ir sunykimasLietinė metalo plastika Lietuvoje daugiausiai buvo naudojama gaminant
kapinių įrangą.Nuo 1944 m. prasidėjo sistemingas jų naikinimas. Dr. Martynas Purvinas šį
laikotarpį vadina „sovietiniu etnocidu”. Architektė Marija Purvinienė yra
rašiusi: „Evangelikų kapinių teritorijos – tai atskira paveldo rūšis, kuri
sovietiniais metais tendencingai buvo ištrinama iš istorinės atminties,
iškeliant cinišką vulgarumą, materializmo postulatą – rūpinamės
gyvaisiais.” Beje, 1973 m. išleistame Lietuvos TSR kultūros paminklų
sąraše, nerasime informacijos apie neveikiančias kapines ir jų įrangą.
Istorijos paminklų sąraše nurodytos sovietinių karių ir aktyvistų kapinės
bei kapai. Visa tai turėjo tam tikras pasekmes.Be jokių skrupulų dalis Raseinių evangelikų-liuteronų ir I pasaulinio karo
kapinių ploto „atiteko” piliečiui P. Bagdonui. 1993 m. vasario 24 d.
„Respublikos” laikraštis išspausdino žinutę, kurioje buvo pranešama, kad
„(…) Pagaliau Respublikos kultūros paveldo inspekcijos pastangomis po
pusmečio derybų su Merija ir Savivaldybe, buvo atstatyta liuteronų ir
žuvusių I pasauliniame kare vokiečių kapinių teritorija. Sovietmečiu jos
buvo sumažintos.”Kadangi dauguma lietinės metalo plastikos įrangos buvo į Lietuvą atgabenta
atskirais moduliais, ji vietose buvo surenkama. Taip buvo daroma su
tvorelėmis, kryžiais, paminklais bei jų pjedestalais. Sudėtingesnius
gaminius, taip pat ir neogotikinio stiliaus koplytėles (Šilalės r.
Girdiškės kaimo, Raseinių r. Viduklės miestelio kapinės bei kt.),
surinkdavo vietiniai meistrai.Pavasarinis žemės „judėjimas”, korozija bei kiti veiksniai veikė jungimo
detales.Taip atsirasdavo plyšiai, paminklų ar kitų gaminių moduliai dažnai
atsiskirdavo. Nuo neobarokinio stiliaus kryžių nukrisdavo metaliniai (tarp
jų buvo ir spalvoto metalo), Nukryžiuotieji. Vieną tokį originalios
liejybos formos Nukryžiuotąjį, 1994 metais teko aptikti Raseinių r.
Betygalos miestelio kapinėse. Dabar kapinėse vietoje senų matome
Nukryžiuotojo skulptūrėlių švininius, dar dažniau aliuminio pakaitalus. Jie
netekę ekspresijos, dramatiškumo, nes gamintojai nesuka sau galvos dėl
liejybos formų tobulumo. Žmonės, kuriems nepriimtinas toks
kičas,
individualiai pasigamina skulptūrėles, bareljefus, horeljefus ir juos
pritvirtina.Metaliniai kryžiai buvo gaminami iš nevienodos kokybės metalo, todėl ir jų
ilgaamžiškumas nevienodas. Dažnai atrodo, kad neseniai pagaminta metalo
įranga buvo stipriai paveikta korozijos.Įvairių konfesijų kapinėse matome daug nulūžusių kryžių. 1996 m. rudenį
Jurbarko r. Vadžgirio kapinėse teko suskaičiuoti 30 vnt. lietinių ir
kaltinių kryžių. Tikintieji juos surinko ir sudėjo prie varpinės sienų.
Visi kryžiai buvo nulūžę ties jungimu su akmenų pjedestalais. Taip dažnai
atsitinka dėl to, kad ant postamentų dažniausiai susikaupia vanduo. Jis per
ilgą laiką paveikia metalą. Geležies korozijos sluoksnį sudaro deguonies
turintys geležies ir kalcio junginiai. Geležies korozija atmosferoje yra
elektrocheminės prigimties. Tam kad gaminius apsaugotume nuo korozijos,
santykinė drėgmė turi būti 50 procentų. Lauko sąlygomis tai neįmanoma.
Lietinės metalo plastikos reikšmėKalbėdami apie kapinių įrangos metalo plastiką prioritetą atiduodame
kaltiniams gaminiams. Lietinė produkcija lieka antrame plane. Kaip
susiformavo ir kodėl susiformavo šis požiūris?Viena iš priežasčių – nuomonė, kad dauguma metalo plastikos standartizuota.
Tačiau ji savo pobūdžiu skiriasi nuo kitų regionų bei Mažosios Lietuvos.
Atskirų liejyklų gaminiai skyrėsi savo kokybe bei meniškumu, buvo jie ir
skirtingų mokyklų. 1983 m. Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklų
sąrašuose kapinės jau yra aprašomos. Tačiau ir čia apsiribojama tik
žodžiais „geležinis (iai) kryžiai (iai)”. Jie neskirstomi į kaltinius,
lietinius, nieko nekalbama apie kitą įrangą.Tai dalinai sovietmečiu suformuotos nuostatos į nekrokultą pasekmė.
Sovietiniams ideologams buvo nepriimtina, kad puikus viduramžių miestas
Karaliaučius, vadintas šiaurės Venecija, savo laiku diktavo metalo liejybos
madas.
Metalo pjovimas
Metalų pjovimo operacijas moka įvairių specialybių metalistai: šaltkalviai,
kalviai, juvelyrai ir kt. jos taikomos ir buityje, kai savo jėgomis reikia
pataisyti kokius nors buitinius prietaisus, įrankius ar jų dalis. Metalo
pjovimas – gana sudėtinga darbo operacija. Ji susideda iš dviejų dalių: 1)
pjovimo, kai nuo metalo paviršiaus pašalinamos drožlės ar pjuvenos,
susidariusios pjaunant pjūkleliu, pjovimo diskeliu, apdirbant
elektriniu šlifuokliu; 2) pjovimo, kai Metalas be drožlių dalijamas
į dalis.Metalas pjaunamas, kai atsiranda drožlių ir pjuvenų, dviem
būdais: rankiniu būdu ir mašinomis. Pirmuoju būdu metalas pjaunas
pjūkleliu, dildomas, gręžiamas rankiniu, rankiniu elektriniu gręžtuvu,
kirstuku nukirstas metalo paviršiaus sluoksnis sriegiamas sriegikliais ir
sriegpjovėmis, skutamas, šlifuojamas. Rankiniai įrankiai gali būti
mechanizuoti: elektriniai gręžtuvai, pjovikliai: sriegiamas, gręžiamas ir
frezuojamas. metalas pjaunamas be drožlių, kai kertamas ir kerpamas.pav. Rankinio metalo pjovimo pjūkleliai:
3 – nereguliuojamas (rėminis): / – rėmas;2 – sparnuotoji veržlė;3 –
judančioji galvutė su kryžmine įpjova
ir skylutėmis kaiščiui; 4 – pjaunančioji juosta; 5 – nejudančioji galvutė;
6 – rankena; 7 – kaiščiai juostai rėmelyje tvirtinti; b – reguliuojamo rėmo
metalo pjūklelis; c – vienrankis metalo pjūklelis; d – reguliuojamo rėmo
siaurapjūklis
Metalo dildės ir dildymas
Pats seniausias medžiagų apdirbimo būdas yra dildymas. Jis atsirado
pirmykštėje bendruomenėje. Trindami j akmenis įvairius daiktus, tarp jų ir
kitus akmenis, pirmykščiai žmonės gaminos aštrius medžioklės, darbo
įrankius. Dildydamas akmenį žmogus pasiaštrino pirmąjį kirvį, peilį,
strėlės, ieties antgalį. Šio darbo išmoko stebėdamas, kaip vandens bangos
gludina akmenis, kaip nudildyti medžio šakos, nuo vėjo besitrindamos viena
j kitą ir pan. Nei geležies, nei kitų metalų žmogus dar nežinojo, o dildyti
jau mokėjo Vėliau, kai žmonės pradėjo naudoti metalą, dildymas tapo
svarbiausiu šaltojo metalų apdirbimo būdu, šalia kalvystės – karšto :
metalų apdirbimo būdo. Geležies amžiuje atsirado pirmosios dildei (X-V a.
pr. Kr.). Dildės naudojo senovės Romos amatininkai. Lietuvoje su dildėmis
pradėta dirbti nuo XVI a., kai iš kitų kraštų bu.: daugiau įvežta geležies
ir kitų metalų bei jų dirbinių. Tuomet Lietuvoje atsirado pirmieji
metalo darbų amatai ir amatininką Tobulėjant Šios rūšies metalo
apdirbimo būdui, buvo kuriami tobulinami darbo įrankiai.
Dildymas
Tai vienas iš metalo šaltojo apdirbimo būdų. Nebandžiusiems šis darbas gali
atrodyti labai paprastas: pakanka dilde trinti metalą Ir ką reikia
nudildysime. Bet taip nėra. Išmokti teisingai dildyti reikia daug pastangų
ir valios.
Ties spaustuvais, kuriuose įtvirtinote ruošinį, skirtą dildyti, atsistokite
taip, kad dildę ruošinio paviršiumi būtų patogu stumti per visą jos
darbinio paviršiaus ilgį, nekeičiant kojų padėties ( pav., a). Patogiausia
stovėti pasisukus į spaustuvus 45° kampu. Kojų stovėsena turėtų būti 60°
kampu. Dildę imkite taip, kad jos kotą laikanti ranka būtų statmena per
alkūnę. Šis dildymo būdas yra pats įprasčiausias. Dildyti galima ir kitais
būdais: sėdint, kai dildomos
detalės, keičiant kojų ir kūno
padėtį, kai dildomi sudėtingi fasoniniai paviršiai ir pan. Dildant
stovėsena yra tokia pat, kaip ir pjaunant metalą. Darbo metu rankos turi
būti spaustuvų aukštyje. Mažesnio ūgio mokiniams prie darbastalio reikia
padėti medinių grotelių pakylą, o didesniems – ją nuimti. Normaliu
spaustuvų aukščiu laikome tokį, kai dirbantysis nesusilenkdamas alkūne
pasiekia jų .paviršių ( pav., b). Kita svarbi taisyklė yra tinkamai laikyti
dildę dirbant.
Kai dildysite stumdami dildę per visą jos įkartų ilgį, imkite taip, kaip
parodyta paveiksle, a: dešine ranka tvirtai apkabi“ dildės rankeną, o kairę
ranką ištiestais pirštais dėkite ant dildes galo iš viršaus. Kairė ranka
tuo metu liečia aštrias dildės įkart todėl geriau ant jos užmauti pirštinę.
Kai dildysite stumdami dildę ruošinio paviršiumi, tai laikykite
ją taip, kaip paveiksle, b.
Labai svarbu išmokti teisingai dirbti su dilde, t. y. stumti priekį
taip, kad įkartos vienodai pjautų dirbinio paviršių. Jeigu visą laiką abiem
rankomis spausite dildę vienodai, tai suapvalinsite briaunas ir lygaus
paviršiaus nenudildysite . Lygus paviršius ir statmenos briaunos gaunamos
spaudžiant iš pradžių stipriau kaire ranka. Kai dildės vidurys pjaus
metalą, abiem rankomis spauskite vienodai. Kai ant ruošinio dildomojo
paviršiaus bus dildės galas – stipriau spauskite dešine ranka. Tuomet dildė
judės lygia nesivartys ir nudildytas paviršius bus lygus. Norint padaryti
i paviršių, dildės stūmimo kryptį reikia nuolat keisti. Iš pradžių stumkite
dildę skersai ruošinio, po kelių postūmių keiskite kryptis 30°-
40° kampu į vieną, paskui į kitą pusę. O tada dildykite išilgai ruošinio ir
vėl keiskite kryptį. Dildė visą laiką turi judėti horizontaliai. Ir dar:
dildė spaudžiama tik stumiant pirmyn, tuomet ji pjauna, o traukiant atgal
ji nespaudžiama. Tuomet ji nepjauna.
Dildydami dažnai tikrinkite, ar metalo pjuvenos neįstrigusio tarp
įkartų. Jeigu taip atsitiko, pašalinkite pjuvenas ir dildykite I toliau.
Baigdami dildyti, keiskite dildės kitomis, turinčiomis i mažesnes
įkartas. Tuomet ruošinio paviršių nudildysite labai lygiai ir glotniai.
Smulkesnių įkartų dildės silpniau spauskite prie dilde mojo paviršiaus. Jų
įkartos pjauna ploną metalo sluoksnį ir dildamos didelės jėgos nereikia.
Gerai išmokę dildyti lygų paviršių, nes, kai išmoksite dirbti ir su
kitokiais paviršiais.
Rengdamiesi dildyti plono metalo ruošinį, jį įtvirtinkite į spaustuvą ,
tarp dviejų medinių lentelių, kad matytųsi pažymėta linija iki kurios
reikės nudildyti. Dildykite taip kaip plokščią paviršių Dirbdami pusapvale
ir apvaliąja dilde turėsite išmokti papildomų judesių, kai dildysite
gaubtą paviršių. Dildydami apvaliąja dilde ir pusapvalės dildės gaubtąja