Metodika
5 (100%) 1 vote

Metodika

Projekto „Laisvę laisvei“ seminaro vadovas

Įvadinė dalis

Tiriant atskirų grupių, bendruomenių ar individų elgesį nepakanka nustatyti vienokios ar kitokios bendravimo institucionalizuotos ar neformalios ryšių struktūros (šeimos, draugų kolektyvo, mokyklos), nepakanka atskleisti vaidmenų ir pozicijų sąveikos, nepakanka atskleisti asmens pasirinkimą lemiančių veiksnių, bet būtina tirti individų sąveikos motyvus, kurie tiesiogiai yra sąlygoti vertybių, normų, taisyklių, įsitikinimų ar įvairių kitokių elgesio standartų visumos. Tik tokiu atveju galėsime atskleisti platesnį elgesį lemiančių veiksnių kontekstą.

Klausimas auditorijai:Nuo ko priklauso visi šie skirtumai? (galima laukti teisingo atsakymo, jei jo ilgai nepasigirsta, galima pabandyti užvesti ant kelio).Šie skirtumai priklauso nuo to, ką antropologai ar sociologai apibūdina kultūros terminu.Klausimas auditorijai:Kaip jūs suprantate kultūros sąvoką? (šioje vietoje galima trumpai pakomentuoti atsakymus, ar tiesiog juos išklausyti ir pristatyti platesnį kultūros konceptą)Iki tol, kol susiformavo kultūros samprata, kurią netrukus trumpai pristatysiu, kultūros konceptui teko išgyventi evoliuciją trukusią kelis šimtmečius.

Teorinis pagrindimas: kultūros sampratos pristatymas

Taigi, kultūros sąvokoje galima įžvelgti dvi reikšmes: aprašomąją (arba deskripcinę) ir vertinamąją (arba normatyvinę). Aprašomoji (arba deskripcinė) reikšmė apibūdina bei konstatuoja savitą, santykinai nuo gamtos skirtingą tikrovę, kuriamą mąstančios būtybės. Joks kitas planetos gyvūnas nekelia tikslų ir jų neįgyvendina, vadinasi, ir nekuria specifiškai naujos tikrovės. Taigi kultūra apibūdina žmogaus veiklos tikslų, priemonių ir padarinių visumą bei ją priešpriešina pasauliui.

Nors nuo pat savo istorijos pradžios žmogus tapatino save su savo kuriama tikrove, bet tik moderniaisiais laikais jis ėmė suvokti, kad ši tikrovė yra ne gamtos, ne Dievo kūrinys, bet žmogaus tikslingos veiklos padarinys. Vadinasi, kol žmonės nesuvokia, kad jų kūryba yra kažkas atskira, savita nuo gamtos ar Dievo sukurto pasaulio, tol nėra būtinybės, nei galimybės atsirasti kultūros ar kokiai kitai bendrybei, žyminčiai savitą tikrovės sritį. Kitaip sakant, ilgą laiką tai, ką šiandien vadiname kultūros sąvoka, buvo suvokiama kaip gamtinio ar dieviškojo pasaulio dalis, kartu kultūra buvo suvokiama kaip gamtos ar Dievo kūrybos tęsinys.

Vertinamoji (arba normatyvinė) reikšmė apibūdina žmonių tikslų, priemonių ir padarinių vertę. Ši vertinamoji sąvokos reikšmė labai susijusi ir su kasdieninėje kalboje vartojama kultūringo žmogaus sąvoka. Kitaip tariant, žmogus ne tik skiriasi nuo gamtos, bet jo kuriama tikrovė jam pačiam yra savaimingai vertinga. Tuo pačiu, kultūros sąvoka atlieka normatyvinę funkciją, įgalinančią atskirti tą veiklą, kuri yra vertinga ir verta būti priskirta kultūrai, ir tai, kas nevertinga ir turi būti laikoma ne kultūra. Šiuo atveju galima priešpriešinti atskirus individus, grupes, tautas, rases ir t.t. kaip vertingas ir nevertingas arba kultūringas ir nekultūringas.

Kadangi kultūros sąvoka yra ir normatyvinė, ir deskriptyvinė, tai suponuoja galimybę dvejopai apibrėžti žmogų: konstatuoti jo rūšinį išskirtinumą ir kartu vertinti šio išskirtinumo realizaciją arba apibūdinti normatyviškai žmogų bei jo veiklą, t.y. žmogus ne tik gali būti priešpriešinamas gamtinei tikrovei, bet viena žmonių grupė gali būti lyginama su kita grupe kaip daugiau ar mažiau atitinkanti tam tikras elgesio normas. Bet kuris žmogiškumo apibūdinimas tuo pat metu reikš jo vertingumą bei potencialų lyginimą su tais, kurie netelpa į vienokią ar kitokią žmogiškumo išraišką.Kodėl taip yra? Kodėl mes nuolat vertinam kitus ir lyginam su tam tikrais (dažniausiai tik mums patiems priimtinais) matavimo standartais?Žmonių santykių sritis yra išskirtinė galbūt iš dalies dėl to, kad žmonių pripažįstamos vertybės yra esminis jų veiklos komponentas. Laikoma, kad kultūra yra susijusi su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo ir elgesio tradicijomis. Tai visuomeniškai įgyta gyvensena, būdinga žmonių grupei. Tokiu būdu neneigdami kultūros, kaip apibendrintos savitos žmogaus tikrovės, galime kalbėti apie įvairias jos sampratas: 1. kultūra suprantama kaip visuomenėje egzistuojančių grupių, jų interesų ir veiklos išraiška. Tad kultūra atspindi socialinius visuomenės ypatumus, pvz., lyčių, darbininkų, paauglių, mažumų ir t.t. kultūra. Galima sakyti, jog kultūroje atsispindi tai, kas yra visuomenėje: socialiniai sluoksniai, organizacijos ypatumai ir t.t.; 2. kitas požiūris į kultūros ir visuomenės santykį – siekimas atmesti jų skirtingumą ir priešpriešą. Siekiama išsiaiškinti, kaip kultūra dalyvauja visuomenės veikloje. Socialinė struktūra apibrėžiama kaip padėtis visuomenėje (t.y. grupinė priklausomybė, socialinė klasė, profesija, gyvenamoji vieta), o kultūra apibrėžiama kaip simbolinės klasifikacijos, kategorijų schemos, reikšmių rinkiniai, kurie egzistuoja žmonių galvose ir gali būti suprantamai perduoti kitiems. Kitaip sakant, kiekvieno asmens elgesiui įtakos turi tokie kultūros elementai kaip kalba, vertybės, tradicijos ir t.t., bet taip pat įtakos turi ir socialinė priklausomybė tam tikriems socialiniams
vienetams, tokiems kaip gyvenimas kaime, mieste, narystė sporto organizacijai (čia galima pakalbėt kaip skiriasi boksininko ir baletmeisterio elgesys), religiniai bendruomenei, šeimai (elgesio skirtumai tarp tų, kurie augo su broliu/seserim ir tų, kurie augo vieni) ir t.t. Taigi, dabar mes matome kokių priežasčių ir aplinkybių vedamas formuojasi mūsų kasdienis elgesys ar gyvenimo būdas apskritai.Mūsų elgesys yra kultūros ir socialinės struktūros sintezė, ir nė viena pusė čia neturi jokio pranašumo. Vienoje ar kitoje situacijoje mes elgiamės naudodamiesi specifiniais (tai situacijai parankesniais) kultūros elementais, pvz., siekdami pelnyti kažkieno palankumą mes naudojame mandagumo arba grubumo praktikas, arba vertindami naujai išgirstą muzikinį kūrinį, pamatytą paveikslą ar sutiktą kitaip atrodantį asmenį, mes naudojamės savo muzikine klausa (kuri gali būti neišlavinta arba labai sofistikuota ir pagal tai vertinti geras tai kūrinys ar blogas), mes naudojamės savo meninių žinių bagažu arba savu supratimu apie madą, stilistiką ar estetiką apskritai. Kitaip sakant, atlikdami bet kokį vertinimą mes neatitrūkstam nuo savo pačių patirties ir jei ta patirtis mums neleidžia kažko suprasti ar paaiškinti mes būtinai tai turime mitologizuoti arba atmesti, o kartais netgi paniekinti. Dėmesį norisi atkreipti į tai, jog kartais mes negalime tam tikrų reiškinių paaiškinti ne dėl to, kad jie yra prastesni nei mes ar mums neįdomūs, bet dėl to, jog mes nesugebame to padaryti, t.y. mums pritrūksta specifinių žinių ar įgūdžių tam vertinimui atlikti. Čia galime kelti hipotezę, jog neretai smerkdami, neva mums nepriimtiną reiškinį, mes demonstruojame ne ką kitą kaip savo neišmanymą. Maža to, nesugebėdami toleruoti tam tikrų reiškinių ar veiksnių ir demonstruodami akivaizdų nepritarimą ar smerkimą, mes elgiamės taip, ką būtų pavadinti kaip kultūros stoka ar tiesiog ne kultūra.Nereikia pamiršti ir to, jog mūsų elgesį struktūruoja (apsprendžia) jau minėti socialinės aplinkos aspektai. Pvz., vienaip mes elgiamės teatre, kitaip gatvėje; vienaip mokykloje, kitaip lauke; vienaip su mėgstamu draugu, kitaip su priešu; ir t.t. Kodėl taip yra? Kodėl mes taip lengvai pasiduodame aplinkos poveikiui? Kas lemia plataus spektro mūsų veikimo įvairovę? (prie to dar grįšime, o dabar trumpai pakalbėkime apie sociologinį kultūros aiškinimą)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1220 žodžiai iš 4002 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.