Metodikos ketvirtas nereikalingas panaudojimas klasifikacijai tirti labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Metodikos ketvirtas nereikalingas panaudojimas klasifikacijai tirti labaratorinis

112131

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS 8

REZULTATŲ ANALIZĖ 9

APIBENDRINIMAS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijos

mokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių

psichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta ir

šiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.

Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.

Verthaimeris, V. Keleris ir kiti.

Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo,

nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamų

tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.

Mąstymas praplečia jutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gauti

tokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuo

probleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yra

sprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba,

nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.

Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogus

neįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintis

egzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinės

kalbos prie jos išorinės išraiškos ir išsakyti mintį kitiems žmonėms taip,

kad ją suprastų.

Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas,

apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti

apibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yra

apibendrintas tikrovės atspindėjimas.

Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsų

sugebėtų kritiškai mąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokyti

jau nuo pat kūdikystės.

Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ar

reiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būti

taip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniame

plane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti per

mąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo turinys.

Pagrindinės mąstymo operacijos yra:

✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis.

✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į

visumą.

✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai.

✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas

nuo visumos.

✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas

ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams.

Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaip

manipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti,

kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.

Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamus

vaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti nei

mažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai retai kada yra panašūs

į fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,

1995)

Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klasei

bendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.

Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mes

priskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objekto

kategorizacija leidžia mums žinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes,

bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, bet

žinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būti

skirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinas

savybes, kuriomis objektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokios

sąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arba

galima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001)

Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.

Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis,

kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiame

teisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdami

problemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –

algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdami

problemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamos

euristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome to

nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrą

problemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalga

būdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.

Išsprendę keblią problemą ar
konfliktą jaučiamės laimingi.

Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotos

folklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingos

ir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejais

jos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai

“stabdžiai”:

✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

tokių įvykių kuriuos koriuos lengviau atsimename.

✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą

prototipą.

✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius,

iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal

gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų

šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius

vertinimus, net jei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su

pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti

nedideli.

Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimus

dėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimus

absoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siekti

informacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, o

ne informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprasti

sprendimą.

Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai:

✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos

paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita

kalba.

✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis,

kartoja tuos pačius žodžius.

✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta

nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis

klimpsta į naujas detales.

✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas

problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti

pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų.

✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas ,

netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias

apie šizofrenijos pradmenis.

✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės

manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas

prietaringumas.

Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti ar

gestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami ir

bendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiau

visų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginai

suskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai. Žemiausiame

lygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunku

išmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžius

ir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų arba sąvokų

išraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodis

gali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes ir

sakinius. Sakiniais išreiškiam mintis.

Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamos

ir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų ir

reiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:

|MĄSTYMAS |

| | | | |PRAKTINĖ | |ATMINTIES | | |

|JUTIMAS | |SUVOKIMAS | |VEIKLA | |VAIZDINIAI | |SĄVOKOS |Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontanišką

mąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamas

visuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturias

stadijas:

1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti

naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje

vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada kai jis

negali jų matyti.

2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja

simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas.

Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį.

3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir

taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas

padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas.

4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti

abstrakčiomis sąvokomis

Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijos

principą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių strategijų tipus.

1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias

prielaidas ir bando jas įvertinti.

2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai
iškeliama ir tikrinama tik

viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.

3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors

konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris

vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.

Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Tai

žmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus ar

tapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektai

yra sugretinami tada, kai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektai

išmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą,

grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS

TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:

Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir

5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šią

grupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.TYRIMO LAIKAS IR VIETA:

Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalia

nebuvo.DUOMENŲ RINKIMO METODAS:

Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kurių

reikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariau

septynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priede

Nr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau

14 (tiek kiek vaikų).DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:

Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturis

paveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėl

šis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotį

ir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.

REZULTATŲ ANALIZĖ

Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kurioje surašiau vaikų atsakymus

ir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1)

Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikai

pasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą

atsakymą.

Lentelė Nr.1

| | | |Klai|

| | |Vaikų atsakymai |dos |

|Lytis |Tiriamieji | | |

| | | | |

|1 |Kamuolys |Kitur rūbai, o kamuolys ne rūbas. | |

| | | | |

| | | | |

| | | |5 |

|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |

|3 |Bitė |Kitur paukščiai, o bitė vabzdys. | |

|4 |Gaidys |Medinės kojos, o kitur minkštos. Gaidys | |

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1768 žodžiai iš 3527 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.