TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS 8
REZULTATŲ ANALIZĖ 9
APIBENDRINIMAS 17
LITERATŪRA 18
ĮVADAS
Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijos
mokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių
psichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta ir
šiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.
Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.
Verthaimeris, V. Keleris ir kiti.
Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo,
nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamų
tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.
Mąstymas praplečia jutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gauti
tokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuo
probleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yra
sprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba,
nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.
Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogus
neįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintis
egzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinės
kalbos prie jos išorinės išraiškos ir išsakyti mintį kitiems žmonėms taip,
kad ją suprastų.
Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas,
apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti
apibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yra
apibendrintas tikrovės atspindėjimas.
Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsų
sugebėtų kritiškai mąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokyti
jau nuo pat kūdikystės.
Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ar
reiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būti
taip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniame
plane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti per
mąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo turinys.
Pagrindinės mąstymo operacijos yra:
✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis.
✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į
visumą.
✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai.
✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas
nuo visumos.
✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas
ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams.
Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaip
manipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti,
kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.
Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamus
vaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti nei
mažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai retai kada yra panašūs
į fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,
1995)
Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klasei
bendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.
Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mes
priskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objekto
kategorizacija leidžia mums žinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes,
bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, bet
žinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būti
skirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinas
savybes, kuriomis objektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokios
sąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arba
galima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001)
Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.
Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis,
kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiame
teisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdami
problemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –
algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdami
problemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamos
euristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome to
nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrą
problemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalga
būdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.
Išsprendę keblią problemą ar
konfliktą jaučiamės laimingi.
Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotos
folklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingos
ir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejais
jos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai
“stabdžiai”:
✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė
tokių įvykių kuriuos koriuos lengviau atsimename.
✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė
atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą
prototipą.
✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius,
iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal
gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų
šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius
vertinimus, net jei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su
pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti
nedideli.
Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimus
dėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimus
absoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siekti
informacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, o
ne informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprasti
sprendimą.
Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai:
✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos
paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita
kalba.
✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis,
kartoja tuos pačius žodžius.
✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta
nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis
klimpsta į naujas detales.
✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas
problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti
pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų.
✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas ,
netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias
apie šizofrenijos pradmenis.
✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės
manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas
prietaringumas.
Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti ar
gestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami ir
bendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiau
visų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginai
suskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai. Žemiausiame
lygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunku
išmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžius
ir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų arba sąvokų
išraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodis
gali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes ir
sakinius. Sakiniais išreiškiam mintis.
Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamos
ir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų ir
reiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:
|MĄSTYMAS |
| | | | |PRAKTINĖ | |ATMINTIES | | |
|JUTIMAS | |SUVOKIMAS | |VEIKLA | |VAIZDINIAI | |SĄVOKOS |Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontanišką
mąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamas
visuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturias
stadijas:
1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti
naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje
vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada kai jis
negali jų matyti.
2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja
simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas.
Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį.
3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir
taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas
padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas.
4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti
abstrakčiomis sąvokomis
Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijos
principą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių strategijų tipus.
1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias
prielaidas ir bando jas įvertinti.
2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai
iškeliama ir tikrinama tik
viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.
3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors
konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris
vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.
Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Tai
žmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus ar
tapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektai
yra sugretinami tada, kai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektai
išmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą,
grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis
METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS
TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:
Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir
5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šią
grupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.TYRIMO LAIKAS IR VIETA:
Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalia
nebuvo.DUOMENŲ RINKIMO METODAS:
Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kurių
reikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariau
septynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priede
Nr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau
14 (tiek kiek vaikų).DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:
Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturis
paveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėl
šis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotį
ir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.
REZULTATŲ ANALIZĖ
Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kurioje surašiau vaikų atsakymus
ir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1)
Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikai
pasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą
atsakymą.
Lentelė Nr.1
| | | |Klai|
| | |Vaikų atsakymai |dos |
|Lytis |Tiriamieji | | |
| | | | |
|1 |Kamuolys |Kitur rūbai, o kamuolys ne rūbas. | |
| | | | |
| | | | |
| | | |5 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Kitur paukščiai, o bitė vabzdys. | |
|4 |Gaidys |Medinės kojos, o kitur minkštos. Gaidys | |