Metrologija Lietuvos istoriografijoje
5 (100%) 1 vote

Metrologija Lietuvos istoriografijoje

ĮVADAS

“Istorinė metrologija, pagalbinė istorijos disciplina, tirianti matavimo (masės, ilgio, ploto, tūrio) ir piniginių vienetų sistemų raidą. Aiškina istorinių ir regioninių matavimo vienetų kilmę, vertę su metrinės matų sistemos vienetais.”1

Įvairios tautos turėjo savo matų sistemas. Per prekybinius santykius matai pateko is vienų šalių į kitas, ten dažniausiai pasikeisdavo jų pavadinimai ir dydis.

Lietuva is seno yra turėjusi savo matus. Tai rodo dvarų inventoriai, kuriuose randama daug įvairių matų pavadinimų.

1 Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, t.7 (Vilnius, 1981) p. 447

Matai ir saikai Lietuvoje iki šiol nėra nuosekliai ištirti. Visa apimančio darbo šia tema nėra parašyta.

XX amžiuje parašytų darbų man reikalinga tema nėra daug. 1958 metais išleistos Lietuvių enciklopedijos aštuonioliktame tome randame informacijos apie matus ir saikus naudotus Lietuvoje.1 Čia matai ir saikai yra įvardijami, kaip “vienetai ir priemones ilgiui, svoriui, tūriui, erdvei, laikui ir t.t. matuoti.”2 Šiame leidinyje trumpai aprašomi Baudžiavinėje Lietuvoje naudoti ilgio, svorio ir turio matai.

“Iš svorio matų iš seno (paliudyta nuo XIII a.) dažniausiai vartojamas akmuo.”3 Juo buvo sveriami ir metalai išskyrus geležį, kuri buvo vežama lazdomis. Stambiausias svorio matas buvo lakštas (2000 kg), skirtas stambioms masinėms prekėms – pelenams, druskai, dervai sverti. Biralams matuoti iš senoves svarbus saikas buvo statinė (bačka). “Statinė tarnavo ne tik biralams ir skysčiams seikėti bei laikyti, jų skaičius būdavo pažymimas sėjamų laukų plotas, kol dar žemė nebuvo išmatuota.”4 Lietuvoje statinė nebuvo vienodo dydžio. Buvo žinoma Kauno, o ypač Vilniaus (бочка виленская), kuri XVI amžiuje paprastai talpino “72 gorčius ir dalijama į pustatines (38 gorčiai), ketvirčius (18 gorčių).”5 Reikia paminėti, kad buvo vartojamos ir, silkinės statinės, kuriose nuo XVI amžiaus galo

2 Lietuvių enciklopedija, t.18, (Boston, 1959)

3 Ten pat; p. 487

4 Ten pat; p. 489

5 Ten pat; p. 489

būdavo išvežma linų sėmenys, kanapės, lajus ir kt. Biralų svarbus matas buvo seikėjami “ne tik biralai ir skysčiai, bet ir vaisiai (obuoliai, uogos).”6 Grūdams seikėti nuo XVII amžiaus buvo žinomas pūras. Pūrais dar dažnai buvo matuojami javų plotai.

Iš ploto matų yra minimi valakas ir margas. Kaip jau žinome valakais žemė pradėta matuoti nuo 1557 metų paskelbus Valakų reformą, o iki tol žemė buvo matuojama “per dieną apartu jaucio jungu, duba.”7 Taip pat prie ploto matų priskiriami žmonių ploto matai – tai sėdimas (kiek užimi sėdėdamas, prie savęs kojas prisitraukdamas), guolis (kiek užimi aukštielnikas guledamas), guolio sieksnis (kiek užguli ir dar rankomis į šonus išskieti), kiemas, sodyba.

Ilgio pagrindinis matas sieksnis, jo ilgis – išskiestomis rankomis suimta lazda – nuo nykščio iki kito galo. Toliau ilgis arba atstumas matuojamas žingsniu, metimu, dienos, pusdienio kelione (pėsčio, raito) it t.t.

Iš tūrio matų kaip senesnis išlikęs yra minima malkų ašis, imant ilgio ašį kubu. Gyliui matuoti – duobė. Šienui, šiaudams žinomas glėbys, našta, kupeta, jauja.

Biralams matuoti dar minimi žiupsnelis, sauja, sykelis. Skysčiams gurkšnis, kaušas arba samtis taip pat kibiras ir statinė.

Panašią informaciją randame ir 1966 metais Kraštotyroje išspauzdintame V. Martinkėno straipsnyje “Matai Senovės

6Ten pat; p. 489

7Ten pat; p. 489

Lietuvoje”.8 Tik čia autorius pateikia glaustesnę informaciją, nei Lietuviškojoje enciklopedijoje. Straipsnyje neminimi tokie ploto matai kaip – sėdimas, guolis, kiemas, sodyba, taip pat skysčių – gurkšnis; ilgio – pussieksnis, ranka, alkūnė. Yra ir tam tikrų netikslumų pvz. Lietuviškojoje enciklopedijoje rašoma, kad svorio matą – akmenį sudaro 12,5 kg9, o V.Martinkėno straipsnyje akmenį sudaro 14,619 kg10. Negalime pasakyti dėl koskiriasi šie skaičiai, nes autoriai nenurodo kokis skaičiavimus atliko ir kokiais šaltiniais rėmėsi.

1983 metais Lietuvos istorijos išspauzdintas dar vienas straipsnis pildantis Lietuvos metrologijos istoriografiją. Straipsnis vadinasi “ Žemės ploto mastai: valakas, margas”.12 Straipsnio autorius Leonas Mulevičius nagrineja valaką ir jo sudėtinę dalį margą kaip metrologijos abjektus ir bando paaiškinti šių terminų funkciją.

Pirmiausia L. Mulevičius remdamasis akademiko K.Jablonskio, E.Štamo,S.Gžepskio duomenimis prieina išvadą, kad valakas greičiausiai į Lietuvą “atėjo Kulmo žemės per Mozoviją ir Palenkę, kurioje jotvingių gyventas žemes kolonizavo mozoviečiai ir baltarusiai.”13 Toliau autorius remdamasis J.Ševčik, E.Tarveliu, T.Časkiu aiskina valako ir margo etimologijas.

8 Ten pat; p. 487

9 V.Malinkėnas, “Matai senovės Lietuvoje”, Kraštotyra, 1966. p.127

10Lietuvių enciklopedija, t. 18 (Boston, 1959) p.487

11V. Martinkėnas, “Matai senovės Lietuvoje”, p.128

12L.Mulevičius, “Žemės ploto matai: valakas, margas”, Lietuvos istorijos metraštis, 1982 p.73

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 763 žodžiai iš 2528 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.