Michailas muravjovas
5 (100%) 1 vote

Michailas muravjovas

MOKYKLOS PAVADINIMAS

Michailas Nikolajevičius Muravjovas (Skerdikas)

Darbą atliko:

KLASES NUMERIS klasės mokiniai –

VARDAS PAVARDE

MIESTAS

REFERATO ATSISKAITYMO DATA

Michailas Nikolajevičius Muravjovas

Michailas Nikolajevičius Muravjovas gimė 1796 m. spalio 12 d. Maskvoje, mirė 1866 m. rugsėjo 10 d. Sankt Peterburge.

Carinės Rusijos valstybės veikėjas, administratorius. Infanterijos generolas (1863 m.), grafas (1865 m.).

1812 m. dalyvavo Rusijos – Prancūzijos kare.

Priklausė dekabristų Gelbėjimo ir Gerovės sąjungoms. 1816 m. dalyvavo sudarant slaptos draugijos įstatus (Sojuz blagodienstvija). Nuo 1820 m. atsiribojo nuo slaptų draugijų veiklos. 1821 m. pasitraukė iš dekabristų judėjimo. 1825 m. per dekabristų judėjimą buvo suimtas, bet išsiteisino ir buvo paleistas.

1827 m. paskirtas Vitebsko gubernijos vice gubernatoriumi.

Dalyvavo 1830 – 1831 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje malšinime. Daug pastangų dėjo, kad Gudijos gubernijoje būtų panaikintas Lietuvos statuto galiojimas ir pradėta valdyti pagal bendruosius Rusijos imperijos įstatymus.

1830 m. gruodžio 22 d. carui Mikalojui I įteikė raštą dėl mokyklų pertvarkymo tuo metu vadinamosiose Vakarų gubernijose. Muravjovas siekė įvesti šiose mokyklose rusų kalbą, pašalinti iš mokyklų vienuolius, o vienuolynų išlaikomas mokyklas uždaryti, jas pakeisti rusiškomis, kuriose dėstytų rusų tautybės mokytojai.

1831 m. jis carui įteikė antrąjį raštą švietimo reformos reikalu. Jis siūlė uždaryti Vilniaus universitetą, kurį vadino bedievybės lizdu. Anot jo, universitete žmonės esą auklėjami netikėjimo, bedievybės, paleistuvystės dvasia.

1832 m. Muravjovas buvo paskirtas Minsko kariniu gubernatoriumi ir čia pasižymėjo žiaurumu.

1842 m. paskirtas į senatą.

Nuo 1850 m. buvo Rusijos valstybės tarybos narys.

1857 – 1861 m. – Rusijos valstybės turtų ministras. Iš šių pareigų pasitraukė po baudžiavos panaikinimo, kuriam jis nepritarė.

1863 – 1865 m. buvo Vilniaus generalgubernatorius. Į šias pareigas paskirtas gavęs ypatingus įgaliojimas ir užduotį numalšinti sukilimą Lietuvoje.

Už žiaurumą malšinant 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje pramintas Muravjovu Koriku.

Muravjovo valdymo metais rusiškos administracijos šūkis buvo stačiatikybė ir rusiškumas: jis buvo įsakęs viešose vietose kalbėti tik rusiškai, panaikino vietos matų ir saikų vartojimą, uždraudė iškabas ne rusų kalba, atiminėjo katalikų bažnyčias (uždarė 32 katalikų parapijų ir filijų bažnyčias, 52 koplyčias), perstatinėjo jas ir vertė stačiatikybės maldos namais, naikino labdaros, blaivybės organizacijas, uždarinėjo lietuviškas mokyklas ir steigė rusiškas.

1866 m. atleidžiant M. N. Muravjovą iš generalgubernatoriaus pareigų jam buvo suteiktas grafo titulas.

1898 m. lapkričio 8 d. Vilniuje buvo atidengtas paminklas M. N. Muravjovui. I-ojo pasaulinio karo metais šis paminklas išvežtas į Rusiją. 1901 m. buvo įsteigtas jo vardo muziejus, o Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo vardu.

1863 – 1865 m. Maskovijos okupuoto Vilniaus krašto gen. gubernatorius generolas Mykolas (Michailas) Muravjovas „Korikas“ – 1863 metų nepriklausomybės sąjūdžio malšintojas, vien per vieną mėnesį nubaudęs mirtimi 129 asmenis, 972 išsiuntęs į katorgą, apie pusantro tūkstančio ištrėmęs į Sibirą, konfiskavęs 1794 dvarus, uždaręs visus katalikų bažnyčios vienuolynus, 1864 metais Maskovijos carui pritarus uždraudęs vartoti lietuvių kalbą (40 metų!) ir spaudą, Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš žemėlapio, ir Lietuva (Gumbinės Gubernija) tapo „Sievero Zapadnyj kraj“. M.Muravjovas įvedė kirilicą. ,,Michailas Nikolajevičius [Muravjovas] pirmasis pabandė pritaikyti rusišką raidyną lietuviškai knygai,- vėliau rašė I. Kornilovas,- ir liepė išspausdinti elementorių bei išsiuntinėti jį į Kauno ir Vilniaus gubernijas.” Anot I. Kornilovo, M.Muravjovas ,,visiškai nedraudė spausdinti lietuviškų – lenkiškų knygų”, t.y. lietuviškų knygų lotynišku raidynu. Jau vien 1864.VI.5 Muravjovo įsakymas rodo, kad apie lietuviškų elementorių, spausdintų skirtingais raidynais, laisvą konkurenciją negalėjo būti nė kalbos. Pradėtasis spaudos draudimas buvo tolydžio stiprinamas.

Kaip buvo uždrausta lietuvių spauda

Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos padalijimo Rusija siekė lietuvius surusinti ir primesti stačiatikių tikybą. Siekiant šio tikslo buvo uždrausta lietuvių spauda lotyniškomis bei gotiškomis raidėmis. Nors carinė Rusija 1863 metų sukilimą laikė „lenkų intriga“, tačiau sunkiausia priespauda teko lietuvių tautai. 1863 m. kovo 23 (balandžio 4) d. caras patvirtino „Laikinąsias taisykles“ Šiaurės vakarų krašto mokykloms, kuriose numatyta tiktai rusų dėstomoji kalba. Tais metais galutinai uždraustos parapinės mokyklos, o jose buvo mokoma ir lietuviškai. Išskyrus Užnemunę, lietuviai katalikai negalėjo užimti mokytojo pareigų.

Ne visai aišku, kada ir kas pirmasis pasiūlė lietuviškiems leidiniams pritaikyti rusišką raidyną. Dar spaudos draudimo metais ši idėja buvo priskiriama akademikui Aleksandrui Hilferdingui (1831–1872).

Muravjovui-Korikui idėją lietuviškiems elementoriams vartoti rusišką raidyną pakišo Vilniaus švietimo apygardos globėjas Ivanas
Kornilovas ir inspektorius Vasilijus Kulinas. Tironui šis siūlymas patiko ir jo įgyvendinimą jis derino su sekretoriumi Lenkijos karalystei Nikalojumi Miliutinu. Viskas vyko labai sparčiai.

Pritaikyti rusišką raidyną lietuviškiems elementoriams buvo pasiūlyta Jonui Juškai. Jis šio darbo ėmėsi, tačiau, negavęs prašomos krašte mokytojo vietos, viską palikęs išvyko mokytojauti kitur. Tada lietuviškiems raštams pritaikyti rusišką raidyną 1864 metų balandį iš Varšuvos pakviečiamas Stanislovas Mikuckis, kuris buvo pramokęs lietuviškai, bandė domėtis lyginamąja kalbotyra. Deja, filologas iš jo buvo menkas. S.Mikuckis gana greitai parengė rusišką raidyną lietuvių kalbai ir 1864 m. balandžio 24 d. paskelbė laikraštyje „Vilenskij vestnik“. Sudaryti lietuvišką elementorių pasiūlytu raidynu S. Mikuckiui į talką buvo pakviestas Laurynas Ivinskis. Modifikavus S. Mikuckio raidyną parengiamas ir 1864 m. gegužės 22 d. baigtas spausdinti dešimties tūkstančių egzempliorių tiražu pirmasis lietuviškas elementorius rusiškomis raidėmis „Абецеле жемайтишкай летувишка“. Tada L. Ivinskis ir kiti inteligentai negalėjo suprasti, kad lietuviškiems tekstams pritaikytas rusiškas raidynas bus prievartinis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 933 žodžiai iš 2940 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.