Miegas ir sapnai
5 (100%) 1 vote

Miegas ir sapnai

MIEGAS IR SAPNAI

Yra manančių, kad miegas tėra tik įprotis ir prabanga – brangaus laiko eikvojimas (juk pramiegam net trečdalį savo gyvenimo), o patenkinti fiziologinį poreikį užtektų ir trijų valandų per parą. Kaip yra iš tikrųjų ir koks yra miego mechanizmas? Ir svarbiausia, kada atsiranda sapnai?

Pradėsim nuo miego stadijų. Ryškios ir plika akimi atskiriamos fazės yra dvi. Vienos metu žmogus yra neaktyvus, o kitos aktyvumas yra sąlyginai didelis. Tos dvi fazės yra pas visus žinduolius, ir, manoma, net kai kuriuos šaltakraujus. Paukščiai yra gana unikalūs, kadangi dvi miego fazės ryškios tik jauniems individams, o suaugus lieka tik gyli.  Taigi, pirmoji, gilioji miego fazė.

Nėra jokių išorinio aktyvumo požymių, sumažėjęs kvėpavimas, širdies dažnis, kraujo spaudimas, mažėja kūno temperatūra. Kai kurie raumenys įtempti, gauna pastovią inervaciją. Fiziologinės reakcijos sulėtėjusios. Tačiau endokrininės liaukos ypač aktyvios, organizmo brendimo metu išskiriama apie 95% augimo hormonų (todėl jei vaikui trikdoma ši miego fazė, gali sutrikti jo augimas ir brendimas). Šis procentas sumažėja iki 30% jau po 30 metų. Šios fazės metu vyksta kūno statyba – jei yra audinių pažeidimų, jie atstatomi, veikli imuninė sistema.Antroji, REM (rapid eye movements) miego stadija.

Stebimas išorinis aktyvumas – raumenų trūkčiojimai, akių judesiai. Jei kūno judesiai nevalingi ir nenuoseklūs, tai akių judėjimas atrodo suderinti, lyg miegantysis kažką apžiūrinėtų. Daugelis žmonių, pažadintų šioje miego fazėje praneša sapnavę. Sapnai yra ryškūs, sukeliantys stiprias emocijas. Žmogus sapne mąsto, tačiau mąstymas yra nelogiškas, suvokimas nukreiptas į save, apdoroja savo vidinius vaizdinius. Ši fazė yra susijusi su nervų sistemos brendimu ir mokymusi. Ankstyvosiose raidos stadijose matomų vaizdinių pagalba formuojami smegenų ryšiai ir struktūros. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas miega apie 16 valandų per parą, 50% viso to laiko būna REM fazėje, bręstant šis laikas pastoviai mažėja, ir REM fazė trumpėja (nuo 5 metų tik 20%, senatvėj – 5%). Be to, kuo sunkesnis protinis darbas, tuo ilgiau žmogus miega ir ilgesnė REM fazė.REM fazės ypatumai.

Šios fazės metu žmogus negali atlikti motorinių veiksmų, įtakotas savo matomų vaizdų, kadangi motorika yra blokuojama (slopinami motoneuronai).Taip pat blokuojama ir įvestis iš išorės.

Bet grįžkime prie sapnų. Jau išsiaiškinome, kad sapnuojame REM fazės metu. Tačiau pasirodė, kad sapnuoti galima ir giliaus miego metu. Tik šie sapnai yra migloti, ir žmonės dažnai jų neatsimena. Tačiau atsimenami sapnai yra ar ne priklauso dar ir nuo žmogaus tipo. Emocionalūs žmonės dažnai gerai atsimena sapnus, net sako, kad atsimena absoliučiai viską (kas dažniausiai yra perdėta). Kiti žmonės neigia sapnuoją, arba sakosi regint sapnus labai retai. Tam, kad tokie žmonės įsimintų sapną, jis turi būti labai logiškas (o jau buvo pasakyta, kad žmogaus mąstymas sapnuojant dažniausiai būna nelogiškais, taigi ir tokie sapnai yra reti). Tačiau pažadinus tiek emocionalaus, tiek loginio mąstymo tipo žmogų REM fazės metu, ar iš kart po jos, jis praneš kažką sapnavęs.

Kas įtakoja sapnų turinį? Be visų paslėptų dar Froido minėtų dalykų reikia prisiminti paprastesnius.

Lyginant su dienos svajonėmis, sapnai yra gyvesni, keistesni ir sukeliantys daugiau ryškesnių emocijų. Bet dauguma sapnų yra paprastesni. Sapnai su seksualiniais vaizdiniais sapnuojami gana retai (tik 1 iš 10 jaunų vyrų ir tik 1 iš 30 jaunų moterų sapnų turi seksualinį atspalvį). Dažniausiai sapnuojami kasdieninio gyvenimo atsitikimai, neretai prieš tai buvusios dienos išgyvenimų modifikacijos. Dauguma sapnuotų sapnų nėra malonūs. Dar vienas lyčių skirtumas būtų tas, kad moterys vienodai dažnai sapnuoja vyrus ir moteris, o vyrų sapnuose 65% pagrindinių veikėjų – vyrai.

Nors sensorinė įvestis ir blokuojama miego metu, vis tik nervų sistema priima dalį informacijos. Atliktame eksperimente miegančiųjų veidai buvo apipurškiami vandeniu, ir tiriamieji dažniau sapnuodavo su vandeniu susijusius sapnus.

Dauguma sapnuojamų košmarų yra susiję su fiziologine sapnuotojo būsena, patiriamu diskomfortu – temperatūros pokyčiais, širdies darbo sutrikimais, spaudimu ir pan. Košmarus reikia skirti nuo naktinio siaubo priepuolių, nes košmarai sapnuojami dažniausiai ryte, REM, o ne gilaus miego fazės metu.

inabeyance.narod.ru/miegas.htm

Audrius Dzikevičius

Sapnai bei jų susidarymo mechanizmai

Trumpai apie autorių:

Audrius Dzikevičius gimė 1977 metų balandžio 16 dieną Vilniuje (Lietuva). Mokėsi Vilniaus Sausio 13 -osios vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1995 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Verslo Vadybos fakultetą, kuriame šiuo metu tęsia magistro studijas.

Audrius Dzikevičius yra Rytų kultūrų tyrinėtojas. Taip pat domisi tokiais klausimais, kaip paranormalūs reiškiniai, nežemiškos gyvybės formos, astrologija, etnokultūra, astronomija ir pan., tačiau svarbiausiu tyrimo objektu laiko Žmogų, jo fizinių bei dvasinių
galių atskleidimą.

Turinys

Įvadas

1. Bendro pobūdžio informacija apie sapnus

2. Paprastieji sapnai

3. Telepatiniai sapnai

4. Transtelepatiniai sapnai

Išvados

Įvadas

Sapnai – tai vienas iš paslaptingiausių žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti laboratorinėmis sąlygomis. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti.

Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus personaline patirtimi. Jų (Pavlovo ir kt.) nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisimoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Labiausiai sapnų turinys yra įtakojamas praeityje įvykusių įvykių, išgyvenimų ir pasąmonėje glūdinčios informacijos.

Tai, be abejo, teisingas aiškinimas, tačiau jis toli gražu neaprėpia didelės dalies sapnų, kurie yra ypatingai įdomūs ir paslaptingi, susidarymo mechanizmo. Taigi, mano nuomone, aukščiau pateiktas sapnų susidarymo mechanizmo modelis yra per siauras.

Šiame straipsnyje, remdamasis tikrais sapnų pavyzdžiais aš pateiksiu savo teoriją( žinoma, hipotezės lygyje), kuri, mano nuomone, paaiškins kur kas platesnio spektro sapnų susidarymo mechanizmus. Žinoma, aš nepretenduoju pateikti pilnos teorijos, išsemiančios visus šios be galo plačios temos aspektus.

Ypatingas dėmesys bus skirtas taip vadinamiems pranašingiems sapnams, t.y. sapnams, kurie įspėja apie ateities įvykius ar išsipildo ir turi įtakos konkrečiam individui, jų grupei ar net visai žmonijai.

Kadangi sapnuojame įvairius sapnus kiekvienas (tik ne visi prisimename juos), tikiuosi, kad šis straipsnis bus įdomus plačiam skaitytojų ratui.

1. Bendro pobūdžio informacija apie sapnus

Miegas – tai žmogaus fiziologinis poreikis, kurį žmogus būtinai turi tenkinti, nes antraip galima susilaukti liūdnų pasekmių (išskyrus unikalius atvejus, kuomet miegas žmogui nereikalingas). Miego trukmė yra skirtinga kiekvienam žmogui, ji priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, užsiėmimas, metų laikas ir pan. ir vidutiniškai yra 6 – 8 valandos.

Miego metu įvairios žmogaus organų sistemos elgiasi labai nevienodai: tuo metu, kai atramos ir judėjimo organų sistema išlieka visiškai atsipalaidavusi, t.y. pasyvioje būsenoje, centrinės nervų sistemos dalies – galvos smegenų – veikla tampa labai aktyvi. Miegant galvos smegenų laukia milžiniškas “darbas” – per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktos informacijos analizė, rūšiavimas, įsiminimas, tuo pačiu koordinuojant viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą.

Visa informacija yra “filtruojama” jos subjektyvios reikšmės sapnuojančiajam filtru:

a) jeigu informacija gauta su intencija, kad ji bus reikalinga tam tikro laikotarpio bėgyje, – ji yra fiksuojama žmogaus operatyvinėje atmintyje – šiandien manoma, jog šio proceso metu vyksta neuronų DNR ir RNR molekulių struktūriniai pakitimai;

b) jeigu informacija individui yra neaktuali ar gauta atsitiktinai – ji dingsta iš operatyviosios atminties ir išlieka tik pasąmonės lobynuose.

Žinoma, jeigu subjektyviai nereikšminga individui informacija padaro didelį įspūdį vaizdo, garso, kvapo, skonio ar lytėjimo pavidalu, ji yra fiksuojama operatyvinėje atmintyje.

Visi šie aukščiau aprašyti procesai atsispindi sapnuose, tik dažnai iškreiptomis formomis, simboliniais ženklais ir simboline kalba. Yra tipiniai (archetipiniai) ir asmeniniai simboliai.

Tipiniai simboliai dažnai yra universalūs tam tikroje kultūrinėje plotmėje ir yra bendri tam tikrai bendruomenei. Jų reikšmės pateikiamos įvairiuse sapnininkuose.

Tačiau nereikia pamiršti, kad sapnai atspindi sapnuojančiojo mintis, jausmus, pergyvenimus, siekius ir pan., todėl kiekvienas individas priklausomai nuo savo išsilavinimo, aplinkos, pomėgių gali turėti ir turi savitą “ženklų kalbą” – savo pasąmonės simboliką.

Laboratoriniai tyrimai parodė, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo REM (Rapid Eye Movement – angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 – 100 minučių, 3 – 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.

Po šios įžangos pradėkime aiškintis, kas gi lemia sapnų turinį ir koks jų susidarymo mechanizmas.

Taigi sapnų turinys yra sąlygojamas šių veiksnių:

individo pasąmonėje sukauptos informacijos

individo organizme vykstančių fiziologinių procesų

sapnuojančiojo fizinės bei energetinės aplinkos

sapnuojančiojo psichinės bei fiziologinės būsenos

Individo pasąmonėje sukaupta informacija – tai visa informacija, kuri sąmoningai arba nesąmoningai buvo užfiksuota vaizdo, garso, skonio, kvapo ar lytėjimo organų pagalba.

Individo organizme vykstantys fiziologiniai procesai (tokie kaip virškinimas ir pan. bei
organizmo sveikatos būklė) be abejo turi įtakos sapnų turiniui.

Sapnuojančiojo fizinę bei energetinę aplinką charakterizuoja:

a) temperatūra

b) drėgmė

c) triukšmas

d) šviesa

e) kita

f) įvairių elektromagnetinių laukų poveikis

Sapnuojančiojo psichinė būsena – tai individo mintys, siekiai, troškimai, emocijos, vertybių sistema ir kt., taip pat psichinių žmogaus savybių visuma. Tai bene svarbiausias tiesiogiai sapnų turinį veikiantis veiksnys. Fiziologinė būsena – tai individo nuovargio/poilsio laipsnis, ir kt.

Mano nuomone, visus sapnus galima suskirstyti į dvi kategorijas arba tipus pagal tai, ar jie gali būti paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais cheminiais, fiziniais, biologiniais, elektromagnetiniais ar psichofiziologiniais procesais, ar negali. Taigi šiame darbe sapnai skiriami į dvi kategorijas:

1. Sapnai, kurių turinys gali bųti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais.

2. Sapnai, kurių turinys negali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais procesais.

Tačiau toks klasifikavimas neatskleidžia sapnų susidarymo mechanizmų. Siekiant juos atskleisti, aš pasirinkau tokią sapnų klasifikaciją:

paprastieji sapnai

telepatiniai sapnai

transtelepatiniai sapnai

Šios klasifikacijos pagrindu yra paimtas sapnų susidarymo mechanizmas. Taigi tai atitinka pasirinktus tyrimo tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti šiame straipsnyje. Taigi žemiau detaliau nagrinėjami kiekvienos klasės sapnai bei jų susidarymo mechanizmai.

2. Paprastieji sapnai

Šiame skyriuje smulkiau panagrinėsime sapnų klasę, kurią pavadinau paprastaisiais sapnais. Tai tokie sapnai, kurių turinys gali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais.

Iš tiesų didąiają dalį sapnų galima priskirti nagrinėjamai sapnų klasei. Kokią tikslią procentinę dalį sudaro tokie sapnai pasakyti sunku, kadangi tai pirmiausiai priklauso nuo sapnuojančiojo asmenybės, jo individualių psichinių savybių ir kitų faktorių, tačiau, mano nuomone, paprastieji sapnai gali sudaryti net nuo 90 iki 100 procentų visų regimų sapnų.

Aukščiau paminėtą individualių žmogaus psichinių savybių įtaką sapnų pobūdžiui bei turiniui apibūdina taip vadinama “sąmonės ribų” teorija, kuri bus nagrinėjama toliau.

„Sąmonės ribų“ teorija teigia, jog kiekvienas žmogus turi skirtingas sąmonės ribas, t.y. skirtingą galimybę suvokti racionalios bei iracionalios prigimties dalykus. Skiertinguose spektro pusėse yra tokie žmonių tipai:

1. Žmogus, kuris nepripažįsta nieko atgamtiško, iracionalaus. Šis žmogus viską paaiškinti siekia pasinaudodamas racionaliais, t.y. išprotautais, argumentais. Tai valinga asmenybė, kuri įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo jos pačios. Toks žmogus netiki likimu. Jam būdingas aiškių tikslų turėjimas bei organizuotumas siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tokie žmonės dažniausiai neatsimena savo sapnų, nes nelaiko juos vertais dėmesio.

2. Kitoje spektro pusėje yra mistikas, kuris tiki atgamtiškais bei iracionaliais dalykais. paranormalius reiškinius jis siekia paaiškinti ne mokslu, bet religija, savo pasaulio suvokimu, nuojauta ir pan. Tokie žmonės sapnuoja labai daug, jų sapnai būna nerišlūs, bet ryškus, dažnai sapnuojami košmarai, matomos vizijos. Tokie žmonės blogai išsimiega. Bet jie tiki, kad sapnuose yra prasmė ir stengiasi ją rasti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2092 žodžiai iš 6972 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.