Mikologija
5 (100%) 1 vote

Mikologija

Skyrius. Oomikotai –oomycota, klasė-oomicetai-oomycetes.

Oomicetų klasė yra vienitelė Oomikotų skyriuje. Tai didelė įvairovė primityvių vandens organizmų, taip pat nemažai specializuotų augalų parazitų. Oomicetams būdinga gerai išvystyta, į ląsteles nesuskirstyta, neląstelinė grybiena. Nelytiniu būdu dauginasi konidijomis ir zoosporomis. Nelytiniu dauginimosi būdu susidariusios zoosporos turi du žiuželius:vieną plunksnišką kita lygų. Lytinis jų dauginimosi būdas vadinamas oogamija. Apvaisinimas vyksta oogonėje,kai į ją persilieja anteridžio turinys. Po apvaisinimo susidaro diploidinės oosporos.

Eilė. Diegavertiečiai-Phthiales Šeima.Diegavertiniai – Pythiaceae.

Šeimos rūšių grybiena išsišakojusi,nepadalyta į pertvarėls. Sporangės siūliškos,rutulio, kauišinio,citrinos pavidalo. Kaikurių genčių sporangės gali funkcionuoti kaip zoosporangės arba kaip konidijos. Diegaverčių eilės grybai aptinkami vandenyje,dirvoje,augalų šaknyse,pašaknyje,antžeminėse augalų dalyse. Grybai pažeidžia daugelį augalų rūšių ir sukelia pavojingas augalų ligas. Vienas iš tokių grybų yra bulvinė fitoflora,kuri sukelia ligą vadinamą bulvių maru. Bulvinė fitoftora- parazituoja bulvinių šeimos augalus. Grybas vystosi iš zoosporų arba konidijų. Jų vystymuisi įtakos turi aplinkos drėgmė ir temperatūra. Ant užsikrėtusių bulvių, pomidorų lapų antroje vasaros pusėje atsiranda rudos, didėjančios dėmės. Dėmių vietoje lapų mezofilyje išsivysto grybo grybiena. Ji apatinėje lapų pusėje išauga į lapų paviršių,kurią sudaro sporangėkočių kuokšteliai,galuose turintys sporanges,kurios greit nubyra. Sporangėse formuojasi zoosporos arba jos gali funkcionuoti kaip konidijos. Patekę ant drėgno lapo zoosporos aktyviai juda. Esant šiltam ir drėgnam orui nelytinė karta vieną kitą keičia kas kelias dienas.

Eilė.Peronosporiečiai – peronosporales.

Tai obligatiniai parazitai specializavęsi parazituoti žiedinius augalus. Šios eilės grybai gyvena dirvoje ir sausumoje ant augalų.Jų micelis gerai išsivystęs,sudarytas iš daugiabranduolių storų hifų, bet jie nediferencijuoti į ląst. Iš micelio išauga įv.formų siurbtukai,kuriais grybas iš parazituojamo augalo ląst siurbia maisto medž. Nelytiniu būdu dauginasi zoosporomis arba konidijomis. Dažniausiai parazituojamo augalo apatinėje lapo pusėje išauga sporangėkočiai ir sporangės. Sporangėkočiams būdinga medžio pavidalo išsišakojimas. Šakojasi simpodiniu,monopodiniu ir dichotominiu būdais. Galinių šakelių viršūnėse susidaro po vieną konidiją. Peronosporiečiai grybai klasifikuojami pagal morfologiją.Svarbiausios gentys: plazmopara ir perenospora. Šių grybų sukeliamos ligos vad.netikromis miltligėmis,tarp kurių neretai sutinkama vynmedinė plazmopara.

Skyrius.Papėdgrybūnai – basidiomycota. Klasė.Ustomicetai – ustomicetes.

Eilė. Kūliečiai – ustilaginales. Papedė išsivysto iš storasienės sporos –teliosporos. Teliosporos būsenoje grybas dažniausiai praeina žiemojimo stadiją. Šios eilės grybai vadinami kūlėmis. Eilė skirstomi į 2 šeimas:kūlinių ir tiletkūlinių. Gentis. Kūlė (ustilago). Viena būdingiausiųjų rūšių yra kvietinė dulkančioji kūlė. Išplaukėję kviečių varpos atrodo lyg apdengusios, aplipusios tamsia diploidinių vienbranduolių kūlėsporių mase. Kūlėspores vėjas arba vabzdžiai perneša ant žydinčių kviečių. Patekę ant žydinčių kviečių purkų, kūlėsporės sudygsta. Iš jų po redukcinio dalijimosi,išauga po keturląstę teliobazidę,bet papėdsporės neišsivysto. Po kurio laiko teliobazidės ląst jungiasi poromis įvyksta plazmogamija ir susidaro 2 dikarioninės ląst. Vaisiui augti ši grybiena netrukdo. Išaugę grūdai morfologiškai atrodo sveiki, tačiau tokių grūdų gemale slypi dikarioninė grybiena Tokius grūdus pasėjus,jie sudygsta normaliai,tačiau daigo tarpuląsčiuose vystosi ir grybo grybiena,kuri augalui augti netrukdo. Vėliau grybiena subujoja varpoje,suardo besiformuojančius žiedus,sutrūkinėja į atskiras ląst.,kurios virsta chlamidodporomis (kūlėsporomis). Iš varpų lieka tik stagarai,aplipę suodina mase, kurioje yra daugybė kūlėsporių. Tokiu būdu kvietinės dulkančiosios kūlės vystymosi ciklas tęsiasi 2 metus:per pirmus metus įvyksta apsikrėtimas ir išsivysto grūdo gemale dikarioninė grybiena,o antraisiais metais grybiena išbujoja daige ir žiedyne bei virsta chlamidosporomis.

Šeima.Tiletkūliniai- Tilletiaceae. Papedė vienaląatė be skersinių pertvarėlių.Pnašumų turi su holobazidiomicetais (vystymosi ciklu, gyvenimo būdu). Gentis. Tletkūlė –Tilletia. Kvietinė tiletkūlė(T.Tritici)-yra kviečių parazitinis grybas. Pažeisti kviečiai iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo sveikų,tik jų varpos šiek tiek pasišiaušusios,lengvesnės už sveikas,todėl mažiau nulinkusios. Kuliant javus,kūlėti grūdai sutraiškomi,kūlėsporės aplimpa sveikus grūdus ir su jais patenka į dirvą. Dirvoje kūlėsporės sudygsta. Iš jos išauga vamzdelio pavidalo bazidė su 8 siūliškomis bazidiosporomis. Jos yra skirtingų lytinių potencialų ir jos jungiasi,tarp ląst išauga pertvarėlės ir įvyksta plazmogamija. Susiformuoja dikarioninės bazidiosporės,kurios išaugina dikarionines pumpuruojančias konidijas. Ji pasiekia jauną kviečio daigą, prasiskverbia į jį ir auga jo
tarpuląsčiuose. Kviečių daigai šioms kūlėms jautrūs būna 2-3 dienų amžiaus. Vėliau grybiena išbujoja besiformuojančioje varpoje,patenka į mezginę,suardo ją,palikdami tik sienelę, o ciklo pabaigoje virsta chlamidosporomis. Šio grybo vystymosi ciklas praeina per vieną vegetacijos periodą

Klasė. Zigomicetai- zygomycetes.

Ši klasė apjungia grybus su gerai išsivysčiusiu neląst.miceliu arba tik subrendusiose stadijose micelis suskirstytas į ląst. Nelytiniu būdu dauginasi sporangiosporomis arba konidijomis. Lytiniu būdu – zigogamija,t.y. 2-jųnediferencijuotų į gametas ląst.susiliejimas. kalsės reikšmingiausios eilės- pelėsiečiai(mucorales) ir Vabzdžiažudiečiai (entomophthorales).

Eilė. Pelėsiečiai. Tai daugumoje saprotrofiniai grybai ir tik nedidelė jų dalis gyvena parazitinį gyvenimo būdą. Pelėsiečiai grybai labai plačiai paplitę gamtoje. Jie pastoviai gyvena dirvoje,kur aktyviai dalyvauja augalinės kilmės baltyminių medž.skaidyme. pelėsiečiai grybai auga ant įv. Pašarų,maisto produktų,sukeldami pastarųjų gedimą vad.pelėjimu. kaip parazitiniai jie sukelia gyvulių ir žmonių mikozes. Didžiausia rūšių skaičiumi šeima –pelėsiniai(Muscoraceae).Viena iš būdingiausių rūšių yra paprastasis pelėsis(Mucor mucedo). Grybiena gerai išsivysčiusi.ją sudaro grybiena esanti substrate ir orinė grybiena sudaryta iš vertikalių sporangėkočių su sporangėmis. Sporangę dengia standus apvalkalėlis. Sporangėje subręsta daug sporų.Sudygę sporos duoda naują grybieną. Lytinis dauginimasis – zigogamija.Susilieja skirtingų lytinių potencialų hifų ląst. Kopuliuojančių hifų viršūnės (gametangė) praplatėja,atsiskiria pertvarėle nuo vegetatyvinio hifo dalies ir susijungia. Susiliejus gametangių branduoliams,susidaro zigospora. Prie zigosporų lieka hifų liekanos vad.pakabomis. zigospora po ramybės periodo ir redukcinio dalijimosi sudygsta. Pelėsinių grybų sporangių įvairovė:Stilosporos-smulkios primityvios struktūros,talpina nuo 1 iki kelis tūkst.sporų. Sporangės-rutulio formos,stambesnės talpyklos. Jose būna iki70tūkst.sporų. Sporangės viduje yra kolumėlė.Būdinga Rhisopus, Asidia grybams. Mezosporangės- cilindro pavidalo sporangės, padalytos į skersines pertvarėles,talpina nedidelį kiekį mezosporangiosporas.

Grybų reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenime

Grybų vaidmuo gamtoje l.didelis. Kaip ir daugelis kt.mikroorganizmų,jie skaido sudėtingas org.medž.į paprastesnes,aktyviai dalyauja bendrame medž.apytakos rateir dirvodaros procesuose. Grybai plačiai panaudojami maisto pramonėje,žemės ūkyje,įv.org.medž.gamyboje,medicinoje ir kt. Auga apie 150 valgomųjų grybų rūšių,Lietuvoje grybautojai renka apie 38 grybų rūšis. Valgomuosiuose grybuose yra baltymų,angliavandenių,truputis riebalų,A,B, C, ir D grupės vitaminų. Jų mitybinė vertė maždaug prilygsta daržovėms. Mielės daugiausia naudojamos spirito,alaus,vyno ir giros gamyboje,duonos ir pyrago kepimui ir kt. Daugelis pelėsinių grybų sukelia rūgimus. Pvz:juodasis galvenis naudojamas citrinos rūgšties gamyboje,jis taip pat sukelia tanidų rūgimą, ir gaunama galinė rūgštis,naudojama odoms dažyti. Pelėsiniai grybai naudingi ir linų apdirbimo pramonėje. Daugelis pelėsinių grybų ,kaip ir aki kurie kiti mikroorganizmai sintetina tam tikras nuodingas medž-antibiotikus. Jų biologinė funkcija- kovoti su konkurentais. Penicilinas bakteriostatiškai veikia daugelį gramteigiamų bakterijų-jos negali paimti iš aplinkos baltymų sintezei reikalingų amino rūgščių ir dėl to nesidaugina. Antiobiotikai plačiai vartojami ne tik žmonėms gydyti bei veterinarijoje,bet ir augalininkystėje,kovojant su įv.kultūrinių augalų ligomis. Kai kurie grybai paarzituoja kt.parazitiniuose grybuose,įv.vabzdžiuose ir kt žalinguose gyvūnuose.Pvz:rūdgrybių ecidėse dažnai paarzituoja Tuberculina persicina,jis parazituoja ir kai kuriose kūlėse. Įv.vabzdžių parazitai yra Entomophthorales.Grybai ir žalos daug padaro:gadina įv.maisto produktus bei pramonės dirbinius,sukelia žmonių ir gyvulių apsinuodijumus,pūdo medieną ir sukelia daugelį augalų,gyvūnų,taip pat žmonių ligų. Ypač žalingi įv.pelėsiniai grybai,kuriuose gausu įv.fermentų ir kurie pasižymi įvairiapusiška gyvybine veikla.Jie skaido įvairių maisto produktų angliavandenius ir kt.medž.,mažina jų vertę,išskiria įv.aromatines rūgštis, dervas, eterinius aliejus ir kt.medž.,kurios pakeičia tų produktų skonį,apkartina juos. Grybinės augalų ligos kasmet sunaikina vidutiniškai 10-30proc.derliaus,o kartais visą derlių. Grybai ardo medieną,celiuliozę ir popierių.Kempininių grybų miškams daroma žala prilygsta metalų korozijai. Yra grybų,ardančių paveikslų dažus ir gadinančių meno kūrinius. Kai kurie kepurėtieji grybai,ypač pievagrybiai,kartais išauga po asfaltu,iškelia jį. Nemažai žalos padaro ir nuodingieji grybai,kuriais neretai apsinuodija žmonės ir gyvuliai.Grybų sukeliamos žmonių ir gyvulių ligos vad.mikozėmis. Jie gali sukelti įv.vidaus organų ligas,pvz:plaučių pseudotuberkuliozę,žarnyno gasteromikozę,pūlinius ausų ir kt.Tačiau dažnaiusiai jie sukelia įv.grybinius odos susirgimus – dermatomikozes.

Grybų ekologija ir trofiniai ryšiai.

Drėgmė labai svarbi sporų dygimui,nuo80-95 proc. drėgnumas. Substrato drėgnumas 15-60 proc. Daugumos
sporoms dygti reikia 20-25 temp.Vegetatyviniai grybienai vystytis,substrato temp turi būti 2-5 laipsniais mažesnė. Grybams turi reikšmės substrato ph.daugumai rūšių tinakmas ph=4 iki ph=6. Tačiau acidofilinės rūšys ph=3.4.bazofilės-ph=7. Šviesa- grybams ji neaktuali.vegetatyvinei grybienai šviesa nereikalinga,tačiau sporoms subręsti būtina. Stipri šviesa kenkia grybams. Dauguma jautrūs rentgeno spinduliams. Pagrd.ekotopai kuriuose funkcionuoja įv.grybų rūšys:spigliuočių, lapuočių,mišrieji miškai. Atskiri ekotopai turi savo indikatorių rūšis. Pagal trofinius ryšius su supančia aplinka rasta 16 ekologinių grupių:Mikosimbiotrofai-43 rūšys Lt. Pvz :ąžuolas. Sudaro 160rūšių mikorizę. Iš krūmų labiausiai mikrotrofiškas yra lazdynas. Saprotrofai: miško paklotės saprotrofai- viena didž.grupė,200 rūšių grybų. Ksilotrofai- 177 rūšys,ardo medieną,ligniną. Svarbūs miško sanitarai. Jų gebėjimą skaidyti medieną lemia didelis ląst.esantis fermentų kiekis. Pvz:pušis-skiautenėlio rūšies gentis. Herbotrofai-4 rūšys. Ardo žolinės dangos atliekas. Pvz:mažūnės.Briotrofai-ardo apmirusių samanų,kiminų liekanas. Karpotrofai- utilizuoja org.medž.esančias mėšle,20rūšių. Karbotrofai- specifinė grupė,funkcionuojanti senose laužavietėse, 20rūšių. Mikotrofai- nedidelė,spec.grupė,auga ant pievagrybių,baravykų,umėdžių.Lietuvoje yra 5 rūšys.

Grybų filogenija.

2 grybų kilmės teorijos.Polifiletinė teorija- grybai yra kilę iš dumblių,grybai yra regresyvi grupė. Monofilitė teorija- kildina iš žaliadumblių.20a.antroje pusėje suformuluota nauja teorija,kuri skelbia,kad grybų įv.klasės yra išsivysčiusios nepriklausomai viena nuo kitos iš įv.bespalvių žiuželinių ir bežiužių ameboidinių.

Skyrius. Papėdrybiai –basidiomycota.

Auga dirvožemyje,ant augalų liekanų,pūvančios medienos,gyvų medžių, jų stuobrių,parazituoja kultūriniuose augaluose. Papėdrybūnams priklauso beveik visi valgomieji ir nuodingieji grybai. Klasės apimtyje apie 30tūkst.rūšių. Papėdgrybūnų sporos arba bazidiosporos yra egzogeninės.Jos išauga po 4 ant bazidžių. Papėdgrybūnams būdinga tai,kas jie turi gerai išvystytą grybieną.Ji yra dvejopa:pirminė ir antrinė. Jų lytinis procesas vyksta apogamiškai(t.y. be gametų susiliejimo), o susiliejant dviem skirtingų hifų ląst.(somatogamija),susidaro antrinė (diploidinė,dvibranduolė)grybiena. I šjos susidaro visas grybo kūnas. Daugelis grybų rūšių išaugina vaisaikūnius (sporakūnius).Jie labai įv.savo forma,vienmečiai arba daugiamečiai. Vaisiakūnyje išauga vaisinis sluoksnis- himenis. Jį sudaro papėdės(bazidės) su papėdsporėmis, pseudobazidės,cistidės. Vaisiakūnio paviršius ant kurio išauga himenis vad.himenoforu. Jis yra labai įv:raukšlelių,lakštelių,vamzdelių pavidalo. Papėdgrybių bazidės vienų grybų yra vienaląstės, be pertvarėlių-holobazidės, kitų padalytos skersinėmis pertvarėlėmis-teliobazidės. Pagal bazidžių sandarą papėdgrybūnai skirstomi į 2 klases:holobazidiomicetidai ir teliobazidiomicetidai.

Klasė. Holobazidiomicetai-holobazidiomycetes.

Papėdė vienaląstė.Jos viršūnėje išauga 4sterigmos ant jų subręsta po 1 papėdsporę. Klasė skirstoma į eiles. Svarbiausios yra stambios agarikiečių, baravykiečių,afiloforiečių. Šių eilių grybų Lietuvoje žinoma apie 8 tūkst.rūšių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2124 žodžiai iš 6975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.