1.Ekonomika- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo elternatyvą pasirinkti geriausią.Taisuvokti padeda pvz sviestas ir patrankos.Ek. sist.: Papročių sist. Ekonominės problemos sprendžiamos rementis religiniais ir socialiniais papročiais, tradicijomis. Grynojo kapitalizmo sist. remesi privačia nuosavybe , individų ekonomine laisve ( valstybės instutucijos ar kitos grupės nesikiša į ekon).Komandinei e.s., visus sprendimus apie tai ką ,kaip ir kam gaminti priima vienas centrasar grupėJi remiasi kolektyvine nuosavybe.Mišriąją kapitalistinę. Vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima grupės, dažnai- vyriausybės. Mikroek. Nagrinėjapagr. Ekonomiką sudarančių elementų- individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų elgseną beitai, kaipšių elementų saveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Makroekon. Tiria bendrą ekonomikos veikimą naudodaqmasi tokiai suvestininiais rodikliais kaipBNP bendr nac produkt. , infliacijos tempas, vartotojų kainų indeksas, valstybė biudž deficitas užsienio prekybos balansa,nedarbo lygis.
2.Ekon elgesys: racionalumo samprata ekon.I mikroekon laikomasi nuostatos kad kiekvienas individas elgiasi racionaliai: vartotojai,verslininkai išteklių savininkai ir kiti ekonom veikėjai , vadovaudamiesi savo interesais siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą. Racionalaus vartotojo sampr apima netik taivartotojo tikslas gauti maksim pasitenkinimą,betir tai, kad rac vart žinosavo norus vienų ar kitų ekonominių gėrybių atžvilgiu.Rac įmonės elgesys kuris leidžia gauti maksimalią naudą įmonei. Rac vyriausybė tai kurios tikslas taipreguliuti ekonomiką, kad piliečių gerovė būtų maksimali. Ekon rac sampr besąlygiškai reikalauja, kadindividas spręstų racionaliai palygindamas naudą su sąnaudomis.
3.Tobulos konkurencijos ekonomika-tai decentralizuotakainodaros sistema,kurioje nėra išorinės prievartos ką gaminti,ką vartoti irt.t., tą sprendžia patys vartotojai įmonių vadovai, išteklių savininkai.1.Pardavėju irpirkėju yra daugir kiekvienas iš jų užima nedidelią rinkos dalį. 2,Nėra įėjimo ar išėjimo iš rinkos barjerų.3, Nė vienaspardavėjas ar pirkėjas negali pakeisti kainos, nesneturi rinkai monopolinės valdžios.4. prekės mainomos tik pagal jų kokybę ir kainą. 5.egzistuoja visų prekių ir paslaugų rinkos. 6.Nauda individui sutampa su nauda visuomeniai. 7. sandorio kaštai lygūs nuliui. 8. išteklia tiesiogiai, be tarpininkų priklauso vartotojams.Vienas iš pagrindinių bruožų, kad nė vienas pardavėjas neturi rinkos valdžios.T.k. rinkos strukt. 1.vartojimo prekių ir paslaugų. 2.Gamybos veiksnių(kaip žaliavos,pusgaminiai, įrenginiaiirt.t.). 3.Darbo. 4.nuosavybės teisių išteklius .paslaugų, kurias teikiaištekliai, nuomos. Trūkstant bent vienos iš šių rinkų tobulos konkurencijos ekonomika negalėtų egzistuoti.
4.Paklausa-prekės kiekio ir kainos santykis. Didėjant kainai-mažėja, mažėjantkain-didėja. Paklausos dėsniu vadinamas kainos ir perkamos prekės ryšys,kai pastarasis juda priešinga kainos kryptimi. Pakl kreivė-grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas.pklausa kainoms mažėjant auga. Ji didėja todėl, kad pirkėjams atsiranda galimybė pirkti šios prekės vienetu ir todėl, kad kainų mažėjimas vilioja naujus pirkėjus.
Veiksniai pakl Paklausos kiekis gali pasikeisti prekės kainai nepasikeitus.ji gali mažėti ar didėti dėl to, kad pasikeitė pirkėju norai, PB..PZ kitų prekių kainos, T-mada ir skonis. Y-Pirkėjo pajamos. aukstenės, žemesnės kokybės prekė.(PA-A prekės kaina)
Bendrają Rinkos paklausą formuoja individualios pirkėjų paklausosgeometriškai nustatyti rink pakl galima sudėjus įvairių vart pakl kreiv.nors r pak kr yra pastovi,tiksliai nustatyti kiekybini vaizką neįmanoma, ji brėžiama apytiksliai. Rinkos paklausa yra pakankamai stabili ir jei keičiasi tai tik dėl ritų priežaščių.
5.Pasiūla- tai prekės kiekio, kurį nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kuria prekė parduodama. Kainai didėjant pasiūla didėja,bet tai ne vienintelis veiksnys.Pasiūlos desniu tvirtina, kad prekės kaina didėja,esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja arba atvirkščiai t.y A-prekės pasiūlos kiekis/A-prekės kaina.Pasiūlos kreivė
Pasiūlos veiksniai :gamybos išteklių kainos, naujos technologijos,prekės- pakaito kaina, mokesčių didėjimas ar mažėjimas, dotacijų did ar maž.
Rinkos pasiūla susiformuoja išgamintojų individualiųjų pasiūlų. Teoriškai nustatyti reikia sudėti indiv gam kreives,tai pasiūlų kiekių suma.
6.Jei rinkoje yra pusiausvyra tai prekės kaina yra tokia, kad prekų kiekis,kurį nori parduoti gamintojai, sutampa su prekės kiekiu kurį nori pirkti pirkėjai arba paklausos ir pasiūlos pusiausvyra (maršalo kryžius)
sumažėjusios pakl poveikis rinkos pus
Pasiūlos maž poveikis rink pus
Rinkos pus pažeidimai nustačius max ar min kainas
darboužmokesčio minimumas
subsidijų poveikis.
7.Ed Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu-tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procento santykis. Qd-prek kiekio kitimo proc. Pd-prekės kain kitimo proc. Taip apskaičiuotas paklausos elast kefic yra neigiamas. Atvejai: santykinis pakl elast- ED>1 kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yr didesni už kainų
procentinį pokytį. Sant pakl neelast –ED<1 nor pirkt prek kiekioproc pok yra ma˛esnis u˛ kain proc pok. Vienetinis pakl elast ED=1 kai tam tikras kainų proc pokytis sukelia tokį pat perkamų prekių proc pokytį. Absoliutinis pakl elas ED=begalybei kai be galo mažas prekės proc pokytis sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio proc pokytį. Absoliutusis pakl neelast ED=0 kai kainos proc pok nepakeičia norimo pirkti prekių proc rinkoje. Veiksniai: Prekės pakaitas-jei yra dag tos prekės pakaitų, tai jų paklausos elast kainų atžvilgiu yra didelis,negu tų prekių kurios neturi pakaitų. Būtiniausios ir prabangos prekės – butiniausias vartotojas pirks net kainoms pad. Šių prekių paklausa santykiškai neelastinga. Priešingai prabangos prek- jų paklausa yra elastingesnė kainų atžvilgiu. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti labai pigių prekių dalis yra santykiskai neelastinga.Brangių prek-elastingesnė kainų atž..Laikas Svarbus laiko tarpsnis po laiko kainų pas..