Mikroekonomika
5 (100%) 1 vote

Mikroekonomika

2 paskaita

IŠTEKLIŲ RIBOTUMAS IR PASIRINKIMO PROBLEMA

1. EKONOMINIAI IŠTEKLIAI

2. EKONOMINĖS GĖRYBĖS

3. GAMYBOS GALIMYBIŲ RIBA:

3.1. GAMYBOS GALIMYBIŲ KREIVĖ.

3.2. GAMYBOS GALIMYBIŲ KREIVĖ IR ALTERNATYVIEJI KAŠTAI

3.3. EFEKTYVUS IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS IR EKONOMIKOS AUGIMAS.

————————————————————————————————————————-

1. EKONOMINIAI IŠTEKLIAI

Ištekliais vadiname tai, kas potencialiai gali dalyvauti prekių ir paslaugų kūrimo procese. Dauguma išteklių, naudojamų gėrybių gamybai, yra santykinai arba absoliučiai riboti. Ištekliai yra laikomi ribotais, jeigu jų yra mažiau, negu kad reikia tam, kad patenkintume poreikius. Esant tokiai situacijai (kai paklausa viršija pasiūlą), išteklius įsigyja tas, kas pasiūlo didesnę kainą. Kitaip tariant, dėl savo ribotumo ištekliai įgauna ekonominį vertingumą, t.y. turi kainą. Taigi, ekonominiai ištekliai – tai riboti ištekliai, kurie turi kainą. Ir atvirkščiai – neriboti ištekliai, kurie neturi kainos, nėra laikomi ekonominiais ištekliais. Ekonominių išteklių kategorija (apibrėžimas) ekonomistams yra reikalingas tam, kad būtų galima analizuoti ir vertinti rinkos dalyvių sprendimus dėl išteklių pasirinkimo ir įsigijimo, t.y. ekonomikos teorija nagrinėja tik ekonominius išteklius. Santykinai ribotais laikomi ištekliai, kurių apimtis, esant reikalui, galima padidinti arba atgaminti. Absoliučiai ribotų išteklių padidinti negalima.

Ta ekonominių išteklių dalis, kuri jau dabar naudojama gamybos procese, vadinama gamybos ištekliais arba gamybos veiksniais. Pvz., visi darbingi visuomenės nariai galėtų būti priskirti ekonominiams ištekliams, o ta jų dalis, kuri jau dalyvauja gamybos procese – gamybos veiksniams.

Gamybos veiksnius skiriame į 4 pagrindines kategorijas: žemė, kapitalas, darbas (darbo jėga), verslumas (organizaciniai sugebėjimai). Individai, kurių nuosavybėje yra šie gamybos veiksniai, įgyja teisę į pajamas, gautas juos panaudojus.

Žemė. Šiai gamybos veiksnių kategorijai priskiriami visi gamtiniai ištekliai: dirva, naudingos iškasenos, miškas, upės, vanduo, lietus ir netgi saulės energija, naudojami gamyboje. Daugumos gamtinių išteklių pasiūla yra absoliučiai ribota, kadangi jie negali būti atnaujinami, reprodukuojami. Kai kurie iš jų yra sunkiai atrandami ar auginami. Pvz., naudingos iškasenos atrandamos ir išgaunamos taip sunkiai, kad jas galima priskirti prie neatnaujinamų išteklių. Tačiau kai kurie gamtiniai ištekliai gali būti atnaujinti arba vėl užauginti (pvz. miškas), arba padidinti (užtvanka padidina žemės derlingumą). Riboti gamtos ištekliai yra dar ir ta prasme, kad jų nebūtinai turima ten, kur jie reikalingi.

Žemės išteklių savininkų pajamos yra vadinamos renta.

Kapitalas. Skiriamas fizinis (arba realus) ir finansinis kapitalas. Fizinis kapitalas apima visas reprodukuojamas (atnaujinamas) gėrybes, naudojamas kitoms gėrybėms gaminti. Tai – mašinos, įrengimai, pastatai, komunikacijos priemonės, transportas, medžiagos, žaliavos. Fizinis kapitalas yra pagamintas žmogaus rankomis, naudojant darbo jėgą ir gamtinius išteklius. Fizinio kapitalo savininkai gauna pajamas dividendų forma.

Finansinis kapitalas – investicijos, pinigai, skirti fizinio kapitalo įsigijimui. Mokestis už pasinaudojimą kieno nors pinigais ar kapitalu, yra palūkanos.

Darbas (arba darbo jėga) – fiziniai ir protiniai individų sugebėjimai bei pastangos, skirti prekėms ir paslaugoms kurti. Šis gamybos veiksnys, kaip ir kapitalas, yra santykinai ribotas, t.y. jo apimtis kiekvienu konkrečiu momentu yra ribota, bet laikui bėgant kinta dėl demografinių procesų, migracijos.

Žmogaus protiniai sugebėjimai gali būti tobulinami mokymosi, naujų įgūdžių įgijimo procese, taip kaip ir atstatomi gamtos ištekliai arba pagaminamos naujos mašinos, t.y. darbo jėgos apimtis gali būti didinama kokybine prasme. Šia prasme žmogaus sugebėjimus galima prilyginti kapitalui. Todėl kartais šie įgyti žmogaus sugebėjimai, įgūdžiai dar vadinami žmogiškuoju kapitalu.

Darbo pajamos yra darbo užmokestis, atlyginimas.

Verslumas galėtų būti priskirtas prie darbo jėgos išteklių, kadangi tai – tam tikra žmogaus sugebėjimų rūšis. Tačiau dėl savo ypatingumo ir svarbos gamybos procese ekonomistai išskiria jį į atskirą gamybos veiksnių kategoriją. Verslumas yra žmogaus sugebėjimas organizuoti prekių ir paslaugų gamybą, sėkmingai derinti kitus gamybos veiksnius darbo procese. Verslininkai yra tokie žmonės, kurie organizuoja gamybą, diegia naujausią technologiją, nebijo rizikos. Verslininkas turi sugebėti įgyvendinti savo ar kitų idėjas, sumanymus gamyboje. Daug žmonių gali turėti gerų sumanymų, tačiau tik nedaugelis gali sėkmingai organizuoti verslą. Dar mažiau yra tokių, kurie pasiruošę tam paaukoti savo laiką ir rizikuoti savo turtu.

Verslumas – gebėjimas numatyti strateginį bendrovių veiklos kursą. Tai – specialios žmogaus pastangos, sprendimai, kaip naudoti darbą, žemę ir kapitalą, gebėjimas siūlyti naujoves ir rizikuoti. Šio ištekliaus savybė yra ta, kad būtent jis ieško geriausios visų išteklių koordinavimo ir naudojimo alternatyvos.

Verslumo pajamos vadinamos pelnu. Jeigu gamybos organizatorių sprendimai nepasiteisina, jie patiria
nuostolių.

Šios keturios gamybos veiksnių kategorijos apima visus ribotus gamybos išteklius. Gaminant prekes ir paslaugas, jie įvairiai derinami, priklausomai nuo to, kokių išteklių konkreti šalis turi daugiau, kurie iš jų yra pigesni (JAV ir Honkongo pavyzdys). Norint pagaminti daugiau ir įvairesnių gėrybių, siekiama efektyviau panaudoti turimus išteklius arba juos didinti. Tačiau kiekvienu duotu momentu visuomenė turi tik tam tikrą išteklių kiekį, kokybę, įvairovę, ir tai sudaro gamybos išteklių ribotumo problemą.

2. EKONOMINĖS GĖRYBĖS

Kaip ir išteklių atveju, ekonomistai skiria gėrybes ir ekonomines gėrybes. Gėrybė – realios tikrovės objektas, tenkinantis žmogaus poreikius. Ne visos gėrybės, kurios reikalingos žmonių poreikiams patenkinti, yra ekonominės gėrybės. Prie tokių priskiriame prekes ir paslaugas, kurios yra ribotos ir todėl turi ekonominį vertingumą. Tai – tokios gėrybės, kurioms sukurti yra panaudojami riboti ištekliai, todėl pasirinkdami gaminti kokią nors konkrečią gėrybę, mes turime atsisakyti kitos gėrybės gaminimo. Tai, kad ekonominės gėrybės yra ribotos, nereiškia, kad jos yra retos ar sunkiai gaunamos. Tiesiog tai gėrybės, kurios nėra gaunamos veltui, nereikalaujant nei pastangų, nei kaštų. Pagrindinis skiriamasis ekonominių gėrybių bruožas yra tas, kad jos yra perkamos ir parduodamos, t.y. turi kainą. Ir atvirkščiai – oro arba saulės šviesos mes neperkame, jais galime naudotis be apribojimų, todėl šios gėrybės nėra priskirtinos ekonominėms gėrybėms. Norėdami vartoti kokią nors ekonominę gėrybę, turime ją pagaminti arba keisti į kitą gėrybę.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1019 žodžiai iš 2879 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.