Mikroekonomikos špera
5 (100%) 1 vote

Mikroekonomikos špera

Privati prekės, teikianti išorės naudą, yra efektyvi, kai ji yra subsidijuojama.

Išorės naudą teikiančios prekės visuomeninė nauda yra didesnė už privačią ribinę naudą.

Negalimos pašalinti naudos pavyzdys yra nacionalinis saugumas.

Jei išorės nauda susijusi su tam tikro produkto… rinkos paklausa nepakankamai įvertina…

Darbas yra unikalus gamybos veiksnys išskyrus.. žmogus negali būti perkamas ar parduodamas.

Visuomeninės gėrybės naudos kreivė lygi individualių ribinių naudų kreivių vertikaliai sumai – kai gėrybė visuomeninė.

Darbo, reikalingo knygoms isleisti, rinkos paklausa… didėjant laikraščių ir žurnalų kainai.

Profsąjungų tikslas nėra jos narių gaminamų produktų paklausos…

Ribinis darbo užmokestis lygus bendrojo darbo užmokesčio ir samdomų darbuotojų skaičiaus pokyčių santykiui.

Jei vyriausybė įstatymu nustato minimalų DU… tai susidaro darbo perteklius.

Monopolistinėje darbo rinkoje – efektyvumas padidėja.

Pagal daugumos taisyklę, sprendimas priimamas, kad jis naudingas vid. balsuotojui.

Ribinių pajamų kreivė yra laužta kaip ir D kreivė.

Kai namų ūkiai taupo – palūkanų norma sumažėja, o skolinamų lėšų padidėja.

Išvestinė darbo D kreivė elastinga, kai lengva darbą pakeisti kapitalu ar kt ištekliumi.

Finansinio kapitalo savininko paj, vad. palūkanomis.

Monopsoninėje darbo rinkoje, profs. įkūrimas lemia efektyvumo padidėjimą.

Min DU sumažina galimų darbų alternatyvų skaičių.

Oligopolija nuo kitų skiria – pardavėjų tarpusavio priklausomybė.

Monopolinė konk. nuo tob. konk. skiriasi tuo, kad yra vienas pardavėjas.

Kartelyje pelnas maksimalus, kai nė vienas narys nesukčiauja.

Visuomeniniai kaštai apima privačius kaštus.

Apskaičiuojant ribinį produktą reikia žinoti ribinį produktą ir to produkto ribines pajamas.

Pelną max firma samdo darbuotojus tol, kol papildomos darbo ribinio produkto pajamos yra didesnės arba lygios ribiniams darbo kaštams.

Jei darbo ribinis produktas yra nulis, tai papild. darbo vnt. nepadidina gaminamo produkto apimties.

Kai talentingi žmonės gauna paj., viršijančias alternatyviuosiu kaštus, tai vad. renta.

Jei Lorenco kreivė būtų tiesi linija, tai egzistuotų absoliuti pajamų lygybė.

Trumpu laik. monopol. konk. firma gali gauti ek. pelną, patirti nuostolius arba padengti kaštus.

Monopolinės konkurencijos šaka efektyvi, kai tenkinamos visos minėtos sąlygos.

Pusiausvyra ilgo laik. monop. konk. susidaro taške, kuris rodo, kad vidutiniai bendrieji gamybos kaštai didesni negu minimalūs.

Tobulos konkurencijos firmos darbo D kreivė leidžiasi žemyn, nes firmai papild. samdant darbuotojus, mažėja ribinio naud. paj.

Ribiniai darbo kaštai lygūs bendrųjų kaštų pokyčiui, kurį lemia darbo paslaugų padidėjimas vienu vnt.

Lorenco kreivė rodo pajamų paskirstymo nelygybės laipsnį.

Pelno max: didesnės arba lygios ribinėms pajamoms.

Tarkim, kad trumpuoju laik… ats. Tobulos konkurencijos rinkoje.

Firmoms norint įeit į šaką, kai šakoje gaunamas ek. pelnas.



D kreivė yra žemėjanti. Neig. D kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į P pokyčius: mažesnė P atitinka didesnį D kiekį, o mažesnę kiekio reikšmę – didesnė kaina. D kreivė kyla aukštyn. Tai lemia pelno motyvas: esant aukštesnėms P gaminama daugiau (kai neveikia kiti veiksniai).

D kreivė slenkasi i dešinę (didėja), kai: padidės pirkėjo pajamos (norm. kokybės prod.), sumažės pirkėjo pajamos (blogos kokybės prod.), padidės pakaitalo vartojime kaina, sumažės komplektinio produkto vartojime kaina, padidės išlaidos pardavimų skatinimui, prasidės panika dėl galimo P padidėjimo.

D kreivė slenkasi į kairę (mažėja) kai: sumažės pirkėjo paj. (normalios kokybės produktai), padidės pirkėjo paj (blogos kokybės produktai), sumažės pakaitalo vartojime P, padidės komplektinio produkto vartojimo kaina, sumažės išlaidos pardavimų skatinimui, prasidės panika dėl galimo kainų sumažėjimo.

S kreivė pasislinks į deš

Jeigu rinkos kaina didesnė už pusiausvyros kainą: Susidaro perteklius, Prekės kaupiasi sandėliuose, Gamint. priversti mažinti P (jie yra P mažinimo iniciatoriai), D kiekis didėja, o S kiekis mažėja.

Jeigu rinkos kaina mažesnė už pusiausvyros kainą: Susidaro prod. stygius arba deficitas, Vart. neranda reikiamų prod., Vart. sutinka didinti P (jie yra P didinimo iniciatoriai), D kiekis mažėja, o S kiekis didėja.

RINKOS KAINOS SAMPRATA: D ir S kiekiai sutampa, Nėra Q ir P kitimo tendencijų, Vart. ir gamint. neturi motyvų keisti savo elgesio, Vart. ir gamint. interesai sutampa dėl P dydzio, Rinkoje pasiekta pusiausvyra.

ELASTINGUMAS – vieno ek. kintamojo dydžio reakcija į kito ek. dydžio pokyčius; ek. dalyvio reakcija į atitinkamo veiksnio pokyčius.

D elast. kainai išreiškia pirkėjo reakciją į P pokyčius. D elast. kainai išreiškia pardavėjo reakciją į kainos pokyčius.

Absoliutus D elast. – kai be galo mažas prod. P procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų prod. kiekio procentinį pokytį. Šiuo atveju net ir mažiausias prod. P procentinis pokytis, sumažins perkamų prod. kiekį rinkoje.

Santykinis D elast. – kai norimo pirkti prod. kiekio procentinis pokytis yra didesnis už P procentinį pokytį. Pvz., jei P padidėjus 10% perkamų prod. kiekis sumažėja 20%.

Pavienis (vienetinis) D elast. –
kai tam tikras P procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prod. kiekio procentinį pokytį. Pvz., jei P padidėja 10%, prod. D kiekis sumažėja taip pat 10%.

Santykinis D neelast. – kai norimo pirkti prod. kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Pvz., jeigu kaina padidėja 10%, o perkamų produktų kiekis sumažėja 5%.

Absol. D neelast – kai prod. P procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti produktų kiekio rinkoje.

Jeigu D kainai yra elast, tai perkamų produktų kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Esant elast. D, (BPaj) padidėja, kai P sumažėja. Ir atvirkščiai – esant elast. D, (BPaj) sumažėja, kai P padidėja.

Jeigu D kainai yra neelast, tai perkamų prod. kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Esant neelast. D, (BPaj) padidėja, kai kaina padidėja. Ir atvirkščiai – esant neelast D, (Bpaj) sumažėja, kai kaina sumažėja.

Prod, turinčių artimų pakaitalų vartojime, D yra elast. P kitimui.

Prod, neturinčių artimų pakaitalų, D yra neelast. P kitimui.

Prod, turinčių artimų pakaitalų gamyboje, S yra elast. P kitimui.

Prod, neturinčių artimų pakaitalų gamyboje, S yra neelast. P kitimui.

D elast. pajamoms – tai vartotojo reakcija į paj pasikeitimą; tai D kiekio (pirkimo apimties) kitimas, pasikeitus vart. paj. Pirmo būtinumo prod. D yra neelast. paj; ilgo vartojimo, prabangos, poilsio prod. D yra elast. Paj.

Kainų max yra labiau prasmingas, kada prod. D ir S yra neelast. P. Toks reguliavimas vykdomas deficitinėse rinkose.

Kainų min yra labiau prasmingas, kada prod. D ir S yra elast. P. Toks reguliavimas vykdomas perteklinėse rinkose.

Gamintojui mokesčių įvedimas tolygus kaštų padidėjimui. Padidėję kaštai sumažina S, priklausančią nuo D ir S elast. kainai: gamybos apimtys sumažėja labiau, kai S elast. yra mažesnis negu D elast; gamybos apimtys sumažėja ne taip akivaizdžiai, kai S elast. yra didesnis negu D elast.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1145 žodžiai iš 3812 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.