Mikroprocesorių teorija
5 (100%) 1 vote

Mikroprocesorių teorija

1121314151

1.Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai

Šiuolaikinės SVS yra kuriamos panaudojant MP.MP vadinamas elektroninis įrenginys,skirtas skaitmeninės informacijos apdorojami ir šio apdorojimo proceso valdymui.

Pagrindinės MP bruožas-visas skaitmeninės informacijos apdorojimo procesas valdomas programiškai.T.y.tas pas MP gali būt naudojamas skirtingiems valdymo uždaviniams spręsti keičiant tik jos valdymo programą.

F-niu požiūriu MP skirstoma į:

1. Operacinė dalis.

2. Valdymo dalis.

Operacinėje dalyje vykdomas operacijos (veiksmai) su dvejetainiais skaičiais naudojamas kodavimas 8421.

Valdymo dalyje formuojami valdymo signalai,skirti dvejetainiais skaičiais valdymui. Šiuolaikinės MP sudaro vieną ar keletas didelių integrinių schemų (DIS),kurių kristaluose formuojama MP schema(rezistoriai,tranzistoriai…). Jeigu MP sudaro 1 mikroschema,jie vadinami vienkristaliais. Jei keletas daugiakristaliais (sekcijiniais). Projektuojant MP sistemos naudojamas mikroprocesorinis komplektas (MPK). MPK vadinamas rinkinys (visuma,serija) mikroprocesorinių ir kitokių integrinių mikroschemų, kurios suderintas tarpusavy pagal technologinius parametrus. Šiuolaikinėse SVS mikroprocesorinis komplektas naudojamas projektuojant ir kuriant mikrokompiuterius,programuojamus valdiklius.

Mikrokompiuteriu (MK) vadinama skaitmeninės valdymo sistema (SVS),turinti:

1. Užbaigtą konstrukciją.

2. Autonominį (nuosavą) maitinimo šaltinį.

3. Informacijos įvedimo-išvedimo priemones.

4. Nuosavą programinį aprūpinimą.

Progruojami vardikliai (vardikliai) yra SVS‘os, turinčios šiuos pagr. požymius:

1. Vykdančios autonominio objekto valdymą pagal užprogramuotų valdymo algoritmą.

2. Turinčios savo sudėtyje MP‘ių (keletą MP)

3. Vykdančios valdymą realiame laike.

Pastaruoju metu plinta programuojamų valdiklių rūšis-progruojami loginiai valdikliai (PLV). Šie PLV paplitę visos veiklos srityse, pramonėje ir pan.

PLV vadinamas autonominis skaitmeninis elektroninis įrenginys,skirtas valdymo signalų (tiek diskretinių,tiek analoginių) priėmimui,jų apdorojami, naudojant logines operacijas (+,*,-,/),bei apdorotų signalų išvedimui.

PLV skiriasi tarpusavyje pagal įėjimų-išėjimų skaičių ir konstrukciją. Pagal konstrukciją PLV gali būti: kompaktiniai,kreiptiniai.

MPS vadinamos informacijos surinkimo ar kitokios specializuotos sistemos,turinčios:

1. Mikrokompiuteri (MK) ar kitokį įrenginį su MP.

2. Priemones, kurios suderina MPS‘os valdymo signalus su objektu valdymo signalais (Įėjimo-išėjimo signalų suderinimo pramonės)

3. Valdymo programa,saugojama atmintyje.

Bet kurią MPS sudaro dvi glaudžiai tarpusavy susijusios dalys:

1. Techninė dalis („geležis“)

2. Programinė dalis („protas“)

2.MIKROPROCESORIŲ PAGINDINĖS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

Pagrindinis bet kurios MPS elementas MP charakterizuojamas šiomis techninėmis CH:

1. MP tipas (vienkristaliai,daugiakristaliai)

2. MP gamybos technologija. Nuo jos priklauso MP greitaeigiškumas,suderinamumas su kitų tipų MP, MP kaip integrinės schemos elementų integracijos laipsnis(elementų kiekis kristale)

3. MP informacinio žodžio ilgis. Tai dvejetainio kodo bitų (skilčių) skaičius,kurį vienu metu gali apdoroti MP:2,4,8,16,32,64. 8 skiltys-1 baitas.

4. MP adresų magistralės skilčių skaičius. Pagal šį skaičių atminties ląstelių arba įvedimo-išvedimo irenginių. M-adresų magistralės linijų skaičius, tai MP gali adresuoti N=2m.Plačiausiai naudojamos 16 skilčių adresų linijos m=16,tada N=216=65536.

5. MP greitaeigiškumas,matuojamas 2 būdais:1) paprasčiausios operacijos(pvz.duomenų persiuntimo iš vieno registro į kitą) laiku;2)operacijų skaičiumi ,atliekamu per 1sek.

Mp greitaeigiškumas priklauso nuo gamybos technologijos ir taktinio dažnio. Kiekvienam MP nurodomas ribinis taktinis dažnis.

6. Maitinimo įtampa ir sunaudojama galia. Ši CH nurodo kiek įtampų reikalinga MP maitinimui, kokia galią sunaudoja MP. Pvz.: I8080 naudoja-5V,+5V, +12V (3 šaltiniai). Suvartojama galia neviršija 2W.

7. MP darbo aplinkos sąlygos: temperatūrų diapazonas (-60C+125C);drėgmė (santykinė drėgmė procentais); vibracijų diapazonas (matuojamas pagreičiu g=9,8 m/s20.

3.Mikroprocesinis sistemos organizacija ir architektūra

MPS organizacija suprantama šiais pagr.požymiais:

1. Techninių ir programinių priemonių struktūra(sudėtis)

2. Tarpusavio sąveika tarp techninių ir programinių priemonių.

3. Techninių ir programinių priemonių funkcinės savybės.

MPS yra sudėtinga daugelio lygių (pakopų) sistema,kur kiekviename lygyje yra tam tikra to lygio organizacija.

Žemiausias lygis-fizinė organizacija. Ją apibūdina MPS funkcinė schema ir principinė elektrinė schema. F-inė schema parodo,iš kokių fizinių mazgų ar elementų sudaryta MPS. Kiekvienas fizinis elementas apibūdina tam tikras MPS funkcionavimo savybes.

Aukštesnis lygis-MPS loginė organizacija. Loginė organizacija techninių priemonių lygyje apima atskirų MPS techninių mazgų tarpusavio ryšius (laikinės funkcionavimo diagramos) ,atskirų mazgų funkcionavimo algoritmus; Programinių priemonių loginė organizacija apima MPS programavimo aplinkas,programinės įrangos sudėtį,jos savybes.

Projektuojant MPS yra paskirstoma atskirai techninė dalis ir programinė dalis. Svarbu optimaliai parinkti santykį tarp šių dalių.MPS
architektūra suprantama kaip MPS funkcinės galimybės,naudojamos kuriant programas, perduodant ir priimant duomenis,kuomet MPS funkcionuoja tam tikru optimaliu būdu. T.y architektūra-techninių priemonių visuma, jų funkcinės galimybės.

MPS architektūrą apibūdina apibendrinta MP funkcinė schema:MP-mikroprocesorius.

SM-sisteminė magistralė.

AĮ-atminties įrenginys

Įv-Iš Į-įvedimo išvedimo įrenginys.

Pagrindinis elementas yra MP,kuris vykdo visas pagrin. MPS f-jas(valdymo). Ryšys tarp MP ir kitų MPS mazgų vyksta per sisteminę magistralę SM.Ją sudaro linijų visuma, kurios skirstomos į:

1. Adresų magistralė.

2. Duomenų magistralė

3. Valdymo magistralė

AM skirta adresavimui(adreso nurodymai) dvejetainio kodo pavidale. Dirbant MPS adresui nurodomi AĮ ar Įv-Iš Į ir pan. Įrenginys turi savo autonominį adresą.

DM naudojama duomenų perdavimui(rašymui) arba duomenų priėmimui (skaitymui). Duomenų perdavimas ir priėmimas-tai informacijos mainai.

VM naudojama valdymo signalams formuoti,kurie užtikrina informacijos mainus per duomenų magistralę.

AĮ(atmintinė) yra skirtas komandų,programos ir duomenų,reikalingų programai vykdyti,įsiminimui.

AĮ turi 2 rūšių atmintis:

1. Pastovioji atmintis

2. Operatyvioji atmintis.

Pastovioji atmintis išlieka nepakitus išjungus maitinimo įtampą (PA).

Operatyvioji atmintis (OA)-tai atmintis ,kuri išsitrina išjungus maitinimo įtampą.

Įv-Iš Į skirtas informacijos mainams tarp MPS ir išorinių objektų,kurie prijungiami prie MPS.Informacijos mainai tarp išorinio objekto ir MP vykdomi per Įv-Iš Į ir SM. Tačiau gali būti naudojamas tiesioginės informacijos mainų režimas,kuomet informacija perduodama ir priimama be MP pagalbos. Šiuo atveju informacijos mainų valdymą turi vykdyti Įv-Iš Į ir jie vyksta tarp AĮ ir ĮvžIš Į, ir per jį su išoriniu objektu.

Informacija per Įv-Iš Į perduodama ir priimama 2 pavidalais:

1. Lygiagretusis pavidalas

2. Nuoseklus pavidalas

NRK-nuoseklaus ryšio kanalas:

MP sisteminė magistralė atvira-prie jos gali būti jungiami ir kiti įrenginiai. Dažnai MPS naudojamas įrenginys yra realaus laiko skaičiavimo įtaisas (laikmatis)-taimeris. Jis jungiamas prie SM.

Bendru atveju MPS funkcionuoja taip:įjungus maitinimo įtampą MP iš AĮ pagal pradinį adresą (nulinį 0000H) skaito pirmą komandą. Ji dešifruojama MP, formuojami jai vykdyti reikalingi valdymo signalai , o komanda vykdoma. Po to MP skaito antrą komandą iš AĮ ir t.t.

Visos komandos vykdomos griežtai nuosekliai,viena paskui kitą. Kiekvienu laiko momentu apdorojama tik 1 komanda.

3. MPS pagrindiniai architektūrų tipai (pagal atminties organizaciją).

Pagal tai MPS skirstomos į:

1. Dž.fon Neimano

2. Harvardo laboratorijos (Prinstono universiteto)

Pagal (1) architektūrą programos kodai ir duomenys jai vykdyti talpinami vieningame atminties lauke ir nėra jokio skirtumo tarp komandos ir duomenų jai vykdyti. Komanda atskiriama nuo duomenų tik ją įvedus į MP. Pagal (2) architektūrą AĮ turi 2 skirtingas atminties sritis,kuriose atskirai saugojamos programos ir atskirai duomenys jai vykdyti. Komandos,kurių visuma sudaro programą,saugojamos kodų segmente CSEG, o duomenys saugojami duomenų segmente DSEG. Jos yra griežtai atskirtos ir kreipimasis į jas vyksta skirtingais būdais.

3. tipas plačiausiai paplitęs paskutinės kartos MP ir turi šiuos pagr.privalumus:

1) labai supaprastėja komandų sistema;

2) komandų sistemos komandos tampa žymiai efektyvesnės:viena komanda vykdoma greičiau ir gali atlikti daugiau funkcijų.

Toliau vystantis atminties organizacijai,buvo suformuota speciali atminties sritis-registrų segmentu RSEG.

RSEG-tai tam tikras atminties ląstelių rinkinys,skirtas tam tikro riboto informacijos skaičiaus saugojimui ir labai greitiems informacijos mainams.RSEG talpinamas pačiame MP.RSEG struktūra priklauso nuo konkretaus MP tipo.

Infor. mainams su išoriniais įrenginiais išskiriama speciali atminties sritis-įvedimo išvedimo segmentu IOSEG (Input-Output seg.). Per šią atminties duomenys perduodami ir priimamai iš išorinių įrenginių. IOSEG, per kurį vyksta inf. mainai, paskirtis gali būti dvejopa:

1) jame talpinami duomenys,priimti iš išorinio įrenginio.

2) —-//—-,skirti perdavimui į išorinį įrenginį.

MPS atmintis gali būti organizuota naudojant IOSEG dvejopai:

1. Su „izoliuota“ IOSEG.

2. Su bendru „IOSEG“

1 atveju IOSEG valdomas atskiromis komandomis. 2 atveju į IOSEG galima kreiptis kaip ir į atminties ląstelę.

Grafiškai atminties organizaciją galima pavaizduoti taip:

a) b)

1)Neimano

a) b)

2) Harvardo labor.

5.MPS ATMINTIES ORGANIZAVIMAS

MPS atminties įrenginys naudojamas programos komandoms ir duomenims,reikalingus programai vykdyti,saugoti programiniu požiūriu.atminties įrenginys (AĮ) yra laikomas-atminties lauku.

Atminties lauką dažniausiai sudaro tiesinė seka atminties ląstelė ir tokia atmintis-tiesinės organizacijos atmintimi.Kiekvienos atminties ląstelė turi savo numerį ir vadinama jos adresu.

Atminties ląstelių skaičius priklauso nuo MP adresų magistralės linijų skaičiaus. Esant m linijų skaičiui,MPS yra 2m atminties ląstelių. Atminties ląstelių adresai dar vadinami atminties adresų lauku. Bendru atveju atminties laukas yra nuo 0…2m-1,m=16,18,20,24,32.

Kiekviena atminties ląstelė saugoja tam tikrą
vienetų,dažniausiai 8 bitus(1 baitą). Tokia atmintis,kurios atminties ląstelės turi talpą 1 baitą (B),vadinami baitinės organizacijos atmintis.

MPI8080 atminties įrenginys lauką galima pavaizduoti grafiškai.

Atminties laukas sudarytas iš baitinių atminties ląstelių. Kur kiekvienoje ląstelėje yra saugomas duomenų baitas (DB), DB sudarytas iš 8 bitų, kurie kinta nuo D7…D0. Baitas skirstomas į 2 dalis:

1.D3…D0 – jaunesnioji tetrada;

2.D4…D7 – vyresnioji tetrada.

Kartais 2 baitai apjungiami ir sudaro vieningą informacijos vienetą, vadinamą duomenų žodžiu (DW).

DW=DBH+DBL;

DBL – jaunesnysis baitas; DBH – vyresnysis baitas.

Komandose nurodant DW, nurodomas jaunesniojo baito DBL adresas. Atminties ląstelėje saugojama informacija dar kartais vadinama komandiniu objektu.

Jį sudaro komanda ir jai vykdyti reikalingi duomenys, kurie vadinami operandais.

6.Programa,komanda,komandinis ciklas

MPS bet kuriuo laiko momentu vykdomi šie veiksmai:

1.Duomenų arba informacijos įvedimas.

2.Informacijos apdorojimas

3.Duomenų išvedimas

Visi šie veiksmai vykdomi pagal programą, kuri talpinama atminties įrenginyje.

Programa – tai nuosekli komandų seka. Programos vykdymas – tai nuoseklus komandų vykdymas.

Komanda vadinama pilnai užbaigtas elementarus veiksmas, kurį atlieka MP.Komanda charakterizuojama šiais požymiais:

1.Duomenų naudojimui komandai vykdyti tipai

2.Komandos veiksmo tipas (h atlieka komanda);

3Duomenų reikalingų vykdyti komandas šaltinis.

4.Rezultato gauto vykdant komandą, talpinimo vieta.

5.Kitas komandos iškvietimo adresas (šaltinis).

Kiekviena komanda saugojama AĮ, koduotame pavidale.Šių komandų visuma koduotame pavidale ir sudaro programą, pagal kurią dirba MPS.Kodai, kurie saugojami AĮ –mašinų kodai.

Komandinis ciklas – tai laikas, per kurį atliekama 1 komanda. Komandinis ciklas skirstomas į:

1.Išrinkimo fazę.

2Vykdymo fazę.

Komandų vykdymo ciklą galima atvaizduoti grafiškai:1.Išrinkimo fazė. Visoms komandoms ji vienoda. Šioje fazėje iš AĮ pagal adresą, kuris nurodomas programiniame skaitiklyje, komanda skaitoma ir talpinama komandų registre. Kartu PC turinys didinamas 1 arba 2.

2.Vykdymo fazė. Ji skirtinga kiekvienai komandai, priklausomai nuo komandos tipo. Šioje fazėje atliekami 2 pagrindiniai veiksmai:

1)komandos kodo, patalpinto IR dešifravimas;

2)valdymo signalo formavimas pagal dešifravimo rezultatą;

3)komandos vykdymas.

2 veiksmas vykdymo fazėje apima tokius procesu:

1.Duomenų skaitymas iš AĮ arba ĮIĮ.

2.Duomenų rašymas į AĮ ar ĮIĮ.

3.Matematinės operacijos.

4.Loginės operacijos.

5.Perėjimas iš vienos programos į kitą.

6.Keičiant PC.

Pabaigus vykdymo fazę procesas kartojamas, skaitoma eilinė komanda iš AĮ.

Ypatinga komanda HALT, kuri nutraukia komandinio ciklo eigą ir MP pereina į laukimo būseną.

Visumoje MPS veikia taip:įjungus maitinimo įtampą (nuspaudus pradinio nustatymo mygtuką), išvalomas programinis skaitiklis PC=0000H. Šis adresas vadinamas startiniu adresu, pagal kurį skaitoma pirmoji programa iš AĮ. Vykdoma išrinkimo fazė. Komanda dešifruojama ir atliekami tam tikri veiksmai, būdingi dešifruotai komandai.Skaitoma antroji iš eilės komanda ir procesas kartojamas.

7.MPS sisteminė magistralė (SM).SM tipai

MPS informacijos mainai tarp MP ir AĮ bei ĮIĮ įvyksta per ryšių linijų visumą, kuri vadinama sistemine magistrale (SM).SM linijos grupuojamos pagal funkcinę paskirtį į šias grupes:

1.Adresų linijos – adresų magistralė (AB)

2. Duomenų linijos – duomenų magistralė (DB)

3.Vykdymo linijos – valdymo magistralė (CB)

MPS, priklausomai nuo šių magistralių skaičiaus, naudojamos 2 tipų sisteminės magistralės:

1.Trijų magistralių sisteminės magistralė (I80808)

2.Dviejų magistralių SM(I8085).

1.Trijų magistralių SM (I8080). AB vienakryptė ir naudojama AĮ arba ĮIĮ adresų nustatymui (adresavimui). Linijų skaičius priklauso nuo MP naudojamo MPS. I8080 turi 16 linijų.

AB=ADRH+ADRL; adresai nuo A15…A0.

ADRH – A15…A8; ADRL – A7…A0.

DB- dvikryptė, t.y, duomenys perduodami ir priimami, ir naudojama duomenų įvedimui ar išvedimui. I8080 turi 8 linijas D7…D0. CB- dvikrypte, linijų signalai perduodami į MP arba iš MP. CD naudojama duomenų mainų procesui aptarnauti. Šioje magistralėje yra formuojami valdymo signalai, naudojami dirbant MPS kai vykdoma eilinė komanda.

2. Dviejų magistralių SM (I8085).Magistralė turi bendrą adresų ir duomenų magistralę ADB. Čia ADB skirtingais laiko momentais yra perduodamas adresas ir duomenys. Pradedant komandinį ciklą, pradžioje ADB magistralėje formuojamas adresas. Adreso fiksavimui išoriniame adresų registre naudojamas specialus valdymo magistralės CB signalas ir jo atitinkama linija ALE. Šiam signalui kintant iš loginio 1 į loginį 0 adresas suformuotas ADB turi būti fiksuojamas išoriniame adreso registre. Kai signalas ALE=0, ADB magistralėje formuojami duomenys arba jie skaitomi. Signalas ALE naudojamas ADB funkcijoms atskirti; kai ALE=1, ADB atlieka AB funkcijas, o kai ALE=0, ADB atlieka OB funkcijas. Pagal adresų registro vietą MPS, galimos šios MPS schemos:

1. Su vietiniais adresų registrais.

2. Su bendru adresų registru.

Pagal 1 schemą AĮ, ĮIĮ turi atskirus adresų registrus, kuriuose fiksuojami adresai. 2 schemoje su bendru registru:

komandinį ciklą magistralėje ADB formuojamas adresas laiko momentu t1, kintant signalui ALE iš 1 į 0, adresas fiksuojamas adresų registre. Toje pačioje magistralėje formuojami duomenys (jei vykdomas rašymo ciklas ar duomenys įvedami, jei vykdomas skaitymo ciklas) laiko momentu t2. Skaitymui rašymui naudojami strobavimo signalai.

8. Sisteminės magistralės darbo ciklai

Programiniu požiūriu komanda – elementarus ir nedalomas veiksmas kurį atlieka MP. Tačiau techniškai bet kuri komanda susideda iš 1 arba kelių elementarių veiksnių, kuriuos atlieka MP vykdydamas komandą. Kiekvienas MP turi tam tikrą ribotą skaičių elementarių veiksnių, kurie vadinami tipiniais veiksniais. Kiekvienas tipinis veiksmas, kurį atlieka MP, susijęs su kreipimusi i sisteminę magistralę (SM). Šie tipiniai veiksmai vadinami SM darbo ciklais. Priklausomai nuo MP, jo komandų sistemos, gali būti įvairūs SM darbo ciklai. Tačiau bet kurioje MPS galima išskirti šiuos pagrindinius darbo ciklus:

1. skaitymo darbo ciklas

2. rašymo darbo ciklas

3. specialūs darbo ciklai iš kurių pagrindiniai yra:

a. pertraukties darbo ciklas

b. tiesioginių info mainų darbo ciklas

c. paleidimo darbo ciklas

d. sustojimo darbo ciklas

Kiekvienas iš šių darbo ciklų yra aptarnaujamas naudojant tam tikrus vykdymo signalus, kurie formuojami valdymo magistralėje. Pagrindiniai valdymo signalų rinkiniai yra 2 rušių:

Pirmas rinkinys

1. MRDC (memory read command)

2. MWTC (memory write command)

3. IORC (input/output read command)

4. IOWC (input/output write command)

5. PSEN (programm segment enable)

Antras rinkinys

1. RD read

2. WR write

3. M/ memory/input output

4. COD code

Visus šiuos valdymo signalus galima suskirstyti į 2 grupes: sinchronizacijos arba strobavimo signalai – tai dinaminiai signalai kurių poveikis pasireiškia kintant iš 1 į 0; valdymo signalai – potencialiniai loginai signalai, kurių poveikis pasireiškia tam tikram loginiam lygiui.

1 grupės signalų paskirtis

MRDC atminties skaitymo strobalinis signalas

MWTC atminties rašymo strobalinis signalas

IORC įvedimo išvedimo įrenginio skaitymo strobalinis signalas

IOWC įvedimo išvedimo įrenginio rašymo strobalinis signalas

PSEN programinio segmento atminties skaitymo strobalinis signalas

2 grupės signalai

RD skaitymo strobalinis signalas, naudojamas tiek atminčiai, tiek ĮIĮ skaityti

WR rašymo strobalinis signalas.

M/ atminties arba ĮIĮ valdymo signalas potencialinis. Kai šis signalas =1, valdomas atminties įrenginys, kai =0 – ĮIĮ.

COD valdymo signalas naudojamas kodų segmento valdymui.

Atminties įrenginys valdomas šiais signalais

MRDC MWTC, RD WR, kai M/ =1

ĮIĮ valdomas šiais signalais

IORC IOWC, RD WR, kai M/ =0.

9. Sistemines magistralės skaitymas

SM skaitymo darbo cikle dirba tuomet kai vykdo įvairias skaitymo operacijas. Skaitymo operacijos yra šios:

1. duomenų ir komandų skaitymas iš atminties įrenginio

2. duomenų skaitymas iš ĮIĮ

3. komandų skaitymas iš ĮIĮ programų pertraukties atveju

4. duomenų skaitymas iš ĮIĮ dirbant MP tiesioginių info mainų

Laikinės funkcionavimo diagramos esant 3 sisteminių magistralių yra šiosPradedant skaitymo operacija MP adresų magistralėje formuoją adresuojamo elemento adresą. Iš kurio bus vykdoma skaitymo operacija. Vienu metu gali būti skaitomas tik vienas elementas. Duomenų magistralėje DB adresuotas elementas formuoja duomenis kurie bus įvedami į MP (skaitomi). Skaitymo procesą lydi valdymo signalas formuojamas valdymo magistralėje. Šiam skaitymo signalui kintant iš loginio 0 į loginį 1 (laiko momentu t1) duomenys fiksuojami MP vidiniuose registruose.

Laikinės funkcionavimo diagramos esant dviejų magistralių sisteminei magistraleiDviejų magistralių atveju adresai ir duomenys perduodami per tą pačią ADB magistralę. Pradedant skaitymo operacija ADB magistralėje formuojamas adresuojamo elemento adresas. Šiam adresui įsiminti išoriniame registre formuojamas valdymo signalas ALE, kuriam kintant iš loginio 1 į 0 (laiko momentu t1) adresas įsimenamas adresų registre. Minėtu laiko momentu skaitymo strobavimo signalas =1. ADB magistralėje adresuotas elementas turi formuoti skaitomus duomenis. Duomenys skaitomi adba įvedami į MP laiko momentu t2, kai skaitymo signalas kinta iš loginio 0 į 1 lygį. Šiuo momentu skaitomi duomenys įsimenami vidiniuose MP registruose.

10. Sisteminės magistralės rašymo darbo ciklas

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2724 žodžiai iš 8793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.