Mineralines trąšos nemažiau svarbios negu organinės. Dideliuose ūkiuose, kuriuose yra nuo fermų labai nutolusių laukų, iki šiol uztekdavo vien mineralinių trąšų. Organinių trąšų nuošalūs laukai negaudavo ištisus dešimtmečius.
Mineralinės trąšos svarbios įvairiais požiūriais. Tais metais, kai neįterpiamos organinės trąšos, mineralinės yra svarbiausias maisto šaltinis. Kai laukai gauna organinių trąšų, mineralines papildo ir sustiprina jų veiksmą, padeda subalancuoti visas augalams būtinas maisto medžiagas.
Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą, esančią jose, skirstomos į azoto, fosforo, kalio, mikroelementines ir sudėtines bei kompleksines. Svarbesnių trąšų savybės bus nurodytos 1 lentelėje . Naudojamos dar ir kitokioa mineralinės trąšos. Dėl diedelės įvairovės ir sandėlių stokos, šias trąšas lakyti sunku ir dažnai nuostolinga.
Mineralinių trąšų savybės
Trąšų grupė,pavadinimas ircheminė formulė Maistomedžiagu % Svarbesnių priemaišų % Trąšų išvaizda ir kaikurios savybės Tirpumas vande- nyje
1 2 3 4 5
Paprastosios
Azoto
Amonio salietra NH4NO3 N34-35 P2O5 – 0,5Ca+MgO – 0,3Azoto rūgšties – 0,1 Baltos, kartais gelsvos granulesArba kristalai. Labai drėksta, supuola. Sudrė -kę blogai byra. Labai geras
Amonio sulfatas (NH4)2SO4 N20,5-21 Laisvos sieros rūgšties – 0,05 – 0,2 Baltos, pilkos, žalsvos arba gelsvos spalvos smulkūs kristalai Geras
1 2 3 4 5
Mažai drėksta ir menkai supuola, gerai byra.
KarbamidasCO(NH2)2 N46 Biureto – 1 Baltos granulės arba kristalai. Drėgname ir šil- tame ore labai drėgsta ir blogai byra Labaigeras
Amoniakinis vanduo NH4OH N16-20,5 – Bespalvis skystis, nehermetiškai laikomas garuo-ja. Būtina įterpti į dirvą. –
Fosforo
Miltinis paprastas superfosfatasCa(H2PO4)2H2O+2CaSO4 (P2O5)18-21 Gipso – 45 – 50;laisvos rūgšties iki5,5 Pilki arba pilkšvai balti miltai. Drėksta, supuola ir tuomet blogai drėgsta. Silpnas
Granuliuotas paprastas superfosfatas (P2O5)19,5 “ 1-4 mm, pilkos arba pilkai baltos granulės. Mažai drėgsta ir nesupuola. Byra labai gerai “
Granuliuotas dvigubas superfosfatas (P2O5)40-50 Neturi gipso;laisvos rūgšties2,5-5 Pilkos granulės. Drėgnai laikant supuola. Byra labai gerai “
Kalio
Kalio chloridas KCL (K2O)54-63 Chloro – 0,1;Nedaug NaCl Rausvos, rausvai raudonos, pilkos ar baltos spalvos kristalai arba granulės. Mažai drėgsta, ilgainiui supuola, tada blogai byra Geras
Kalio druskaKCL* NaCL (K2O)30-40 Chloro 0,1 – 0,2; yraNaCl Panaši į kalio chloridą. Mažai drėgsta Geras
Kalio sulfatas K2SO4 (K2O)45-48 Chloro 0,002 Gelsvai baltos spalvos smulkūs kristalai. Mažai drėgsta.Nesu-puola. Gerai byra Geras
Sudėtinės ir kompleksinės
Kalio salietra KNO3 N13,(K2O)46 – Balti, gelsvai pilki kristalai. Mažai supuola ir drėgsta Labaigeras
Kalcio salietra Ca(NO3)2 N13,5 ,(CaO)28 1-2 amoniako azoto Balti kristalai arba granulės. Labai drėgsta, atviros greit skystėja Labaigeras
Nitrofoska N11-12(P2O5)10-12(K2O)11-12 Gipsas Rausvos arba pilkos, labai drekstančios granulės Azoto ir kalio – gerai, fosforo -silpnai
Amofosas NH4*H2PO4 N11-12(P2O5)49-50 Pilkos spalvos granulės, nedrėkstančios, nesupuolančios, lengvai byran-Čios Apie pusė fosforo ištirpsta
Kristalinas N20;18;10(P2O5)16;6;5(K2O)10;18;20 Drėgmės ne daugiau kaip 1,5; vandenyje netirpių liekanų ne daugiau kaip 1. Gali būti magnio oksido Baltos granulės Lengvai tirpsta
Azoto trąšos.
Tręšiant azoto trąšomis, nitratai lieka dirvožemio vandens tirpale ir greit paimami augalų, o amonio jonus prisijungia dirvožemis. Jie darosi mažiau judrūs, kol mokroorganizmai paverčia nitratais. Nitratai lengavai tirpsta ir išsiplauna iš dirvpžemio, ypač iš lengvų. Kad amonio azotas nevirstu nitratiniu ir neišsiplautų, pradėta specialiais junginiais (inhibitoriais) slopinti nitrifikuojančių mikroorganizmų veiklą. Nitratinės trąšos šarmina, o amonio – rūgština dirvožemio reakciją. Birias azoto trąšas reikėtų išbeti pavasarį, o amnoniakinį vandenį galima įterpti ir rudenį apie 10 cm gyliu.