Mirimas
5 (100%) 1 vote

Mirimas

VILNIAUS KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

SLAUGOS KATEDRA

BENDROJI SLAUGA

Referatas

GYVYBINĖ VEIKLA

MIRIMAS

SL03C grupės studentas ………………… Paulius Tupikovskis

Dėstytoja ………………… V. Vencienė

Vilnius

2003

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………………………… 3

2. Mirties požymiai…………………………………………………………………………….. 4

3. Mirtis ir mirimas…………………………………………………………………………….. 4

4. Netektis ir sielvartas………………………………………………………………………….. 4

5. Gyvenimo trukmė: poveikis mirimui………………………………………………………… 5

6. Priklausomybė/nepriklausomybė ir mirimas………………………………………………… 6

7. Mirimą įtakojantys veiksniai…………………………………………………………………. 7

7.1. Fizikiniai veiksniai………………………………………………………………………. 7

7.2. Psichologiniai veiksniai…………………………………………………………………. 7

7.3. Socialiniai kultūriniai veiksniai…………………………………………………………. 8

7.4. Aplinkos veiksniai………………………………………………………………………. 8

7.5. Politiniai ekonominiai veiksniai…………………………………………….…………… 8

8. Individualumas ir mirimas……………………………………………………………………. 8

8.1. Gyvenimo trukmė: poveikis mirimui.……………………………………………………. 8

8.2. Priklausomybė/nepriklausomybė ir mirtis……………………………………………….. 9

8.3. Mirimą įtakojantys veiksniai.…………………………………………………………….. 9

8.4. Mirimas: pacientų problemos ir slauga……. …………………………………………….. 9

9. Aplinkos ir įprastos tvarkos pasikeitimas.…………………………………………………….. 10

10. Su mirimu susijusios fizinės problemos……………………………………………………….. 10

11. Su mirimu susijusios psichologinės ir socialinės kultūrinės problemos……………………….. 11

12. Šeimos problemos……………………………………………………………………………… 12

13. Slaugos individualizavimas……………………………………………………………………. 12

14. Literatūra……………………………………………………………………………………….. 13

ĮVADAS

Mirimas yra paskutinis gyvenimo tarpsnis. Kaip gimimas reiškia gyvenimo pradžią, taip mirtis reiškia gyvenimo pabaigą. Vienintelis tikras dalykas mūsų gyvenime yra tai, kad visi mes mirsime. Tik nežinome kada ateis ta lemtinga diena.

Mirtis galima dvejopa: klinikinė ir biologinė. Iš klinikinės mirties ne vienas yra atgaivintas, bet iš biologinės mirties neimanoma atgaivinti gyvybės.

Galimas dalikas, kad dėl to nežinojimo žmonės jaučia nerimą, kai jie mąsto apie savo arba savo mylimų žmonių mirtį. Neverta būtų gyventi, jeigu mirtis taptų svarbiausiu žmogaus rūpesčiu. Tačiau jeigu šis reiškinys būtų visiškai ignoruojamas, iš kur žmonės imtų jėgų artimųjų netekusiems paguosti, iškęsti netekties skausmą bei liūdesį ir oriai sutikti mirtį?

MIRTIES POŽYMIAI

Drumsta ir išdžiūvusi akies ragena;

“Katės akies” simptomas – suspaustos akies vyzdys deformuojasi ir pasidaro panašus į katės akį;

Atšalęs kūnas ir lavondėmės(mėlinai violetinės odos dėmės). Ant nugaros gulinčiam lavonui

lavondėmių būna menčių, juosmens, sėdmenų srityje, ant pilvo gulinčiam – ant veido, kaklo, krūtinės, pilvo;

Lavoninis sustingimas – neginčytinas mirties požymis, prasidedantis praėjus 2-4 val. po mirties (priklausomai nuo aplinkos temperatūros).

MIRTIS IR MIRIMAS

Mirtis, gyvybės baigtis. Tai procesas, per kurį, išnykus svarbiausioms gyvybinėms organizmo funkcijoms – kvėpavimui, kraujotakai, nutrūksta centrinės nervų sistemos funkcijos (dingsta sąmonė, galvos smegenų refleksai) ir visa organizmo veikla. Mirtį sukelia deguonies stoka. Deguonies stokai ypač jautrios galvos smegenys, nes jose vyksta labai sparti medžiagų apykaita. Nutrūkus kraujotakai, žuva galvos smegenų ląstelės. Kitų organų veikla nyksta lėčiau, o pirštų nagai ir galvos plaukai dar gali augti.

Žmogui pasenus, organizmui susidėvėjus, įvyksta natūrali mirtis. Dėl įvairių priežasčių gali ištikti priešlaikinė mirtis. Ji būna smurtinė (nelaimingas atsitikimas, nužudymas, savižudybė) ir nesmurtinė – nuo ligų. Didelę grėsmę visuomenei kelia nesmurtinė staigi mirtis.

Mirimo procese skiriama klinikinė mirtis, kuri trunka 5-6 min iki galvos smegenų ląstelių žuvimo, ir biologinė, arba visiška mirtimi, kuriai prasidėjus mirštančiojo nebeįmanoma atgaivinti.

NETEKTIS

IR SIELVARTAS

Mirus kam nors reikšmingam, likusieji neišvengiamai išgyvena praradimo jausmą. Sielvartas yra mirtį lydinti žmogaus reakcija, viena stipriausių žmogaus išgyvenamų emocijų.

Netektį patyria ne tik vyrai, žmonos ar vaikai, nors pirmiausiai pagalvojama būtent apie šiuos artimus giminaičius. Mirtis gali paveikti ne tik giminaičius, bet ir draugus, darbo kolegas, kaiminus, palatos kaimynus, gyditojus ir slauges.

Manoma, kad moterys geriau išgyvena sielvartą nei vyrai. Sielvarto jausmas yra toks stiprus, kad paveikia net tuos, kurių, atrodo, šis praradimas neturėtų paliesti. Tai labai jauni ir seni, tai psichiniai ligoniai ir intelektualios negalios žmonės. Netektį patyrusieji yra tie, kurie kenčia dėl praradimo ir sielvartu reaguoja į mirtį, tie, kurie buvo labai įsipareigoję ar prisiekę mirusiam žmogui.

Gyvenimo trukmė

Veiksniai, įtakojantys Gyvybinės veiklos Priklausomybės/ gyvybines veiklas nepriklausomybės ištisumaFIZIKINIAI Saugios aplinkos palaikymas —————————-

Bendravimas —————————-

PSICHOLOGINIAI Kvėpavimas —————————-

Valgymas ir gėrimas —————————-

SOCIALINIAI Tuštinimasis —————————-

Asmeninė higiena, apranga —————————-

KULTŪRINIAI Kūno temperatūros reguliavimas —————————-

Judėjimas —————————-

APLINKOS Darbas ir žaidimas —————————-

Seksualumo raiška —————————-

POLITINIAI – Miegojimas —————————-

EKONOMINIAI Mirimas —————————-

__________________________________________________________

SLAUGOS INDIVIDUALIZAVIMAS

Situacijos įvertinimas

Planavimas

Įgyvendinimas

Rezultatų įvertinimas

GYVENIMO TRUKMĖ: POVEIKIS MIRIMUI

Gyvenimo trukmė yra vienas gyvenimo modelio komponentų. Gimimas , tarsi startas gyvenimo trukmės startas, omirtis – jos finišas. Kaip žinoma vyrai trumpiau gyvena nei moterys, manoma, kad prieš šimtą metų industrinėse šalyse žmonės vidutiniškai gyvendavo apie 40 metų (o vyrai gyvendavo trumpiau nei moterys). Mūsų laikais vidutinis amžius yra 70-75 metai.

Priešgimdyminis periodas. Mirtis gali ištikti ir dar gimdoje tebesantį vaisių. Ankstyvajame nėštumo periode tai gali atsitikti dėl persileidimo arba tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių vaisių tenka iš gimdos pašalinti. Vaisius gali žūti ir vėlyvajame nėštumo periode. Tuomet motina žino, kad gimęs kūdikis bus negyvas. Kartais kūdikiai miršta gimdimo metu. Tokiais atvejais neįmanoma sužinoti vaisiaus “reakcijos”, tačiau nesunku matytitėvų sielvartą. Praradimo ir nevilties jausmas yra tikras kontrastas buvusiam džiugiam laukimui ir visiškai svetimas įprastai gimdymo namų ar palatos atmosferai.

Kūdikystė. Kai kurie kūdikiai miršta pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis arba per pirmuosius 12 gyvenimo menesių. Dažniausiai kūdikiai miršta dėl šių faktorių: mažas kūdikio svoris gimstant, rūkimas nėštumo metu, labai jaunas gimdyvės amžius, nedarbas, sudetingas gidymas.

Vaikystė. Vaikai gana anksti suvokia, kas tai yra mirimas ir mirtis. Pirmaisiais šio amžiaus dešimtmečiais, dažniausiai mirdavo nuo sukeltų infekcijų. Jeigu dėl kokios nors priežasties miršta vaiko brolis ar sesuo, svarbu su vaiku pasikalbėti apie tai, ką jis jaučia ir galvoja. Jis gali pykti ar net jaustis kaltas, kad brolis mirė ir jį paliko.Jaunystė. Nors paauglys protu suvokia, kad gyvenimas vieną kartą baigsis, jaunystę nuo galimos mirties tarsi koks storas izoliacijos sluoksnis skiria laikas. Todėl mirštantis jaunas žmogus, tik pradedantis džiaugtis nepriklausomybe ir pasitikėjimu savimi ir nenorintis, kad baigtųsi tai, kas ką tik prasidėjo, sumišęs, pasimetęs, o kartais įtūžęs gali pasijusti izoliuotas ir nuo tėvų, ir nuo bendraamžių.

Jauno žmogaus mirtis yra ypač sunkus išgyvenimas tėvams. Juk tėvai nesitiki gyventi ilgiau už savo vaikus, tėvai visuomet tikisi pasenti ir sulaukti nuo savo vaikų anūkų, ir todėl sunku po tokio praradimo juos paguosti. Tokia priešlaikinė mirtis kelia didžiulę nuoskaudą ir pasipiktinimą. Tėvai jaučiasi apgauti, nes iš jų buvo atimta galimybė pasidžiaugti savo vaiko buvimu, jo pasiekimais, gabumais ir matyti kaip jie auga. Tačiau daugelis tokios netekties ištiktų tėvų mano, kad nors praradimas palieka gilų ir neišdildomą randą, panašų praradimą išgyvenusių kitų tėvų pavyzdys bei kitų žmonių parama suteikia jėgų toliau gyventi.

Brandos amžius. Vyrauja nuomonė, jog ankstyvosios brandos amžiaus žmonės yra “geriausios formos”. Tokiems žmonėms, bent jau industrinėse šalyse, kur gyvenimo trukmė yra didelė, mirimas ir asmeninė mirtis yra beveik visiškai svetimi dalikai. Todėl staigi mirtis tokiame amžiuje, pavyzdžiui, dėl autoavarijos, šeimoje sutinkama kaip didelis sukretimas. Nebuvo laiko tokiam įvykiui pamąstyti, ir nebuvo galimybės, laukiant mirties, pradėti sielvartauti. Nebuvo galimybės su mirusiuoju atsisveikinti, o visas laikotarpis po jo mirties dažnai esti tarsi kažkos nerealus. Kai jauna šeima
praranda vieną tėvų ir sutuoktinių ir galbūt dėl to staiga nutrūksta daug žadanti karjiera, gali pasikeisti netekties ištiktos šeimos statutas.

Vėlesnės brandos amžiuje fiziniai ir kiti dėl amžiaus vykstantis pasikeitimai primena žmogui apie mirtingumą. Dažnesnės paties žmogaus ar bendraamžių kolėgų bei draugų ligos mirimo procesą ir mirtį padaro realiu dalyku.

Seni žmonės. Seni žmonės supranta, jog artėja jų gyvenimo pabaiga. Jiems apie tai primena jų amžiaus žmonių mirtis. Dauguma jų yra sveiki, ilgai išlaiko nepriklausomybę ir gali mirti staiga ar po trumpos nepagidomos ligos. Kai kuriems sunkiai sergantiems ir priklausantiem seniems žmonėms mirtis tarsi išsivadavimas nuo kančių ir nuo nepatogumų.

Ilga nepagydoma liga paprastai būna didelė našta ir artimiesiems.

PRIKLAUSOMYBĖ/NEPRIKLAUSOMYBĖ IR

MIRIMAS

Mirtis yra visuotinė ir neišvengiama. Išskyrus gal tik savižudžius, mirties laikas nuo žmogaus praktiškai nepriklauso.

Sergantis ir nusilpęs mirštanti žmogus, supranta, jog jo fizinė nepriklausomybė pamažu blėsta. Tačiau žmonės slaugantis ar rūpinantis ligoniais, kurie miršta isijaučia į jų būklę ir taip skatina jį kuo ilgiau ir kuo daugiau savo gyvybinėse veiklose išlikti nepriklausomam. Didėjant fizinei priklausomybei, žmogus gali išlikti nepriklausomas savo dvasia.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1437 žodžiai iš 4656 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.