Mirties bausmė senovėje dokumentas
5 (100%) 1 vote

Mirties bausmė senovėje dokumentas

Mirties bausmė senovėje Senovės laikais mirties bausmė dažniausiai būdavo nukryžiavimas. Nukryžiuotas žmogus mirdavo nuo išsekimo, jam plyšdavo širdis arba jis uždusdavo nuo skausmo, nes kojos buvo sutraiškomos geležiniu vėzdu. 519 m. pr. Kr. Persijos karalius Darijus Babilone nubaudė nukryžiavimu tris tūkstančius savo politinių priešų. Jau IV a. imperatorius Konstantinas Romos imperijoje panaikino nukryžiavimą, bet Japonijoje nusikaltėlius kryžiuodavo iki pat XIX amžiaus.[2]

XVIII a. Didžiojoje Britanijoje žmonės buvo kariami už 200 įvairių nusikaltimų. 1957 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė nustatė, kad pakarimu baudžiami tik už žmogžudystes sunkinančiomis sunkinančiomis aplinkybėmis. 1965 m. po karštų ginčų mirties bausmės skyrimas sustabdytas penkerių metų bandomajam laikotarpiui. 1970 m. mirties bausmė buvo panaikinta visam laikui.[2] Argumentai už ir prieš mirties bausmę

Atpildas

UŽ: Jeigu padarėte baisų nusikaltimą, jūs nusipelnote ir siaubingos bausmės. Mirties bausmė parodo, kad visuomenė neketina toleruoti tokių nusikaltimų.

Religingi žmonės gal būt prisimins Dievo žodžius, pasakytus Nojui pasibaigus potvyniui: „Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują irgi pralies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų“ (Pr 9, 6).

Laiške romiečiams Paulius tvirtina: valdžia yra „Dievo tarnaitė tavo labui. Bet jei darai bloga – bijok, nes ji ne veltui nešioja kalaviją“ (13, 4). Reformacijos vadovas Martynas Liuteris pritarė Pauliaus minčiai. Jis sakė, jog Dievas suteikė galią valdovams, kad jie baustų darančius bloga.

PRIEŠ: Jeigu žudymas yra blogis, tai kodėl mirties bausmė turi būti gėris?<…>

Atrodytų, kad atpildo idėja duotų vaisių, mirties bausmės jokiu būdu negalima panaikinti. Tačiau ji taikoma ne visuomet. Kai kuriems kaliniams suteikiama malonė, vadinasi, atpildo principas nėra tobulas. Net jei mirties nuosprendis būtų įvykdomas, vis tiek liktų problemų. Beveik neįmanoma sukurti teisingą mirties bausmę numatantį įstatymą. Pavyzdžiui, Singapūre mirties bausmė gresia asmeniui, laikančiam daugiau kaip 15 gramų heroino. Taigi tas, kuris jo turėjo 14,99 gramo, liks gyvas, o tas, kuris turėjo 15,01 gramo, mirs. Ar tai teisingas įstatymas?

Ne visi krikščionys Dievo žodžius, pasakytus Nojui, supranta kaip tiesioginį raginimą bausti žudikus mirties bausme. Daug kas juos supranta kaip perspėjimą, kad Dievo teisingumas galų gale suras visus, kurie darė pikta. Ar apskritai gali būti teisinga nužudyti žmogiškąją būtybę, sukurtą pagal Dievo paveikslą? Kai kas primins, jog svarbiausia vadovautis štai šiuo Jėzaus priesaku: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam kitą. Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 38-39. 43-44).

Prevencija

UŽ: Žmonės nedarytų sunkių nusikaltimų, jeigu žinotų, kad už juos gali netekti gyvybės. Mirties bausmė atgrasina nuo nusikaltimų potencialius žudikus ar teroristus.

PRIEŠ: Nėra jokių įrodymų, kad mirties bausmė būtų paveiki nusikaltimų prevencijos priemonė. Tai tik nuomonė, o ne faktas. Visi įrodymai tvirtina kaip tik priešingai. 1988 m. Jungtinėms tautoms buvo pateikta ataskaita, iš kurios aiškiai matyti, jog mirties bausmė yra tokia pat neefektyvi prevencijos priemonė, kaip ir įkalinimas iki gyvos galvos. Ataskaitoje taip pat pažymėta, jog vargu ar kada nors mirties bausmė galėtų tapti veiksminga. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas, turįs teisę skirti mirties bausmę, irgi pripažįsta, jog ši bausmė nėra prevencijos priemonė.

Daugelis žudikų griebiasi smurto būdami liguisto susijaudinimo būsenoje, girti arba apimti panikos – jie nepajėgia blaiviai samprotauti. Žmonėms, atsidūrusiems tokioje situacijoje, prevencijos priemonės negali padaryti jokio poveikio. 1955 – 1957 m. Japonijoje ištirtos 145 žmogžudytės. Nusikaltimo momentu nė vienas nusikaltėlis negalvojo apie mirties bausmę.

Jei mirties nuosprendis būtų veiksminga prevencijos priemonė, tai tose valstybėse, kuriose taikoma mirties bausmė, būtų padaroma kur kas mažiau sunkių nusikaltimų. Tačiau taip nėra. Antra vertus, tose valstybėse, kuriose mirties bausmė panaikinta, sunkių nusikaltimų skaičius didėtų kosminiu greičiu. Bet ir taip nėra. Tai rodo tyrimai. Kanadoje, 1976 m. panaikinus mirties bausmę, žmogžudysčių skaičius sumažėjo. Nėra įrodymų, kad mirties bausmės bijotų ir prekeiviai narkotikais.

Teroristai paprastai jau būna pasiruošę mirti už savo siekius. Mirties nuosprendžio įvykdymas teroristui dažnai uždeda kankinio aureolę ir išprovokuoja dar smarkesnę teroristų grupuočių atsakomąją reakciją.

Kartotinių nusikaltimų (recidyvų) prevencija

UŽ: Mirties bausmė bent jau užtikrina, kad nusikaltėliui bus atimta galimybė dar kartą padaryti nusikaltimą. Tokiu būdu apsaugoma visuomenė.

PRIEŠ: Lygiai taip pat galima sudrausminti nusikaltėlį, įkalinant jį iki gyvos galvos. Juk neįmanoma įrodyti, kad žmogus dar kartą padarys nusikaltimą, net jeigu taip ir atrodo. Statistika teigia, jog
žmogžudžiai itin retai pakartoja tą patį nusikaltimą. Dauguma žmogžudysčių įvyksta šeimoje ir antrą kartą nepasikartoja.

Lengvesnė bausmė

UŽ: Mirties bausmė yra švelnesnė nei kalinimas ilgus metus.

PRIEŠ: Vargu ar tokį tvirtinimą galėtume laikyti argumentu už mirties bausmę. Juo veikiau atkreiptume dėmesį į tai, jog reikia gerinti kalinimo sąlygas.

Demokratija

UŽ: Daugumoje šalių žmonės pritaria mirties bausmei. Jeigu ji netaikoma, vyriausybė prieštarauja piliečių valiai.

PRIEŠ: Jeigu žmonės kuo nors nuoširdžiai įsitikinę, tai dar neįrodo, kad jie teisūs. Krikščionys tiki, jog dorovė duota Dievo. Tai nėra vien nuomonė. Tiesa yra tiesa. Blogis yra blogis.

Jei visuomenė pritartų kankinimams, kankinimai dėl to netaptu gėriu. Galimas dalykas, kad daugelis žmonių, įsitikinusių mirties bausmės reikalingumu, nėra rimtai galvoję apie jos esmę, nėra apmąstę, kuo galėtų pagrįsti mirties bausmės būtinumą. Gal būt jie mano, jog tai tinkama prevencijos priemonė, tačiau tai netiesa. Be to, nepamirškime, kad demokratinė valdžia yra atstovaujamoji valdžia. Mes išrenkame žmones, kad jie mums atstovautų, o ne tam, kad balsuotų, kaip mums patinka.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1001 žodžiai iš 1996 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.