Misko naudojimas spera
5 (100%) 1 vote

Misko naudojimas spera

Miško naudojimo rūšys 1) pagrindinės miško medžiagos – medienos ruoša. 2) Antrinių miško medžiagų ruoša. 3) Šalutinių miško medžiagų ruoša. 4) Miško naudojimas medžioklystės reikalams. 5) Miško naudojimas aplinkos objektų apsaugos reikalams. 6) Miško naudojimas gamtosaugos ir kultūros reikalams. 7) Miško naudojimas mokslinio tyrimo ir mokymo reikalams. 8) Miško naudojimas poilsio ir gydymo reikalams. 9) Miško naudojimas piliečių buvojimui miškuose. 10) Miško naudojimas spec. Valstybės reikalams. Miško naudojimo politika. Miško naudojimas – mokslas apie pagrindines pagalbines, šalutines, technologines ir kitos paskirtiems miško žemių naudingųjų savybių naudojimą medienos, antrinių ir šalutinių miško medžiagų gamybai, medžioklei, poilsiui ir gydymo reikalams, objektų (kelių, vandenų, laukų, griovių, šlaitų) apsaugai. Bendra Lietuvos miškų naudojimo politika remiasi miškų įstatymu. Pagrindiniai uždaviniai: 1) palaikyti esamą miškingumą ir siekti jo optimizavimo, didinant miškų kiekį. 2) tenkinti šalies ūkio poreikius medienai ir kitiems miško produktams. 3) tenkinti socialines visuomenės reikmes, susijusias su rekreacija, mokslu, mokymu, gamtos paminklų, retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų apsauga, medžiokle. 4) užtikrinti apsauginių miško funkcijų susijusių su oru, vandenų ir dirvožemio apsauga, išpildymą. 5) užtikrinti bioįvairovės ir natūralių bei pusiau natūralių gamtinių kompleksų naudojimą. Išvardinti uždaviniai realizuojami laikantis šių svarbiausių strateginių principų: 1) valstybinės miškų nuosavybės dominavimo, kartu išvystant ir privatų miškų ūkį. 2) miško ūkio kompleksiškumo, tai yra vieningos miškų auginimo, priežiūros, apsaugos, produkcijos pardavimo ir miškų atkūrimo sistemos. 3) daugiatikslio ir nenualinančio miško naudojimo. 4) harmoningų ekonominių ir ekologinių derinimu. Lietuvos miškų ūkio politika. Ji formuojama vadovaujantis LR konstitucija, miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, o taip pat vadovaujantis: 1) 1979 metų Berne pasirašyta „Europos laukines gamtos apsaugos konvencija“, 2) 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta „Biologinės įvairovės konvencija“. 3) 1992 JTO konferencijoje „aplinka ir plėtra“ priimtais pasaulio miškų išsaugojimo principais. 4) 1990 m. Strazburo; 1993 m. Helsinkio; 1998 m. Lisabonos; Europos miškų išsaugojimas rezoliucijomis. 5) ES direktyvomis, miško ūkio ir gamtosaugos klausimais. 6) ES miškų ūkio politikos ir strategijos principais, bei 2006 06 19 Briuselyje patvirtintu (Europos taryboje) „ES šalių miškų strategijos įgyvendinimo priemonių planu“. Miškų ūkis įgyvendinamas pagal šiuos principus ir politikos kryptis: 1) formavimo principai: atsakomybė už nepertraukiamą ir subalansuotą miško išteklių naudojimą, miškų nuosavybės formų įvairovė ir jų lygiateisiškumas, miškų ūkio kompleksiškumas, miškų ūkio tradicijų tęstinumas. 2) Politikos kryptys: bendroji (miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, miško nuosavybės formų įvairovės užtikrinimas, visuomenės dalyvavimas miško ūkio klausimų sprendime), ekonominė (racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas, bei miškų produktyvumo didinimas), ekologinė (miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas bei miškų sveikatingumo gerinimas), socialinė (visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių reikmių tenkinimas). Lietuvos miškų sektorius. Jo pagrindą sudaro: 1) miškininkystė, tiekianti medienos resursus, nemedieninius miškų produktus ir paslaugas, 2) medienos pramonė, apima lentpjovystę, pjautinės medienos produktus, medinių namų, medienos plokščių ir popieriaus pramonės šakas, 3) medienos energetika (biokuro gamyba), miškų sektorius sukuria 4 % Lietuvos BVP, per metus iškertama 7,6 mln. m3 stiebų medienos, dalis šios medienos pasilieka kirtavietėse kaip kirtimo atliekos. Sektorius apima 42 miškų urėdijas, 220 tūkst. privačių miškų savininkų ir 52 tūkst. medienos produktų pramonėje. Planuojama bendrą miško pasiūlą pramonei ir energetikai 2030 m. padidinti iki 9,5 mln. m3. plečiama nauja medienos kurui auginimo sistema: trumpos apyvartos želdiniai ir plantaciniai miškai. LR miškų ištekliai. (2006 01 01): 1) LR plotas 6,53 tūkst. ha. 2) miškai – 2,1 tūkst. ha. (32,2 %) – pagal žemės fondo apskaitą, miškai pagal valstybinę miškų apskaitą – 2,121 tūkst. ha. 3) apaugusi miškų žemė – 2,014 tūkst. ha. (95 %), 4) bendras medienos tūris – 401,1 mln. m3. 5) vidutinis medienos tūris 1 ha – 199 m3. 6) bendras brandžių medynų tūris – 83,3 mln m3. 7) vidutinis brandžių medynų tūris – 254 m3. 8) bendras metinis medienos prieaugis – 13,1 mln m3. 9) einamasis metinis medienos prieaugis 1 ha – 6,5 m3. 10) prieaugio dalis kaupiama medyne 1 ha – 3,4 m3. 11) miškingumas – 32,5 %. 12) miško plotas, tenkantis 1 gyventojui – 0,62 ha. 13) medienos tūris, tenkantis 1 gyv – 118 m3. Miškų nuosavybė ir administracinis pasiskirstymas 2006. 1) miškai pagal valstybinė miškų apskaitą – 2,121 tūkst ha. 2) valstybinės reikšmės miškai – 1,051 tūkst ha (49,6 %). 3) privatūs miškai – 7,17 tūkst ha (33,8 %). 4) rezervuoti privatizavimui – 353 tūkst ha (16,6 %). 5) aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, miškų departamentui
priklauso 42 miškų urėdijos ir vienas nacionalinis parkas (Kuršių Nerijos). 6) krašto apsaugos ministerijai priskirta 174,1 ha miškų. Miško žemės plotai pagal naudmenas. 1) neapaugusi mišku žemė – 3,2 %. 2) spec paskirties žemė – 0,1 % (daigynai medynai, sėklinės, žaliavinės plantacijos, kraštovaizdžio želdiniai). 3) linijiniai objektai – 1,3 % (kvartalinės, technologinės, priešgaisrinės juostos, trasos, miško keliai). 4) kita miško žemė – 0,4 % (medienos sandėliai, pašarų aikštelės žvėrims, tankymės). Medynų rūšinė sudėtis. Pušynai – 35,8 %, eglynai – 21,4 % beržynai – 21,1 %, drebulynai – 3,3 %, juodalksnynai – 6,76 %, baltalksnynai – 6,4 %, ąžuolynai – 2,0 %, uosynai – 2,5 %, kiti – 0,9 %. LT miškų skirstymas į miškų grupes. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, parkų bei litosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Jokie kirtimai nevykdomi. II grupė – specialios paskirties miškai. II grupės miškai yra išskirti į II A ir II B. II A – ekesistemų apsaugos miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekesistemų visumą ar atksirus jų komponentus. II B – rekreaciniai miškai. Ūinink. tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Nevykdomi pagrindiniai kirtimai, leidžiami atkuriamieji kirtimai, gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, ugdymo, sanitariniai. III grupė – apsauginiai miškai. Ūkinink. tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvož., oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami ne plyni iki 5 ha ploto plyni kirtimai, ugdimo ir sanitariniai. IV grupė – ūkiniai miškai, tai visi like miškai, nepriskirti I ir III grupei miškų. Ūkinink. tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalivimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamiai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Kirtimo norma. LT 6 kirtimų sistemos: ugdymo, pagrindiniai, sanitariniai (plyni ir rinktiniai), rekonstrukciniai, kompleksiniai, miško lydymas. Kasmet kertamos medienos normos nustatomos pagal kirtimų amžių priklausomai nuo rūšies ir miškų grupės. Tai nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas medienos kiekis (ar miško valdos plotas), kuris bus paruošiamas valdoje per metus pagrindiniais ir/arba tarpiniais miško kirtimais: 1) pagrindinių kirtimų norma. 2) ugdymo kmirtimų norma 3) sanitarinių kirtimų norma 4) kitų kirtimų norma. Dėl pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo – 2000 09 06 d Nr.147, V (valstybės žinios, Nr.78, 2000 m. Rugsej 15). Biržių atrėžimo darbai. 1) biržių atribojimas ir apmativimas 2) kirstinų medžių ženklinimas 3) kirstinių medžių kokybės nustatymas 4) kirstinų medžių tūrio nustatymas 5) biržių atrėžimo dokumentacijos sudarymas. Biržių dokumentaciją sudaro: 1) biržių atrėžimo projektas 2) biržės brėžinys 3) medžių matavimo (ar kirstinių medžių numeravimo) lapai. 4) biržių taksavimo dokumentacija 5) tūrio apskaičiavimo pagal stačiakampius apskaitos barelius lapai 6) tūrio apskaičiavimo pagal skritulinius (ar relaskopinius) apsakaitos barelius lapus. Miško naudojimo rūšys. 1. Pagrindinės miško medžiagos – medienos ruoša 2. Antrinių miško medž.ruoša 3. Šalutinių miško medž.ruoša 4.Miško naudojimas medžioklystės reikalams 5. Miško naudojimas aplinkos objektų apsaugos reikalams 6.Miško naud.gamtosaugos ir kultūros reikalams 7. Miško naud.mokslinio tyrimo ir mokslo reikalams 8.miško naud.poilsio ir gydymo reikalams 9.Miško naud.piliečių buvimui 10. Miško naud.specialiesiems valstybės reikalams (krašto apsaugos tarnyba). Norint organizuoti šalyje daugiaplanį miško naudojimą tb organizuojama tvarus, stabilus mū. Pagrindiniai tvaraus miško kriterijai: 1. miško išteklių išsaugojimas ir turtinimas 2. miško ekosistemų sveikatingumo ir gyvybingumo palaikymas 3. miško prekinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas 4. biologinės įvairovės miško ekosistemose saugojimas, turtinimas. 5.Miško apsauginių funkcijų saugojimas ir skatinimas: dirvos, laukų, vandens apsauginiai miškai. 6. Miško socialinių -ekonominių bei kultūrinių funkcijų ir sąlygų saugojimas. Miškonauda. Tai miško išteklių naudojimas visuomenės poreikiams tenkinti. Miškas – daugiafunkcinis gamtos darinys, kurio prigimties funkcijos tampa ištekliais, kai tos funkcijos įgauna visuomeninę vertę. Miškas visada vienu metu tame pačiame plote skirtingu intensyvumu pildo žaliavinę, apsauginę ir poilsinę funkcijas: 1) žaliavinė – mediena, grybai, uogos, vaistažolės, riešutai, sakai, žievė, gilės. 2) apsauginiai – atsirado visuomenėje, kai įgavo reikšmę vystatnt ž.ū., kelių tinklą, kovojant su stichinėmis nelaimėmis (potvyniai), vandens ir oro tarša, pramonė, triukšmas, stengiantis išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę. 3) poilsinė – įgavo visuomeninę reikšmę didėjant urbanizacijai (fizinė įtampa). 4) socialinė – išryškėjo pradėjus rūpintis regionine kaimo plėtra. 5) medyno branda – amžius kuriame medynas geriausiai atitinka tam tikrą paskirtį. 6) gamtinė – medynas pasensta fiziškai ir pradeda nykti. 7) atkuriamoji – medynas pradeda gausiai derėti. Principinės ūkininkavimo nuostatos: 1) Daugiatikslis miško
ant m. ū. Būtina laikytis šių nuostatų: 2) optimalios kirtimo normos nustatymas užtikrinant nepertraukiamą ir palaipsnį naudojimo didėjimą. 3) medynų amžiaus struktūrų (optimizavimas) gerinimas. 4) naudojimo reguliavimas pagal medynų prieaugį, prieaugio dalies kaupiamos pagrindiniams kirtimams, didinimas (t.y. brandžių medynų vidutinio tūrio 1h didėjimas). 5) kirtimų plano lankstumas, atsižvelgiant į medienos poreikius rinkoje. 6) nepertraukiamas miškotvarkos diegimas duomenų bazių, tiesioginis vedimas, visų gamybos grandžių kompiuterizavimas. Ekologinės projektuojamų ūkinių priemonių svarbiausios nuostatos: 1) miškų skirstymas grupėmis, atsižvelgiant į miškų reikšmę ir funkcinę paskirtį 2) saugomų teritorijų plotas, jų optimalumas ir pagrįstumas 3) tikslinės žemės paskirties reguliavimas 4) miško naudojimo dydžio reguliavimas saugomose teritorijose atsižvelgiant į medienos nuostolių sumažinimo. 5) miško kirtimų ir atkūrimo būdų perrinkimas, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralaus atžėlimo galimybes 6) taikoma ūkinių priemonių sistema turi užtikrinti bioįvairovės išsaugojimą ir turtinimą , ekosistemų stabilumą, gyvybiškumą, medynų atsparumą, miškų apsaugą nuo gaisrų ir kenkėjų 7) specialių ūkinių priemonių sistema turi užtikrinti rekreacinių miškų estetinių savybių gerėjimą, jų pritaikymą poilsio reikmėms. Saugomos teritorijos ir bioįvairovės. Jos įstaigiamos norint išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, mokslui. Kadangi susiję su veiklos apribojimu, kompensacija, todėl priima: 1. seimas, steigiant valst. Rezervatus ir valst.. parkus. 2. vyriausybė – valst.. draustinius, biosf. Monitoringo teritorijas, rezervatines apyrubes, saugomų gamt. Išteklių bei skelbiant gamtos paminklus. 3. Aplinkos ministerija – saugomus gamtiniuskraštovaizdžio objektus. 4. Savivaldybės tarnyba – savivaldybės lygio saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus, nustatomas vietinės apsaugos zonas. LT Saugomų teritorijų tinklą sudaro: – rezervatai; – nac. Parkai; -regioniniai parkai ; -draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių); – saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai (valstybiniai ir savivaldybių) (tai geologiniai, hidrogeologiniai, geomorfologiniai, zoologiniai, botaniniai ir kt. paminklai). Įsteigtos saugomos teritorijos pažymimos kadastro žemėlapiuose, teritorijų planavimo dokumentuose ir vietovėse. Steigimo dokumentuose numatomi ūkininkavimo ypatumai saugomose teritorijose: – ūkine veikla ribojimą sar draudimas;- nebuvo atsižvelgta į tai, kad kažkuriose ekosistemose negali išlikti savaime, be žmogaus; -ūkinė veikla ribojama turi būti nuoseklūs ir reguliarūs; -pievos reguliariai šienaujamos, ganomos.negalima kultūrinti ar tręšti, sausinti ar drėkinti; – pelkės negalim sausinimo, ribojamas žmonių lankymas, ežero eksplotavimas; – miškai saugomose teritorijose, tokius darbus, kad skatintų biologinės įvairovės didėjimą, o ne vertingų medžių auginimas ekonominiu požiūriu. Juose atsižvelgiant į miško grupes, kertami tik brandūs, gamtinės brandos medynai, paliekant pavienius medžius-ekologiniu požiūriu. Ugdymo ir sanitarinių kirtimų metu gali palikti virtelius, įv. amžiaus medžių rūšių sausuolius, trūnijančius stuobrius, trukdančius stuobrius. Kirtimai draudžiami nuo balandžio iki rugsėjo 1d. Galimi kirtimai apribojimai apie vadavietes ir kt. 200,100,50 m. spinduliu. Biologinė įvairovė. Sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenant sausumos, paviršinių vandenų bei kt. Ekosistemose. Biologinės įvairovės lygiai:- genetinė įvairove; – rūšinė įv; – ekosistemų įv. Pagrindiniai veiksniai mažinantys biologinę įvairovę yra: 1) buveinių praradimas ir jų fragmentacija; 2) dirvožemio, vandens ir atmosferos tarša; 3) naujų rūšių introdukcija; 4) globaliniai klimato pokyčiai; 5) žemės ir miškų ūkio industrializacija. Biologinė įvairovė miškuose apsprendžia vidinis įvairiaamžiškumas ir skirtingo amžiaus medynų sklypų buvimas miškų masyve, čia ūkinio rėžime įvairovė yra palanki ir biologinei įvairovei. Lietuvoje kol kas nėra specialiai pripažintų miškų biologinės įv. vertinimo rodiklių ir kriterijų. Tam naudojami tarptautiniu mastu pripažinti rodikliai: – bendra miškų kiekio dinamika; – natūralių ir pusiau natūralių miškų kiekio dinamika; – bendro medžio rūšių kiekio, rūšių, sudarančių medynus, kiekio dinamika; -miško monokultūrų ir plantacijų miškų kiekio dinamika. Miškai, kurie saugomose teritorijose biologinės įvairovės palaikymui ir didinimui.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2109 žodžiai iš 4205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.