Paukščiai
Liepsnelė
Karalystė – gyvūnų
Tipas – stuburiniai
Klasė – paukščiai (Aves)
Būrys – žvirbliniai (Passeriformes)
Šeima – strazdiniai (Turdidae)
Buveinė
Įvairūs miškai ir želdiniai su tankiu traku ir/ar pomiškiu.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Paplitusi visur. Dažna. Pavieniai paukščiai lengvomis žiemomis kartais žiemoja.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Labai nedaug mažesnė už didžiąją zylę. Vienas dažniausių mūsų miškų paukščių ir vienas geriausių giesmininkų. Lengviausiai suaugęs paukštis veisimosi metu atpažįstamas iš rusvos kaktos, dalies galvos šonų, gerklės ir krūtinės. Nuo truputį panašaus mažosios musinukės patino skiriasi didesne rusva dėme kūno priekyje. Patino ir patelės apdaras vienodas. Sezoniniai apdaro skirtumai labai nedideli.
Jaunikliai turi strazdų šeimos paukščiams būdingą apdaro raibuma: labiausiai gerklė, pagurklis, krūtinė ir galva bei iš dalies nugara su sparnais yra su iš arti gerai matomomis dėmelėmis. Krūtinėje jau būna matomi rusvai rudos dėmės kontūrai. Rudenį jaunikliai įgauna suaugusiems būdingą apdarą.
Minta smulkiais bestuburiais. Rudenį sulesa smulkių uogų. Lizdus dažniausiai suka ant žemės, bet kai kada užima ir neaukštai esančias dreves ir inkilus. Būdingas elgesio elementas – tupėdama ant žemės ar medžiuose nerimaudama dažnokai sustojusi linksi ir tūpčioja.
Balsas
Nerimo balsas – tarškus ir greitai kartojamas “tik-tik-tik…”. Girdima ir ilgesnė nerimo trelė “tiktiktiktik…”. Giesmelė tyli, melodinga, be karkiamųjų garsų. Patinas tuoktuvių giesmelę veisimosi sezono pradžioje gieda beveik visą dieną. Vis dėto aktyviausiai gieda vakare saulei nusileidus.
Gegutė
Karalystė – gyvūnų
Tipas – stuburiniai
Klasė – paukščių (Aves)
Būrys – gegutiniai (Cuculiformes)
Šeima – gegutiniai (Cuculidae)
Buveinė
Miškai, krūmynai, pelkės, paežerės, kur daugiau perinčių žvirblinių paukščių.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Paplitusi visur. Įprasta.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Didesnė už smilginį strazdą, bet mažesnė už kėkštą. Dydžiu ir išvaizda panaši į paukštvanagį. Žmonių neblogai pažįstama iš paprasto, bet kartu labai specifiško balso. Kūnas pailgesnis nei daugumos paukščių. Du kojų pirštai atsukti į priekį ir du atgal. Apdaras vienodas visais sezonais.
Suaugusio patino viršus, galva, kaklas ir krūtinė melsvai pilki. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti su skersiniu tamsiu raštu. Patinas didesnis už patelę.
Patelės esti dviejų spalvinių formų – pilkos ir rudos. Pikosios patelės labai panašios i patinus, bet kai kurių iš jų galva, kaklas ir krūtinė esti su rusvu atspalviu. Kitos apdaru nesiskiria nuo patinų. Rudos formos patelių kūno viršus rusvai rudas su skersiniu tamsiu raštu.
Jaunikliai paukščiai labai panašūs i suaugusias pateles. Jie taip pat esti pilkų ir rudų formų.
Vadinamasis lizdinis parazitas, nes pati lizdų nesuka, o po vieną kiaušinį deda i mažų paukščių lizdus. Skrisdama siluetu primena paukštvanagį ar nedidelį sakalą. Visuomet plasnoja sparnais ir beveik niekad nesklendžia.
Balsas
Patino balsas – periodiškai kartojamas ir iš toli girdimas kukavimas “ku-kū”. Kartais šis balsas sudėtingesnis – “kuku-kuk” ir pan. Patelėms būdinga skambi trelė “kli-kli-kli”.
Kėkštas
Karalystė – gyvūnų
Tipas – stuburiniai
Klasė – paukščiai (Aves)
Būrys – žvirbliniai (Passeriformes)
Šeima – varniniai (Corvidae)
Buveinė
Įvairiausi miškai, didesni miestų parkai. Vengia labai mažo ploto giraičių.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Aptinkamas visur. Vienas iš įprastų miško paukščių.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Gerokai mažesnis už naminį karvelį. Neblogai žmonių pažįstamas. Gamtoje lengvai atskiriamas iš išvaizdos (skrendantis – ypač iš balto antuodegio, baltų dėmių sparnuose; tupintis – iš sparno dengiamųjų plunksnų, kur vyrauja šviesi mėlyna spalva) ir iš bendravimo balsų. Panašių kitų paukščių regione nėra.
Patino ir patelės apdarai vienodi. Viršugalvio plunksnas pašiaušia, todėl gali atrodyti lyg su kuodeliu. Žiemos apdaras nesiskiria nuo veisimosi apdaro.