Miško tipu dinamika dėl antropogeninių veiksnių
5 (100%) 1 vote

Miško tipu dinamika dėl antropogeninių veiksnių

MIŠKO TIPŲ DINAMIKA DĖL ANTROPOGENINIŲ VEIKSNIŲ

Miško bendrijos nuolat kinta. Ūkiniu požiūriu svarbiausia aptarti staigius pakitimus, kuriuos galima pavadinti katastrofinėmis sukcesijomis; tarp jų ūkininkavimo paliestuose miškuose daugiausia paplitusios antropogeninės kilmės sukcesijos. Pasitaikantys pirogeniniai reiškiniai miško biogeocenozių vystymesi taip pat susiję su antropogeniniais veiksniais, nes miško gaisrai dažniausiai kyla dėl žmogaus kaltės. Vėjavartų sukeliamos sukcesijos, nors pagal kilmę ir skiriasi, bet ūkiniuose miškuose, iškertant išverstus medžius, pagal tolimesnio biogeocenozių vystymosi eigą labai panašios į sukcesijas, vykstančias po kirtimų. Taigi visus ūkiškai svarbius pakitimus intensyvaus ūkio miškuose galima sąlygiškai priskirti antropogeninėms sukcesijoms.

Antropogeniniai veiksniai priklausomai nuo jų pobūdžio skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius, veikiančius fitocenozę arba edafotopą. Būna ir mišrių veiksnių.

Tiesioginio poveikio edafotopui (nusausinimas, patvenkimas, tręšimas). rezultatas — augimvietės kitimas, dėl kurio kinta ir kiti biogeocenozės, tame tarpe ir fitocenozės, komponentai. Akivaizdžiausias tiesioginis poveikis fitocenozei – tai kirtimas, po kurio dažnai vyksta rūšių kaita. Kai kurie antropogeniniai veiksniai (ganiava, dirvožemio suplūkimas rekreaciniuose miškuose) turi įtakos ir fitocenozei, ir edafotopui. Priklausomai nuo poveikio laipsnio antropogeninės sukcesijos gali turėti įvairių pasekmių: gali atsirasti pakitimai (variacijos) atskirų fitocenozės ardų sudėtyje vieno miško tipo ribose, formuotis trumpalaikiai antriniai miško tipai, nauji augimvietės tipai, nauji antriniai augalijos tipai(miškas išnyksta).

Netiesioginis poveikis edafotopui pasireiškia tuo,•kad kinta gruntinių vandenų lygis dėl sausinimo ar patvenkimo už miško ekosistemos ribų. Pastaruoju metu didelė oro, vandens ir dirvožemio užteršimo įtaka miškui[1,118-119].

NUSAUSINTI MIŠKAI

Pelkinių miškų bendrijų kitimas juos nusausinus

Pelkinių miškų nusausinimas — vienas esmingiausių poveikių edafotopui, sukeliantis negrįžtamas sukcesijas. Tik tuo atveju jei visiškai panaikinami nusausinimo tinklo grioviai, gali atsistatyti biogeocenozės, panašios į buvusiais prieš nusausinimą. Nusausinimas sukelia ištisą sudėtingų procesų grandinę. Pažemėjus vandens lygiui, sausėja paviršinis durpių sluoksnis, pagerėja aeracija, pakinta mikroorganizmų kiekis ir rūšinė sudėtis. Dėl to yra durpės, jos susiguli, padidėja peleningumas, maisto medžiagų koncentracija, pagerėja dirvožemio fizinės savybės. Dėl šių pakitimų kinta ir gyvosios dirvožemio dangos rūšinė sudėtis ir gausumas, pagerėja medžių augimas, taip pat pakinta biologinė azoto ir peleninių elementų apykaita. Visų šių tarpusavyje susijusių biogeocenotinių pakitimų pobūdis priklauso nuo geografinių sąlygų, buvusio iki nusausinimo pelkinio miško tipo, nusausinimo intensyvumo ir trukmės. Nuo nusausinimo intensyvumo tiesiogiai priklauso medynų produktyvumo padidinimas. Sklypuose nusausintuose šiuo metu Lietuvoje taikomasi būdais, gruntinio vandens lygis vegetacijos metu(gegužė-rugsėjis) pažemėja vidutiniškai15-28cm. Tai nėra intensyvus nusausinimas, nes yra sklypų, kur gruntinio vandens lygis po nusausinimo pažemėjo 70-80cm ir net daugiau. Nusausinimo efektyvumas priklauso nuo buvusių iki nusausinimo miško augimo sąlygų(augimvietės tipo)ir vyraujančios medžių rūšies, taip pat medynų amžiaus nusausinimo metu. Didžiausią ūkinį efektą duoda tarpinių pelkių ir mažiau derlingų žemapelkių nusausinimas. Didžiausias efektas gaunamas, kai po nusausinimo formuojamas naujas medynas, mažiau efektyvus pusamžių ir neefektyvus brandžių medynų nusausinimas.

Nusausintų miškų gyvosios dirvožemio dangos sudėtis tiesiogiai priklauso nuo nusausinimo laipsnio ir glaudžiai koreliuoja su medynų našumu, jų einamuoju bonitetu ir sudėtimi. Tačiau medynų našumo didėjimas nemažai priklauso nuo medynų amžiaus nusausinimo metu, todėl gyvoji dirvožemio danga yra geriausias nusausinimo potencinio efektyvumo rodiklis. Reikia paminėti, kad po nusausinimo augalijos sudėtis stabilizuojasi tik praėjus 20-25m. po nusausinimo. Nusausinus aukštapelkes, jų augalija kinta lėčiau nei žemapelkių. Nusausinus žemapelkes, gyvoji dirvožemio danga pakinta dar daugiau. Nusausinus viksvinius (raisto)beržynus ir juodalksnynus, sumažėja pelkinių viksvų ir kitų higrofitų, padidėja mezohigrofitų(baltoji smilga, paparčiai).

Po nusausinimo kinta visa biogeocenozės struktūra, visi jos komponentai, o to pakitimo laipsnis priklauso nuo nusausinimo intensyvumo ir jo veikimo laiko.

Po nusausinimų vyksta sukcesijų tyrimai, pagal kuriuos galima nustatyti buvusį miško tipą, diagnozuoti esamas ekologines sąlygas, prognozuoti tolimesnį bendrijų vystymąsi ir numatyti ūkines priemones tikslingam jų reguliavimui[1,119-122].

KIRTIMŲ ITAKA MIŠKO BENDRIJOMS

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 719 žodžiai iš 2386 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.