Misku apsauga nuo ligu ir kenkeju
5 (100%) 1 vote

Misku apsauga nuo ligu ir kenkeju

Turinys

2. Įvadas

3. Miskų sanitarinė būkle ir jos prognozė

4. Kenkėjai ir ligos

6. Apsaugos priemonės

7. Išvados

7. Literatūra

Įvadas

Siekiant užtikrinti subalansuotą miškų ūkio plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius miškui ir užtikrinti miškų išsaugojimą ateities kartoms, pripažįstant ilgą miško augimo trukmę ir atsižvelgiant į nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, skatinant sąlygas, kuriomis teisingai tvarkomi miškai duotų šaliai ekonominę naudą, Lietuvoje yra formuojama ilgalaikė miškų ūkio politika, suderinta su kitų šalies ūkio šakų politikomis ir besiremianti šalies tradicijomis bei Europos Sąjungos teisinių normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų, programų bei nacionalinių teisės aktų reikalavimais.

2007 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2135,8 tūkst. ha ir užėmė 32,7% šalies teritorijos. Nuo 2001 m. sausio 1 d. miško žemės plotas padidėjo 115,5 tūkst. ha, o šalies miškingumas išaugo 1,8%. 2007 m. sausio 1 d. bendras medienos tūris siekė 404,7 mln. m3. Vienam gyventojui tenkantis miško žemės plotas buvo 0,63 ha, o medienos tūris – 120 m3. Metinis medienos tūrio prieaugis siekia 13,1 mln. m3. Lietuvos miškuose 2007 m. sausio 1 d. duomenimis didžiausią plotą užėmė spygliuočių medynai (pušynai – 35,6%, eglynai – 20,9%), o lapuočių medynai – 43,4% visų miškų. (Plačiau…)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prasidėjus žemės reformai privačių miškų plotas nuolat didėja. Šiuo metu (2007 m. liepos 1 d.) privačių miškų Lietuvoje yra 755,6 tūkst. ha, tai sudaro 35,4 % bendro mūsų šalies miškų ploto. Privačių miškų savininkų skaičius yra apie 225 tūkst., o vidutiniškai vienam miško savininkui tenkantis privataus miško plotas – 3,35 ha.

MIŠKŲ SANITARINĖ BŪKLĖ IR JOS PROGNOZĖ 2007 M.

Svarbiausi reiškiniai

Žievėgraužio tipografo populiacijos išplitimo grėsmė didėjanti. Dėl 2006 m. buvusių palankių meteorologinių sąlygų, o taip pat esant sausam ir karštam 2007 m. pavasariui bus palankios sąlygos masinio dauginimosi židinių susidarymui. Ypač tai aktualu išretėjusiuose eglynuose, kirtaviečių pakraščiuose.

Ąžuolų džiūvimas. Ąžuolų būklės įvertinimas 2006 m. vasaros pradžioje parodė, kad ąžuolų džiūvimas stabilizavosi. Sveikų medžių (defoliacija iki 25%) ąžuolynuose vidutiniškai yra 59%, o stipriai pažeistų, džiūstančių ir sausų (kuriuos galima kirsti sanitariniais kirtimais pagal Miško sanitarines apsaugos taisyklių 39 p. reikalavimus) – 15% viso ąžuolų kiekio. Apie 25% ąžuolų yra daugiau ar mažiau pažeisti (defoliacija 25-75%) ir jų prognozė neaiški. Jų sveikatingumas priklausys nuo klimatinių faktorių.

Spyglius graužiančių kenkėjų (verpiko vienuolio, pušinio verpiko, paprastojo pušinio pjūklelio) populiacijos yra negausios ir jų didesnių pažeidimų 2007 m. neprognozuojama.

Antraeiliai reiškiniai

Uosių džiūvimas. Uosynų žuvimas nuo 1996 m. pradėjusių plisti grybinių ligų (Armillaria sp.) stabilizavosi, pažeidimai neplinta į išlikusius gyvybingus medžius ar medynus. Daugiausia sanitarinių kirtimų uosynuose prognozuojama Joniškio ir Pakruojo miškų urėdijose, kur uosių džiūvimas prasidėjo vėliau, negu vidurio Lietuvoje.

Grambuolių pažeidimų pietų Lietuvoje 2007 m. bus daugiau negu 2006 m., todėl, kad 2006 m. buvo gausaus suaugėlių skraidymo metai (vyravo pirmo ūgio lervos, padarančios mažai žalos). Vidurio ir šiaurės Lietuvoje (Panevėžio urėdijoje) taip pat galima didesnė žala, nes 2007 m. vyraus paskutinio ūgio lervos.

Kiti pažeidimai

Pušies liemenų kenkėjų, Pušinių straubliukų, Drebulinės pinties, Šakninės pinties, Saklio pažeidimų apimtys stabilios ir nėra jokių požymių ar priežasčių, kad šių pažeidimų mastas iš esmės keistųsi.

Pažeidimų gali padaugėti dėl vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų, ledalaužų, gaisrų, sausrų, užmirkimo ar šalnų.

Kenkėjai ir ligos

Medžių spygliais ir lapais maitinasi labai daug vabzdžių rūšių. Netekę asimiliacinio aparato, medžiai netenka prieaugos, nusilpsta. Po pakartotinių lajų nugraužimų pradeda džiūti viršūnės, atskiros šakos ar visas medis, apsigyvena liemenų kenkėjai. Jautriausi apgraužimams – eglė, kėnis.

Miškams didžiausią pavojų kelia drugių (Lepidoptera) ir plėviasparnių (Hymenoptera) būrių atstovų lervos.

Graužiantys kenkėjai gyvena atvirai, todėl priklauso nuo aplinko sąlygų, jų populiacijų gausumas svyruoja. Palankios meteosąlygos sąlygoja geresnį maitinimąsi, augimą, vystymąsi, dauginimąsi, išplitimą; nepalankios – didelį mirtingumą, nepaisant didelio vislumo. Juos lengvai suranda ir naikina paukščiai, žinduoliai, plėšrūs ir parazitiniai vabzdžiai ar ligų sukėlėjai. Lajas graužiantys vabzdžiai puikiai plinta: jie aktyviai skraido, suaugėliai ir jaunos lervos gali būti dideliais atstumais pernešami vėjo, vyresnių ūgių lervos, ieškodamos maisto, gali nukeliauti 2-3 km. Vabzdžių plitimui padeda ir žmogus, perveždamas juos drauge su miško produkcija ar kitais būdais.

Lajų kenkėjai dėl didelio vislumo dažnai sudaro masinio dauginimosi židinius.

Lajų kenkėjai:
paprastasis pušinis pjūklelis- Gali sudaryti masinio dauginimosi židinius, turi dvi generacijas per metus.

pušinis pelėdgalvis- Vienas iš didžiausių pušynų kenkėjų, sudaro masinio dauginimosi židinius. Dėl spyglių ir pumpurų sunaikinimo medžiai labai nusilpsta, ypač sausringais metais, juos lengvai apgyvendina liemenų kenkėjai.

pušinis verpikas- Dažniausiai nugraužia spyglius grynuose 20-60 metų pušynuose, augančiuose neturtingose sausose augimvietėse. Sudaro masinio dauginimosi židinius.

verpikas vienuolis- kenkia spygliuočių miškuose, masinio dauginimosi metu nugraužia visus spyglius, viršūninių ūglių pumpurus – nuo to eglynai dažniausiai išdžiūsta; pušynai, jeigu neužpuola liemenų kenkėjai, dažnai atsistato.

žvaigždėtasis pjūklelis-audėjas- Nugraužia įvairaus amžiaus pušų spyglius. Židiniai tik rytų Lietuvoje.

pušinis sprindis- Vikšrai nugraužia įvairaus, dažniausiai vidutinio amžiaus pušų spyglius. Plinta 20-70 metų amžiaus pušynuose.

neporinis verpikas- Lervos maitinasi daugelio medžių rūšių lapais. Lietuvoje masinio dauginimosi židinius sudaro Kuršių nerijoje.

Grambuoliai- Apgraužia jaunus medžių ir krūmų lapus. Ypač gausūs pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 985 žodžiai iš 1964 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.