Mitinės būtybės sakmėje
5 (100%) 1 vote

Mitinės būtybės sakmėje

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

Mitologinė sakmė 2

Mitinės būtybės sakmėje 4

Išvados 10

Literatūros sąrašas 11

Įvadas

Tikėjimas yra žmogaus draugas, lydintis jį nuo lopšio iki mirties. Tikėjimas yra vienas svarbesnių reiškinių tautų gyvenime, o gal, manyčiau, net ir svarbiausias. Pats tobuliausias žmogaus vertės matas yra jo proto poreikiai, religinės sąvokos ir tikėjimas, įsiskverbiantis į giliausius sielos kampelius. Klaidingi, prietaringi ir riboti tikėjimai yra tikrojo tikėjimo nuojauta, pasirengimas jam. Jie iškalbingai liudija, kad religinės sąvokos ir emocijos yra reikalingos, kad jomis kvėpuoja visa žmonija. Savo jėgomis žmogus negalėjo suvokti to, ką jam suteikė apreiškimas, tačiau daug kartų klysdamas ir norėdamas suprasti, jis suvokė begales amžinų tiesų – kiekvieno pažinimo pagrindą, o klaidos tik įrodė, kad žmogus trokšta tikėjimo, kad tikėjimas jam reikalingas, nes jis paaiškina daug dalykų, kurie yra už regimojo pasaulio. Šiandien žmogus tiki i vieną Dievą, senovėje jų būta daugybė. Visi jie buvo vienodai svarbūs, garbinti. Šiame darbe norėčiau paanalizuoti senovės žmogaus garbintus Dievus. Manau, kad jie gerai atsispindi to meto sakmėse. Todėl pasistengsiu paieškoti mitinių būtybių lietuviškoje sakmėje.

Mitologinė sakmė

Žmonijos vaikystė būtų buvusi daug skurdesnė, jei šalia puošnios pasakos ji nebūtų susitikusi su pilksermėge sakme. Sakmėse iškyla visiškai naujas mitinis pasaulis, iki šių dienų išlaikęs savo primityvų paprastumą ir kartais- gąsdinantį šiurpumą.

Senovėje buvo tikėta, kad įvykiai, apie kuriuos kalbama sakmėse, tikrai nutiko kaimynams, pažįstamiems ar toliau gyvenantiems žmonėms. Jas sekdavo ne tik norėdami sudominti, bet ir pamokyti, kaip reikia elgtis, susitikus ano, antgamtiškojo, pasaulio gaivalus, supažindinti su to pasaulio būtybėmis ir jų įnoriais. Ši pažintinė mitologinių sakmių funkcija, ypač stipriai vyravusi joms kuriantis ir formuojantis, didele dalimi ir nulėmė jų meninį audinį, santykį su vaizduojamąja tikrove, o tuo pačiu ir specifinį poveikį klausytojui bei skaitytojui.

Sakmėse – tikrovė perdirbama prisilaikant realių gyvenimo dėsnių. Sakmėse nėra tradicinių pradžios ir pabaigos formulių, griežtai atskiriančių meninį paveikslą nuo tikrovės.“ Jų pradžios paprastos, kasdieniškos, tartum bet kurioj vietoj nukirpta ir į meninį paveikslą perkelta gyvenimo juostos atkarpa.“ Pavyzdžiui, “Viena boba turėjo verpti labai daug linų. Ji verpė verpė, nusibodo beverpiant, ir vis dar daug yra…“ – taip prasideda sakmė “Deivės verpėjos“. Manau, ir pasakojimo intonacija , ir kalbos žodynas čia kasdieniškas, paimtas iš gyvosios, informacinės kalbos srauto. Patikėjęs kuriamo vaizdo gyvenimiškumu, skaitytojas patiria didesnę nuostabą, šiurpą, netgi baimę, toje kasdieniškoje tikrovėje išvydęs fantastines, neįprasto pavidalo būtybes. Tuo labiau, kad šios būtybės aktyvios, grėsmingos, grasinančios žmogui atimti netgi gyvybę.

Nesudėtingas mitologinių sakmių veiksmas – žmogaus susidūrimas su mitine būtybe – vyksta pasakotojo ir klausytojo aplinkoje: pirkioj, paupy, miške, lauke, jaujoj. Ir vyksta visai neseniai: vakar, užvakar, praėjusiais metais. Net tada, kai sakoma, jog viskas atsitiko „vieną kartą“, „ labai seniai“, suvokiame, kad tai netoks jau tolimas laikas, jei jį siekia žmonių atmintis.

Nors veiksmo vieta ir laikas mitologinėse sakmėse yra tikroviški, tačiau kiek neįprasti. Mitines būtybes žmogus dažniausiai susitinka negyvenamose vietose: miškuose, paupiuose, prie kapinių. Susitinka vėlai vakare, naktį. Tai irgi sustiprina tikroviškumo iliuziją: žmogus mitines būtybes susitinka ten, kur jos, žmonių įsitikinimu, gyvena, ir tokiu metu, kada jos dažniausiai jiems pasirodo. Veiksmo vieta ir laikas sustiprina pasakojamojo įvykio baisumą, nepaprastumą, o tuo pačiu sakmei suteikia patrauklumo ir populiarumo.

Mitologinių sakmių veikėjai irgi tikroviški, tokie, kokius juos įsivaizdavo patys sakmių kūrėjai ir pasakotojai. Žmonės sakmėse – paprasti valstiečiai, ūkininkai ir ūkininkės, bernai, mergos, piemenys. Viename sakmės siužete panašaus tipo herojus – turtingas, kitame – neturtingas, viename – dosnus, kitame – šykštus, viename – drąsus, kitame – bailus, viename – žinantis, kaip elgtis susitikus mitologines būtybes, kitame – nežinantis. Tačiau liaudies simpatijos sakmėje visada yra neturtingo, kuklaus, išmintingo žmogaus pusėje. Sakmėse žmogus gyvena savo įprastinėje aplinkoje, tačiau gyvena, išplėtęs akis ir pastatęs ausis. Susidūręs su mitinėmis būtybėmis, jis niekada nėra abejingas, pergyvena čia baimę, čia nuostabą, kartais išprotėja, suserga ir net miršta. Tie stiprūs jausmai, per kuriuos žmogus sakmėse tik ir atsiskleidžia, suteikia sakmėms lyrinį charakterį. Šiaip žmogus sakmėse neryškus, užgožtas mitinės būtybės paveikslo.

Visai kas kita yra mitinė būtybė. Ji mitologinėse sakmėse vaizduojam detaliai, netgi smulkmeniškai, su visu baisumu ir didingumu (o kartais paprastumu ir kasdieniškumu ).

Paprastos valstietiškos laumės ir jų didžiagalviai, kukulakiai vaikai, ramus medžiotojas perkūnas ir padangėmis lekiantys, ugnim žaižaruojantys
aitvarai, žemiški burtininkai ir nepaprastas šimtaveidis velnias – visi jie ryškiai apšviesti, praslenka pro mūsų akis, tarsi sustingdyti, tačiau tuo pačiu metu paslaptingi ir neapčiuopiami. Kartais net ištisos sakmės paskiriamos jų išvaizdai nusakyti.

Išsamiai mitologinėse sakmėse atsispindi ir mitinių būtybių poelgiai. Laumės paežerėse skalbia savo nesibaigiančius audeklus, verpia ir audžia, apdovanoja, nužudo arba pakeičia vaikus: laimės lemia naujagimių ateitį; aitvarai nešioja savo globėjams vogtus grūdus, pinigus ir pieno produktus; raganos kenkia žmonėms, gyvuliams ir visai gamtai, skraido į susirinkimus; burtininkai gydo apraganautuosius ir t.t. Lietuvių mitologinėse sakmėse veiksmas, kuriame išryškėja mitinių būtybių poelgiai, yra kiek vienpusiškas – dažniausiai vaizduojami žmogaus ir mitinių būtybių santykiai, ir labai retai tarpusavy susiduria tos pačios mitinės būtybės.

Mitologinės sakmės ir jose atsispindintis mitinis pasaulis veikia ir naujųjų laikų žmones, visiškai nebetikinčius mitinių būtybių egzistavimu. Primityvus, tačiau darnus , išbaigtas meninis vaizdas, netikėta akistata su šiurpumu, nepaprastumu daro sakmes patrauklias, įdomias net ir mūsų intelektualiam amžiui. Kita, nesenstanti mitologinių sakmių patrauklumo priežastis – jų istorinė, kultūrinė vertė. Sakmėse atsispindi ištisų epochų mūsų liaudies mitinis mąstymas, pasaulėjauta, socialiniai ir kultūriniai santykiai, istorija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1058 žodžiai iš 3433 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.