Mitologinis kazio borutos biblinis juliaus kaupo ekranizuotas pasakų ir liaudies įsivaizduojamas velnias
5 (100%) 1 vote

Mitologinis kazio borutos biblinis juliaus kaupo ekranizuotas pasakų ir liaudies įsivaizduojamas velnias

Žodžio velnias reikšmė

“Dabartinis lietuvių kalbos žodynas” žodį velnias apibūdina:

1. mit. Perkūnui priešingas dievas- mirusiųjų ir gyvulių globėjas, vėliau mitinė būtybė- žmogaus priešininkas. 2. Piktoji dvasia, nelabasis: Ar velnias tave prigundė? Žmogus šaudo, velnias kulkas gaudo. Ne toks velnias baisus, koks nušnekamas. 3. šnek. labai blogas žmogus: Kur tu su tokiu velniu pagyvensi! Jūrų velnias (zool. Didelė, plokščia verslinė žuvis aštriais dantimis; Lophius piscatorius). Kur velniai vaikus peri (neišbrendamos pelkės, brūzgynai). Kuris velnias (kurių velnių) (klausimus nustebus ar supykus)? Nei velnias, nei gegutė (nei šis, nei tas, prastas). Nei velnio (visiškai nieko). Po šimts velnių (keiksmas)! Pusė velnio (ne visai blogai; ne visai blogas). Trauk velniai (tesižino). Velnių duoti (barti). Velnių gauti (būti išbartam). Velniai griebtų (imtų) (keiksmas)! Velniai žino (nežinia). Velnias griebs (bus blogai). Velnio lašai (degtinė). Velniai nematė (tiek to, tesižino). Velnias nerinks (keiksmas). Velnio neštas ir pamestas (nedoras, suktas). Velnio pagaikštis (kas visus kiršina, kursto). Velnių priėdęs (persiėdęs, pripūtęs) (suktas). Velniai rautų (keiksmas)! Velnio tuzinas (trylika). Velniai žino (nežinia).

“Lietuviškoji tarybinė enciklopedija” žodį velnias apibūdina:

1. Judaizmo, krikščionybės, islamo religijų fantastinės antgamtinės būtybės vaizdinys- piktoji dvasia, blogio personifikacija, jo nešėjas, svarbiausias dievo ir žmogaus priešas, žmogaus nelaimių ir vargų priežastis. Dar vadinamas šėtonu. Jis kaip mitinis, religinis personažas, dažniausiai vaizduojamas panašus į žmogų, tik juodas, visas plaukuotas, su ragais, kanopomis ir uodega.2. Populiariausia lietuvių mitinė būtybė. Vadinamas įvairiai: kipšu, piktuoju, raguotuoju, kelmu, nelabuoju. Įsivaizduojamas žmogumi (jaunu ponaičiu arba senu ponu, vokietuku, kunigu, medžiotoju, muzikantu, kalviu), gyvuliu (ožka, arkliu, šunimi, kiaule, jaučiu), žmogumi su gyvulio koja, ragais, uodega, žvėrimi (kiškiu, lokiu, vilku), paukščiu (juodvarniu) arba neapibrėžto pavidalo būtybe (stulpu, kamuoliu).

Liaudies pasakų velnias

Liaudies pasakų velnias dažnai buvo vadinamas vokietuku. “Kai tik sugriaudžia- vokietukas po akmeniu, kai nustoję griaudę- vėl ant akmens vaiposi ir rodo debesiui sėdimąją.” Kartais velnias vadinamas nelabuoju: “Ir taip visi liko patenkinti <…>, nes tai buvo toli gražu ne ponas, o pats nelabasis.” (“Studentas ir ūkininkė”), kartais vadinamas šėtonu: “Mat šėtonas buvo jo dvarą nugramzdinęs ir jį patį arkliu pavertęs” (“Apie Karaliūną, kuris pas šėtoną tarnavęs”). Velnias vadinamas net Kipšu: “Kipšas linksmas grįžo pragaran ir savo viršininko pagirtas buvo” (“Velnias išmoko žmones varyti degtinę”). Keletoje pasakoje velnias vadinamas bauku: “O kai galėsi man pinigus grąžinti, ateik į girią ir pašauk: Baukau, Baukau!” (“Kaip bernas velnią į vestuves kvietė”).

Liaudies pasakose velnias vadinamas ir daugybe kitų vardų, kurie būną paminėti tik vieną ar du kartus. Pavyzdžiui: balinis, brantas, nešvari vėlė, aičiukas, biznius, bėdelis, juodošius ir t.t. Kiti vardai: paralius, pinčukas, nakšis, ledokas, nelabasis.

Liaudies pasakose velnias buvo vaizduojamas labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosis buvo su viena arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai”,- sakoma pasakoje “Velniukai su statinaitėmis”. Taip pat nelabasis buvo vaizduojamas su uodega ir ragais. “Velnias ir ropoja, ir keliais eina- vis griūva ir griūva. Susidaužė, visas kruvinas, nusilaužė ir ragus”,- teigiama pasakoje “Velnio bernavimas”. “Ir pamatė, kaip iš po velėnos išlenda rudas kaip rankovė didumo ir rodo uodegą į debesį” (“Perkūno dovana”). Daugelyje pasakų velnias būna juodos spalvos: “Žiūri- atbėga toks juodas ponaitis ir šaukia…”. Taip pat liaudis mėgsta velnią vaizduoti kaip ponaitį: jis dažnai su skrybėle, batais arba tiesiog sakoma, kad tai labai gražiai apsitaisęs ponaitis: “Tik kur buvęs, kur nebuvęs- šmaukšt iš karklyno išlindo ponaitis: su lazdele rankoj, su skrybėle ant galvos” (“Vargšas žmogus ir velnias”). Keletoje pasakų velnias pasirodo kaip žaliai apsirengęs žmogus: “Ir įdavė bernui žaliasis ponaitis visą maišą sidabrinių pinigų.” (“Kaip bernas velnią į vestuves kvietė”).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 683 žodžiai iš 2072 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.