Mobiliuju technologiju taikymo sriciu kursinis
5 (100%) 1 vote

Mobiliuju technologiju taikymo sriciu kursinis

TURINYS

ĮVADAS 3

1. MOBILUS RYŠYS 5

1.1. Pirmosios kartos (1G) ryšys 6

1.2. Antrosios kartos (2G) ryšys 7

1.3. Trečiosios kartos (3G) ryšys 8

1.4. Trečiosios kartos (3G) ryšys Lietuvoje 10

2. MOBILUS INTERNETAS 14

3. MOBILUS VERSLAS 16

3.1. Mobilaus verslo teikiamos galimybės 17

3.2. „Visada prisijungęs“ ir „Visada pasiekiamas“ 18

3.3. Mobilaus verslo taikymo sritys 19

3.4. Mobilios imonės duomenų valdymo sprendimai 20

4. MOBILI TELEVIZIJA 22

IŠVADOS 23

LIERATŪRA IR ŠALTINIAI 24

ĮVADAS

Kompiuterinės technologijos šiais laikais įgauna vis didesnę reikšmę žmonių kasdieniniame gyvenime ir ypač jų darbe. Kompiuterių bei ryšio technologijos labai palengvina bendravimą bei bendradarbiavimą.

Mobiliųjų technologijų plėtra atvėrė iš esmės naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė pasaulio komunikacinę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Vyksta naujas kokybinis žmonijos raidos šuolis, nes didėjantys mobiliųjų technologijų mastai ir greičiai toliau spartina visų žmogaus gyvenimo sričių permainas, globalizuoja visuomeninius procesus ir esmingai keičia tradicinius visuomenės santykius. Fundamentalioji žmogaus savybė – perkelti ir organizuoti savo veiklą simbolių pasaulyje – įgavo naują materialią išraišką: skaitmeniniu būdu valdomus elektroninius procesus. Mobiliosios technologijos suteikia simbolinėms žmogaus galioms (mąstymui), neišsemiamus išteklius universaliai kaupti, tvarkyti ir perduoti įvairiausių rūšių bei apimties duomenis ir žinias.

Naujos mobiliosios technologijos tampa neatskiriama dabartinės visuomenės kasdienybės dalimi, nes jas diegiant įgyjama daugiau naujesnės ir įvairesnės informacijos, o tai skatina profesiškai tobulėti. Kartu tampa vis perspektyvesnis šių technologijų panaudojimas. Technologijos padeda mobiliems ir toli esantiems darbuotojams daug lengviau pasiekti kolegos tinklus ir tuo pačiu išlikti našiems. Taipogi šiuolaikinės mobiliosios technologijos atveria plačias galimybes nekeliant kojos iš namų pasinaudoti naujomis moderniomis paslaugomis – nuotoliniu mokymu, vaizdo konferencijomis, įvairių sričių specialistų konsultacijomis realiuoju laiku. Mobiliosios technologijos sudarė mums galimybę būti našiems.

Taigi šio darbo pagrindinis tikslas – išanalizuoti mobiliųjų technologijų taikymo sritis.

Pirmojoje darbo dalyje kalbama apie mobilaus ryšio atsiradimą ir jo raidos etapus. Taip pat aptariamas šio ryšio naudojimas Lietuvoje, pateikiamos trijų pagrindinių ryšio operatorių Lietuvoje nuomonės apie naujausios, trešiosios kartos (3G) ryšio diegimą mūsų šalyje.

Antrojoje dalyje dėmesys kiriamas mobiliam internetui. Čia išvardyti ir aprašyti pagrindiniai šios technologijos privalumai.

Trečiojoje dalyje pirmiausiai apibrėžiama mobilaus verslo sąvoka, o toliau aprašomos jo teikiamos galimybės ir taikymo sritys.

Paskutiniojoje dalyje susipažįstama su naujausia mobilia technologija – mobilia televizija, apie kurią kalbama vis dažniau.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su mobiliųjų technologijų atsiradimu, kuris siejamas su mobilaus ryšio raida.

2. Išvardyti mobilaus interneto teikiamas galimybes.

3. Apibrėžti mobilaus verslo sampratą, apžvelgti jo teikiamas galimybes ir aptarti taikymo sritis.

4. Susipažinti su naujausiu mobiliųjų technologijų produktu – mobilia televizija.

Šie uždaviniai sprendžiami remiantis naujausių knygų literatūra, straipsniais žurnaluose, internetiniais leidiniais ir interneto puslapiuose pateikiama informacija.

1. MOBILUS RYŠYS

Mobilusis ryšys nuo paprasto, fiksuoto iš pirmo žvilgsnio tesiskiria vienu aspektu – t.y. naudojant mobilųjį ryšį nereikia prisirišti vienoje vietoje – galima judėti, keliauti ir naudotis tomis pačiomis paslaugomis, kurių šiandien ženkliai daugiau, nei fiksuotą ryšį teikiančių operatorių. Tačiau mobiliojo ryšio struktūra žymiai sudėtingesne. Fizinė sąsaja yra nebrangi ir gana lengvai įdiegiama. Tam naudojami radio siųstuvai ir imtuvai. Tačiau valdymo aparatas yra žymiai sudėtingesnis ir reikalaujantis didelio kapitalo jį instaliuojant.

Pirmosios mobilaus ryšio užuomazgos siekia 1982 m. Išskiriami trys šio ryšio raidos etapai: analoginė, skaitmeninė ir paslaugų eros (žiūr. 1 pav.). Šie etapai išsamiai aprašomi kituose poskyriuose.

1 pav. Mobiliojo ryšio evoliucija

1.1. Pirmosios kartos (1G) ryšys

Aštuntasis dešimtmetis buvo mobiliųjų ryšių plėtros pirmasis etapas. Šis etapas vadinams analogine era, nes tuo metu dominuojanti ryšių technologija buvo analoginė. Europoje 1979 m. pradėjo veikti NMT (angl. Nordic Mobile Telephone) – Šiaurės šalių mobiliojo ryšio sistema. Pradžioje ji buvo įdiegta tik Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, o vėliau paplito plačiau.

Amerikoje apie 1982 m. įdiegta AMPS (angl. Advanced Mobile Phone Service) – pirmaujančio mobiliojo ryšio tarnyba, kuri dar ir dabar naudojama atskirose visų žemynų šalyse. Speciali AMPS versija TACS (angl. Total Access Communications System) – visuotinės kreipties ryšių sistema buvo specialiai sukurta Jungtinei Karalystei. Išplėtota šios sistemos versija yra žinoma kaip ETACS (angl. Extended Total Access Communication System). TACS/ETACS versija paplito Azijos žemyne. Šios minėtos sistemos priskiriamos pirmajai
mobiliojo ryšio kartai. Jose panaudota FDMA (angl. Frequency Division Multiple Access) – kolektyvioji dažninio atskyrimo kreiptis.

Paplitus pirmos kartos sistemoms, tapo aišku, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams yra patrauklios, jų apimtis ir vartotojų skaičius sparčiai didėja. Siekiant pagerinti mobiliojo ryšio kokybę, padidinti teritorinę apimtį ir sistemos talpą, atsižvelgiant į naujas elektronikos ir telekomunikacijų technikos galimybes, įvairiose šalyse buvo sukurta daug skirtingų skaitmeninių mobiliojo ryšio sistemų. Todėl buvo nuspręsta kurti vieningą standartą.

1982 m. „Nordic Telecom“ ir „Olandijos PTT“ pasiūlė CEPT (angl. Conference of European Post and Telecommunications) – Europos pašto ir telekomunikacijų asociacijai sukurti naują skaitmeninį korinį standartą, kuris susidorotų su nuolat didėjančiais Europos mobiliųjų tinklų reikalavimais.

1987 m. trylika Europos operatorių sukūrė asociaciją ir pasirašė savitarpio supratimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding), kad sukurtų vieningą GSM (pranc. Groupe Spéciale Mobile) standartą. Originalus prancūziškas pavadinimas vėliau buvo pakeistas į anglišką – „Global System for Mobile communication“. Tarptinklinis ryšys (angl. roaming) buvo vienas iš pagrindinių GSM tinklo kūrimo tikslų.

1989 m. ETSI (angl. European Telecommunications Standard Institute) – Europos telekomunikacijų standartizavimo institutas apibrėžė GSM, kaip visuotinai priimtiną skaitmeninį korinį ryšio standartą. 1992 m. Suomijoje paleistas pirmasis komerciniam naudojimui skirtas GSM tinklas, o tų pačių metų gale jau veikė net 13 GSM tinklų 7 valstybėse.

1991 m. įkuriama bendrovė „Omnitel“ (tuometinė „Lintel“) – pirmasis GSM tinklo operatorius Lietuvoje. 1995m. kovo mėnesį bendrovė pradeda teikti komercines GSM ryšio paslaugas Vilniuje.

1.2. Antrosios kartos (2G) ryšys

Šis etapas vadinams skaitmenine 2G ryšio era. Ryškiausias antros kartos sistemų atstovas yra 1992 metais komerciniam naudojimui paleista GSM (Global System for Mobile communications – mobiliojo ryšio sistema). GSM Europos firmų ir ETSI (Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto) produktas. Šiuo metu GSM veikia daugiau kaip 130 šalių ir aptarnauja per 100 milijonų vartotojų.

Kartu su GSM yra paplitusi ir atskira TDMA (angl. Time division multiple access) mobiliojo ryšio versija kaip Šiaurės Amerikos standartas, kuris kartu su AMPS aptarnauja daugiau negu 75 milijonus vartotojų. Trečias pagal aptarnaujamų vartotojų skaičių yra skaitmeninio mobiliojo ryšio standartas PDC (Personal Digital Communications – asmeninis skaitmeninis ryšys), plačiai vartojamas Japonijoje ir aptarnauja virš 33 milijonų vartotojų.

Paminėtosios skaitmeninės mobiliojo ryšio sistemos technologiškai priskiriamos siaurajuosčių sistemų grupei. Perskaičiuota dažnių juosta, tenkanti vienam kanalui, būna apie 20-25 kHz. Vienas iš esminių skaitmeninių siaurajuosčių mobiliojo ryšio sistemų trūkumų yra radijo stočių savitarpio trukdžiai.

Kaip nauja technologinė kryptis Azijos ir Amerikos žemynuose sparčiai plinta skaitmeninė plačiajuostė mobiliojo ryšio sistema cdmaOne, kurioje panaudojama CDMA (angl. Code Division Multiple Access – kolektyvioji kodinio atskyrimo kreiptis) daugkartinio naudojimo technologija. Šios sistemos standartas sukurtas tik 1993 metais, todėl cdmaOne teko nugalėti rimtoje kitų standartų technologijų konkurencinėje kovoje. Tačiau vartotojų daugėja labai sparčiai.

Dabartiniu metu pasaulyje paplitusios skaitmeninės sistemos priskiriamos antrajai kartai. Neblogai išvystytos su balso perdavimu susijusios funkcijos ir žemo greičio (iki 9,8 kb/s) duomenų perdavimas yra bendras antrosios kartos sistemų požymis.

Skirtingos savitarpiškai nesuderintos mobiliojo ryšio sistemos trukdo laisvam vartotojų judėjimui, riboja naudotino ryšio galimybes. Todėl jau gana seniai sklandė idėja sukurti visam pasauliui vieningą mobiliojo ryšio standartą. Toks lauktas standartas Europoje pavadintas UMTS (Universal Mobile Telecommunications System – universalioji mobiliųjų telekomunikacijų sistema), Amerikoje IMT-2000.

Kartu su tarptautine standartizacija siekiama, kad nauja sistema būtų žymiai tobulesnė už esamas. Pirmiausia tai reiškia, kad žymiai padidės sistemos talpos bei duomenų perdavimo greičiai ir su duomenų perdavimu susijusių funkcijų išplėtimas.

Antrosios fazės laikotarpiu sukurta integruota GSM 900 / DCS 1800 sistema, išplėstas paslaugų sąrašas. 2+ fazės raidos laikotarpiu (1997 – 1999m.) GSM buvo papildyta trimis naujomis duomenų perdavimo technologijomis: HSCSD, GPRS ir EDGE. Šių technologijų sukūrimas davė didžiulį postūmį tolimesnei trečiosios kartos technologijos (3G) plėtrai.

1.3. Trečiosios kartos (3G) ryšys

3G užuomazgos siekia dar 1985 m. Tuomet tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. ITU – International Telecommunications Union) iškėlė įdomesnių, geresnių ir sudėtingesnių telekomunikacinių paslaugų klausimą. Tuo metu buvo kalbama apie GSM – pasaulinį visuotinai priimtiną skaitmeninį korinį ryšio standartą. Tačiau po stulbinančios GSM sėkmės imta kalbėti ir apie trečios kartos ryšį.

Trečiasis etapas vadinamas paslaugų era. Šis etapas prasidėjo 2000 m., tačiau tikruoju 3G persilaužimu
1998 m., kai susijungė Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Korėjos standartizavimo organizacijos ir buvo sukurtas 3G partnerystės projektas (angl. 3GPP – 3G Partnership Project), skirtas skatinti W-CDMA (angl. Wide Code Division Multiple Access) – plačiajuostės kodinio dalijimo daugkartinės prieigos radijo technologiją. Projekto, skirto 3G ryšiui, vizija – universali sistema UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications System). Beveik visos pasaulyje išduotos 3G licencijos ligi šiol buvo pagrįstos W-CDMA. Pati pirmoji 3G licencija buvo išduota dar 1999 m. Suomijoje. Ji taip pat buvo pagrįsta W-CDMA technologija, kurios pagrindinės savybės yra šios:

• dėl efektyvaus radijo spektro išnaudojimo žymiai padidėja mobiliojo ryšio sistemos talpa;

• supaprastėja mobilaus tinklo projektavimas;

• galima sukurti skirtingo ir kintančio greičio duomenų perdavimo kanalus (144 – 512 kb/s, o lokaliose teritorijose iki 2 Mb/s);

• aukštas paslaugos privatumo lygis, kuris užtikrinamas sudėtingu kodavimu;

• tobulas spinduliuojamų radijo signalų galių valdymas, kuris užtikrinamas minimaliu energijos vartojimu;

• naudojama modernesnė balso kodavimo technika, užtikrinanti aukštesnę balso kokybę ir mažinanti foninius triukšmus.

3G eros pradžioje manyta, jog vartotojai labiausiai susižavės vaizdo skambučiais. Ir nors mobilieji telefonai virto videofonais, o CNN (angl. Cable News Network) žurnalistai reportažus iš atokiausių kampelių siunčia vaizdo skambučiais, vaizdo telefonija revoliucijos nesukėlė.

Japonijoje, pirmaujančioje mobiliųjų tinklų srityje, 3G tinklo spartą vartotojai daugiausia išnaudojo muzikos įrašams į mobiliuosius aparatus siųsti. Spartus mobilusis internetas – taip pat patraukli sritis. Tačiau dabar internetą mobiliaisiais telefonais naršo vos 12 proc. vartotojų, o specialistai teigia, jog vien didesnės spartos šiuo atveju nepakaks. Vartotojo ryšys su mobiliuoju telefonu yra kitoks.

Svarbi ne tinklo sparta, o tinklalapio sąsaja, leidžianti rasti ieškomą informaciją. Taigi ji turi būti gerai apgalvota. Daugelis dabartinių tinklalapių pateikia vien dideliam ekranui skirtas versijas, ir tai yra didžiausia problema. Paimti kompiuteriams skirtą tinklalapio versiją ir sukišti ją į mažą mobiliojo aparato ekraną nepakanka.

Šviesesnė mobiliojo interneto ateitis siejama su .mobi – nauja galūne, skirta specialiai mobiliesiems aparatams sukurtoms svetainėms. Didelės svarbos gali turėti ir patobulintų vietos nustatymo technologijų integracija, leidžianti lengvai rasti fiziškai netoliese esantį paslaugų objektą (pavyzdžiui, gerą restoraną, gėlių parduotuvę, viešbutį ir pan.). Didelį 3G tinklų pralaidumą labiausiai įvertins vis didėjantis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų būrys: naršyti ežero pakrantėje dabar jau galima beveik taip pat sparčiai ir patogiai, kaip ir prisijungus prie Wi-Fi tinklo biure.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1871 žodžiai iš 6122 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.