Mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai

I. MOKESČIAI KAIP VALSTYBĖS PAJAMŲ RŪŠIS

1.Valstybės pajamų sąvoka ir sistema

Valstybės pajamos – finansiniai ištekliai, kurie perpaskirstant visuomenines nacionalines pajamas, pereina valstybei, yra kaupiamos valstybės ra sav-bės fonduose.

Pagal teisinį režimą visos valstybės pajamos – valstybės nuosavybė. Valstybės pajamos skirstomos pagal pajamų reikšmę formuojant v-bės ar sav-bės piniginius fondus:

*privalomosios –gaunamos nustatant privalomus mokesčius ir įmokas į piniginius fondus;

*papildomosios – gaunamos v-bei įgyvendinant papildomą finansinę veiklą.

Skirtumas tarp jų – privalomosios iš anksto planuojamos, o papildomosios- nėra iš anksto planuojamos.

Pagal pajamų šaltinius:

1)gaunamos iš privačios nuosavybės;

2)gaunamos iš valstybinės nuosavybės (pvz., v-bės turtas išnuomojamas).

Pagal v-bės pajamų nuosavybės formos ypatumus:

1)nuosavos;

2)laikinai skolintos. Prie jų priklauso tiek finansiniai ištekliai, kuriuos v-bė skolinasi iš vidaus ir užsienio kreditorių. Ypatumas – šios lėšos nuosavybės teise priklauso kreditoriams.

Pagal teritorinį kaupimo principą:

1)LR pajamos – kaupiamos bendravalstybiniuose fonduose ir naudojamos visos v-bės reikmėms;

2)sav-bių pajamos – kaupiamos sav-bių fonduose ir naudojamos konkrečios sav-bės poreikiams.

Pagal tai, kokiuose fonduose kaupiamos pajamos:

1)biudžetinių fondų pajamos. Dabar numatyti šie fondai: kelių; soc. draudimo; privalomo sveikatos draudimo; IAE eksploatavimo nutraukimo fondas.

2)nebiudžetinių fondų.

Pagal pajamų gavimo būdą:

1)mokestinės – gaunamos per mokesčius numatytus MA (mokesčio administravimo) įst-e;

2)nemokestinės – gaunamos visais kitais būdais, pav. Realizuojant konfiskuotą turtą.

2. Bendrieji mokesčių požymiai ir sąvoka

Mokesčiai – pagrindinis v-bės pajamų surinkimo būdas, kuris sudaro nuo 80% – 90% visų v-bės pajamų. Pagal MA įst-ą – mokestis – mokesčio įst-o nustatyta piniginė prievolė juridiniam ar fiziniam asmeniui, tam, kad būtų gauta pajamų, v-bės ar sav-bės f-joms realizuoti.

Požymiai:

1)teisę nustatyti valstybinius mokesčius LT turi tik Seimas. Jie nustatomi Seimui priimant mokesčių įst-us, Seimas priimdamas tokį įst-ą, nustato:

Ø Mokesčio mokėtoją (mm’ą);

Ø Mokesčio objektą;

Ø Mokesčio tarifus;

Ø Mokesčio lengvatas;

Ø Pagrindines mokesčių mokėjimo taisykles.

Kitos institucijos (ir Vyriausybė) turi teisę tik detalizuoti mokesčio įst-o normas įst-o nustatytose ribose. Tokios institucijos yra:

1)Vyriausybė;

2)Finansų ministras;

3)Aplinkos ministras;

4)Muitinės departamentas;

5)sav-bių institucijos;

6)tt atvejais – mokesčių inspekcija (MI).

2)prievolė mokėti mokestį asmeniui atsiranda prieš pačią v-bę, o ne prieš instituciją, kuri surenka mokesčius.

3)pagrindinė mokesčių f-ja- fiskalinė f-ja- ty gauti pajamų, kurių reikia v-bei; reguliuojamoji f-ja- ty mokesčių pagalba v-bė siekia sureguliuoti mm’ų pajamas reguliuojant ūkinę veiklą ir tt prasme reguliuoti demografinius procesus. Kas liečia ūkinę veiklą, tai ji pasireiškia tarifų nustatymu, pvz., ol kas mažesnius mokesčius moka įmonės, kuriose dirba invalidai.

4)visuotinis mokesčių privalomumas. Tai yra, kad įst-ų nustatytus mokesčius privalo mokėti visi sub-ai, kuriuos įst-ai pripažįsta mm’ais. Be to asmenys ne tik privalo mokėti mokesčius , bet privalo laikytis mokesčio apskaičiavimo ir pildymo reikalavimus.

5)mokestis – piniginė prievolė v-bei. Mokestis suprantamas kaip teisinis santykis tarp mm’o ir v-bės, kurio turinį sudaro asmens pareiga mokėti mokestį pinigais ir v-bės teisė reikaluti mokesčio sumokėjimo. Mokestis tb mokamas tik pinigais (nors atskirais atvejais leidžiama mokėti akcijomis ar turtu , tačiau prieš tai akcijos ar turtas įvertinami pinigais).

LT priklauso prie v-bių, traktuojančių mokesčius plačiąja prasme – kaip fiskalinius instrumentus per kuriuos surenkami mokesčiai.

3. Mokesčių rūšys ir valstybinė mokesčių sistema

Mokesčiai skirstomi pagal mm’ų ypatumus:

1)jurid. asm. mokesčiai – nekilnojamojo turto mokestis;

2)fiz. asm. mokesčiai – pajamų mokestis;

3)bendri – PVM, žemės, v-bės rinkliava ir tt.

Pagal įskaitymo tvarką:

1)į v-bės biudžetą- pilnai įskaitomas PVM, konsulinis, j.asm. pelno mokestis;

2)į sav-bių biudžetą- įskaitomi nekiln.turto mokestis, žemės, prekyviečių, paveldimo turto ir tt;

3)tikslinių fondų mokesčiai- atskaitymai į kelių fondą, privalomo sveikatos draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, soc.draudimo įmokos. Akcizas paskirstomas tarp v-bės biudžeto ir kelių fondo.

Pagal apmokestinimo objektą:

1)pelno m.- obj-as yra grynasis pelnas, ty ta mm’o pajamų dalis, kuri lieka atskaičius pajamų gavimo išlaidas. Priklauso j.asm.pelno mokestis, IĮ pajamų mokestis, įmokos į garantinį fondą, atskaitymai į kelių fondą;

2)pajamų m.- obj-as- visos mm’o pajamos. Priklauso gyventojų pajamų mokestis;

3)turto m.- obj-as- atitinkamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas (daiktai) arba turto prieaugis. Turto mokesčio ėmimui neturi reikšmės, ar mm’as turi naudos iš turto. Priklauso organizacijų nekiln.turto mokestis, žemės m., valstybinės žemės nuomos m., prekyviečių m. Prieaugio – paveldimo ar dovanojamo turto m.;

4)vartojimo m. Priklauso tie mokesčiai, kurie
imami nuo tt prekių ar paslaugų vartojimo. Tai PVM ir akcizas. Pgl LT sistemą, turėtų priklausyti naftos mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, visos rinkliavos.

Pagal apmokestinimo būdą:

1)tiesioginiai mokesčiai – tai tie mokesčiai, kuriuos moka betarpiškai asmenys, kurie gauna pajamas ar pelną, ar kurie turi atitinkamą turtą;

2)netiesioginiai mokesčiai – būdinga tai, kad netiesioginio mokesčio suma įskaitoma į prekės ar paslaugos kainą ir tokius mokesčius sumoka prekių vartotojai, o prekių gamintojai perveda surinktas lėšas į biudžetą. Priklauso PVM ir akcizas.

Valstybinė mokesčių sistema – visuma mokesčių, kurie yra nustatyti konkrečioje v-bėje, K1-os v-bės mokesčių sistema priklauso nuo v-bės sandaros. Federalinėse v-bėse – 3, 4 mokesčių sistemos, unitarinėse – vieninga mokesčių sistema.

Valstybinė mokesčių sistema įtvirtinta MA įst-o 5 str., muitinės kodekse ir soc.draudimo įst-e.

Šiuo momentu yra išskiriami tokie mokesčiai:

1)PVM;

2)akcizas;

3)fizinių asmenų pajamų mokestis;

4)juridinių asmenų pelno mokestis;

5)įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

6)žemės mokestis;

7) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

8)naftos ir dujų išteklių mokestis;

9) mokestis už aplinkos teršimą;

10)konsulinis mokestis;

11)žyminis mokestis;

12)prekyviečių mokestis;

13)atskaitymai į kelių fondą;

14)paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;

15)įmokos į garantinį fondą;

16)privalomo sveikatos draudimo įmokos;

17) mokestis už azartinius lošimus;

18) mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registraciją;

19) valstybinės žemės nuomos mokestis;

20)muitai;

21)soc.draudimo įmokos;

22)valstybės rinkliava.

II. MOKESČIŲ TEISĖS ESMĖ

1.Mokesčių teisės dalykas ir samprata

MT dalyką sudaro faktiniai mokestiniai santykiai per kurious nustatomi ir surenkami piniginiai ištekliai į v-bės fondus. Požymiai:

1.mokestiniai santykiai atsiranda dėl v-bės poreikio sukaupti pakankamus finansinius išteklius v-bės f-jų įgyvendinimui.

2.paskirstomasis mokestinių santykių pobūdis. Būtent per šiuos santykius paskirstomos lėšos tarp v-bės ir ūkio subjektų.

3.mokestiniai santykiai atsiranda tik tai dalyvaujant v-bei.

4.piniginis pobūdis. Mokestinė prievolė mokestiniuose santykiuose tb vykdoma pinigine forma.

MT – visuma FT normų, kurios reguliuoja faktinius santykius, atsirandančius v-bei nustatant ir surenkant pinigines lėšas per mokesčius.

2.MT šaltiniai

MT nėra savarankiška T šaka. Tai yra FT institutas. Todėl MT šaltiniai yra ir FT šaltiniai.

MT šaltinis- kompetentingos institucijos priimtas T aktas, kuris reguliuoja mokestinius santykius privalomų nurodymų davimo pagrindu.

LT sistemoje precedentas ir papročiai irgi įgauna vertę. Precedentai susiję su ginčų sprendimu administraciniame teisme. MI’je. Papročiai susiję su mokesčių įstatymų priėmimu Seime.

Pagal reguliuojamų santykių apimtį:

1.teisės aktai, kurie reguliuoja FT, MT ir kt. T šakų santykius, pav., AB įst-as, įmonių įst-as, LR K ir pan.;

2.teisės aktai, kurie reguliuoja finansinius ir kartu mokestinius santykius, pav., biudžeto sandaros įst-as;

3.specialieji MT šaltiniai, tai tie T aktai, kurie reguliuoja išimtinai mokestinius santykius, pav., visi mokesčių įst-ai. Mokesčių įst-ams keliami reikalavimai:

*jis turi apibrėžti mm’us ir nemokėtojus;

*būtinai turi įtvirtinti konkretaus m’io objektą ir bazę;

*būtinai turi įtvirtinti m’io tarifą;

*turi įtvirtinti m’io apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Prie specialių mokesčio šaltinių priklauso ir tarptautinės sutartys. Tai visos Seimo ratifikuotos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (~30).

III. APMOKESTINIMO TVARKOS TEISINIS REGULIAVIMAS

Apmokestinimo tvarka- visuma elementų (instrumentų), kurie sudaro mokesčių struktūrą. Šie elementai gali skiris k1’me konkrečiame m’je.

1 elementas mm’as (mokesčio mokėtojas) (pgl MA įst) – asmuo, kuris pgl mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį. Mm’ais gb tiek f., tiek j. asmuo. Pgl LT mokesčių įstatymus, tam, kad samuo taptų mm’u neturi reikšmės, kokiuose santykiuose jis yra su LT.

Mokestis kaip piniginė prievolė susideda iš 2 elementų, tai ir mm’as gali turėti dvejopą padėtį:

1) kai pareigą mokėti ir apskaičiuoti mokestį atlieka pats asmuo, tai vadinama savanorišku mokėjimu;

2) tačiau gb kai pareiga mokėti priskiriama vienam asmeniui, o pareiga laikytis mokesčio mokėjimo tvarkos- kitam. Tai pav., gyventojų pajamų mokestis.

Yra toks reiškinys- mokesčio naštos perkėlimas. Jis gb:

1.įstatyminis- kai tai numatyta pačiame įstatyme. Pav., PVM ir akcizo mokestis. Čia reiškia tai, kad vartotojas sumoka gamintojui mokestį, o šis tik perveda mokestį v-bei. Nuo ‘01/09/01 dar 1 įstatyminio galimybė – mokestį už mm’ą gali sumokėti asmuo, kuris perima mokestinę priemoką. Tai reiškia, kad skolininkas ir 3-asis asmuo susitaria, kad 3-sis asmuo padengs mokestinius įsiskolinimus už mm’ą ir pateikia rašytinius prašymus MI’ai. Tačiau tai draudžiama f.asm’ų pajamų mokesčio atžvilgiu (MA įst).

2.sutartinis- tais atvejais, kai mm, sudarydamas sutartį dėl turto nuomos, kartu įpareigoja nuomininką sumokėti mokesčius v-bei.Pav., žemės mokestis. Jei nuomininkas nemokės,
turto savininkui.

2 elementas apmokestinimo objektas ir mokesčio bazė. Apmokestinimo objektu plačiąja prasme laikytini visi tie reiškiniai ir vertybės , kurie apmokestinami konkrečiu mokesčiu. Teisinė reikšmė ta, kad apmokestinimo objektas parodo nuo ko ar kodėl tb mokamas mokestis. 1-ju tokiu objektu buvo mm (pagalvės mokestis). Toks požiūris išlikęs Japonijoje ir GB.

Kt. v-bėse apmokestinimo objektas siejamas su nuosavybe, kuria disponuoja mm.

Teisinė reikšmė ta, kad mokestinė prievolė asmeniui atsiranda tuo atveju, jei jis valdo ar naudojasi konkrečiu apmokestinimo objektu (dėl to mokesčiai taip ir skamba- pgl objektą).

Mokesčio bazė- konkretizuotas objektas ir reiškia pinigais įvertintą apmokestinimo objektą, kuriam nustatomas mokesčio tarifas. MB nustatoma skirtingais būdais Î nuo objekto ypatumų:

*jei objektas turtas, tai MB nustatoma pgl dokumentus, kuriuose įtvirtinta objekto vertė;

*jei objektas pajamos ar pelnas, tai bazė nustatoma pgl dokumentus, kurie patvirtina pelno ar pajamų gavimą.

3 elementas mokesčio dydis (tarifas) – M įst-o nustatyta pinigų suma, kurią mm privalo sumokėti nuo MB’ės. Tai pagrindinis v-bės fiskalinės politikos įgyvendinimo būdas. V-bė koreguodama tarifus, gali koreguoti v-bės pajamų surinkimą, nekeisdama mokesčių sistemos.

Tarifus turi teisę nustatyti tik Seimas. Užsienyje- vyriausybė. Mokesčių tarifai gb išreiškiami:

1)tvirta pinigų suma. Džn taikomas tuose m’se, kuriuose m’io objektas išreiškiamas natūriniais vienetais, pav., m’is už aplinkos teršimą, prekyviečių mokestis ir pan.

2)procentais. Kai netaikoma 1, taikoma procentinė išraiška. M’io tarifą nustatant procentais, m’io tarifas gali keistis Î nuo MB pasikeitimo arba gali likti pastovus.

Pgl tarifo santykį su MB’e skiriamas:

1)proporcinis. M’io tarifas išlieka pastovus keičiantis MB’ei. Pav., pelno mokestis neÎ nuo pelno – 24%.

2)progresinis. Ypatumas- augant MB’ei taikomas didesnis tarifas. Šis būdas LT taikomas f.asm. pajamų m’yje, kai asmuo gauna pajamas ne pagrindinėje darbovietėje.

3)regresinis. Nei 3, nei 4 dabar netaikomi. Jų esmė: augant MB’ei taikomi mažesni m’ių tarifai. Buvo taikomi po II PK socialistinėse v-bėse, kai buvo siekiama skatinti v-binių įmonių augimą. Siekė išstumti privatų sektorių.

4)degresinis.

5)mišrus apmokestinimas. Netaikomas. Viena dalis apmokestinama absoliučia suma, kita- procentine išraiška.

4 elementas m’io mokėjimo būdas.

Skiriami šie būdai:

1)kadastrų. M’is apskaičiuojamas ir mokamas pgl duomenis esančius att duomenų bankuose. LT- nekiln.turto kadastras. Taikomas taikant žemės m’į ir nekiln.turto m’į.

2)deklaracijų. M apskaičiuojamas pgl duomenis, kurie nurodomi mokesčio deklaracijoje arba kt. mokestiniuose dokumentuose. Tokios deklaracijos tb pateiktos MI’ai nustatytais terminais pasibaigus mokestiniam periodui.

3)išskaičiavimų. M yra apskaičiuojamas iš mm’o pajamų, pasibaigus mokestiniam periodui. Taikomas gyventojų pajamų m’yje, kai m’į išskaičiuoja organizacijos. Tai dar taikoma ir pelno m’yje. Kai pelną gauna užsienio subjektai, m’į išskaičiuoja LT įmonės.

Mokesčio mokėjimo forma

Mokesčiai gali būti mokami tik pinigais. Pgl. “Pinigų įst.”: pinigai – nacionalinė valiuta. Užsienio valiutos taikymas mokesčių mokėjimui (toliau – MM) LT:

1. Valiuta mokamas konsulinis mokestis;

2. Sumokamas importo akcizas ir PVM muitinėse, kur nėra valiutos keitimo punktų.

Išimtinais atvejais mokesčius galima mokėti akcijomis arba turtu. Tai tokioms įmonėms, kurioms pradedamos bankroto procedūros ar sanavimas. Leidimas duodamas tik jei att. institucijos įsitikina, kad toks leidimas leis įmonei pagerinti finansinę būklę, o ta institucija, kuri perims turtą, galės jį efektyviai panaudoti.

Prašymas dėl leidimo pateikiamas ŪM ir pridedami att, dokumentai:

1) akcininkų susirinkimo protokolas;

2) praėjusių 3 m. veiklos ataskaitos;

3) auditorių išvados ir tt.

Ūkio ministerijai vietos mokesčių inspekcijos (toliau – MI) ir vietos SODROS skyriai privalo pateikti pažymas apie MM įsiskolinimus.

Sprendimas leisti atsiskaityti tokiu būdu įforminamas Vyriausybės nutarimu (jei įsikolinimas valstybės biudžetui); Savivaldybės tarybos sprendimu (savivald. Biudžetui); SODROS valdybos sprendimu (SODRAI).

Jei perduodamo turto vertė viršija įsiskolinimą, susidariusi pinigų suma nėra grąžinama. Atsiskaityti tokio forma leidžiama tik AB,UAB.

Mokesčio sumokėjimo terminas (2001 09 27)

MM terminas priklauso nuo mokestinio periodo.

Pagal Mokesčių Inspekcija – mokestis sumokėtas laiku, jei jis nustatytą dieną patenka į biudžetą. Pagal. Mokesčių mokėtojus ir banką – mokestis sumokėtas laiku, jei tą nustatytą dieną duodamas bankui pavedimas nurašyti lėšas. Tam tikra prasme ši problema išspręsta “Mokėjimų įst”. Pagal šį įst. pripažįstama, kad atsiskaitymas su kreditoriumi laikomas įvykdytu, kai kreditorius gauna pinigus.

Mokesčių lengvatos

M. lengvata – MM-ui nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos dėl kurių reikia mokėti mažesnį M., arba M. mokėjimo terminas atidedamas, M. leidžiama sumokėti dalimis. Atleidimas nuo M. ne lengvata.

Pagal tikslus:

1) ekonominės;

2) socialinės

1) Tai nustatoma turint tikslą spartinti atskirų ekonomikos šakų
vystymą, pvz. Žemės ūkį, lengvatos taikomos užsienio investicijoms ir panašiai.

2) Siekiama sumažinti M. mekėjimo naštą socialiai remtiniems M. mokėtojams. Tokią teisę į lengvatas turi invalidai, pensininkai ir pan.

Pagal mastą:

1) visuotinės

2) individualios

1) teisę į šias lengvatas turi tie M. mokėtojai, kurie atitinka įst-o reikalavimus lengvatai taikyti, pvz. Žemės ūkio įmonė;

2) taikomos konkretaus M. mokėtojo prašymu, priimant kompetentingos inst. sprendimą. Teisę turi taikyti savivaldybių tarybos, mokesčių inspekcijos, išimtiniais atvejais finansų ministras.

Mokesčio padidinimas

Tai reiškia, kad esant att. Sąlygoms reikia mokėti padidintą mokestį. Taikomas ekologiniuose mokesčiuose.

4 TEMA. MOKESČIO ADMINISTRAVIMAS

1. Mokesčio administravimo samprata

M.adm. samprata plačiąja ir siaurąja prasme.

Plačiąja prasme – kaip kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijų veikla nustatant ir surenkant M-ius. Jį vykdo tiek Seimas, tiek Vyr-ybė, tiek ministerijos, tiek teismai.

Siaurąja prasme – specialiai įsteigtų institucijų atsakingų už M-ių surinkimą veikla. Juo užsiima tik M. inspekcija, Aplimkos ministerija, Muitinė ir t.t. pr mokestinių ginčų komisija.

2.Mokesčius administruojančios institucijos

Tai visos inst., kurios atsakingos už M. apskaičiavimą ir surinkimą vadinamos M-io administratoriais.

Vienose valstybėse M-ius administruojančios inst. Veikia savarankiškai, o kitose prie FM-jos.

Pagrindinis LT M-io administratorius – Mokesčių Inspekcija (MI). Jai pavesta administruoti visus M-ius. Šalia dar yra kitos inst-jos. M-į už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklius administruoja Aplinkos Minsterija. Importo PVM, importo akcizą – muitinė.

Apl. M-jos padėtis savotiška. Jei nustato, kad kas nors negerai medžiagą atiduoda MI-ai.

Dar viena inst. – mokesčių policija. Nors ji daugiau atsakinga už MI kontrolę. (Yra nustatyta, kad vietoj MP bus įsteigta finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba).

3. Valstybinė mokesčių inspekcija

VMI buvo įsteigta 1990m. FM-jos sudėtyje vietoj valstybės pajamų skyriaus, o rajonuose ir miestuose buvo įsteigtos vietinės MI vietoj vykdomųjų komitetų finansų skyrių. 1995 m. priėmus “Mokesčių administravimo įst-ą” MI yra institucija prie FM-jos. Struktūriškai MI susideda:

1. Valstybinė MI prie FM-jos, ji vadinama centriniu mokesčių administratoriumi.

2. Teritorinės MI, įsteigtos visose apskrityse.

3. Rajonuose ir miestuose (savivaldybėse) įsteigti teritorinių MI skyriai.

Valstybinės MI funkcijos:

1) pavesta užtikrinti M-ių surinkimą į biudžetą;

2) kontroliuoti teritorinių Mi veiklą;

3) metodiškai vadovauti teritorinių MI veiklai;

4) tvarkyti Miių mokėjimo registrą;

5) nagrinėti mokestinius ginčus;

6) rengti teisės aktus reikalingus M-ių įstatymams įgyvendinti;

7) organizuoti M-ių inspektorių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą;

8) kt.

Teritorinių MI funkcijos:

1) surinkti M-ius savo kontroliuojamoje teritorijoje;

2) užtikrinti nesumokėtų M-ių išieškojimą;

3) grąžinti M-ių permokas;

4) vykdo savivaldybių tarybų sprendimus dėl M-ių lengvatų taikymo;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2783 žodžiai iš 9249 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.