Mokesciai
5 (100%) 1 vote

Mokesciai

Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Verslo ir įstaigų vadybos katedra

Mokesčiai

Verslo vadybos pagrindų referatas

Parengė: Barbara Pileckaja VV-06/6

Tikrino: doc. A. Garškienė

Vilnius 2006.11.25

Turinys:

Įžanga 3

1 Apie mokesčius 4

2 Lietuvo Respublikos mokesčiai 5

2.1 PVM – Pridėtinės vertės mokestis 5

2.2 Akcizai 6

2.3 Gyventojų pajamų mokestis 7

2.4 Nekilnojamojo turto mokestis 8

2.5 Žemės mokestis 10

2.6 Mokestis už valstybės gamtos išteklius 10

2.7 Naftos ir dujų išteklių mokestis 11

2.8 Mokestis už aplinkos teršimą 11

2.9 Konsulinis mokestis 12

2.10 Žyminis mokestis 12

2.11 Paveldimo turto mokestis 13

2.12 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 14

2.13 Įmokos į Garantinį fondą 14

2.14 Valstybės rinkliava 14

2.15 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 15

2.16 Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą 15

2.17 Valstybinio socialinio draudimo įmokos 15

2.18 Pelno mokestis 17

2.19 Baltojo cukraus virškvočio mokestis 19

2.20 Kvotinio cukraus gamybos mokestis ir papildomas cukraus gamybos mokestis 19

2.21 Muitai 20

2.22 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 20

2.23 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 21

2.24 Socialinis mokestis 21

3 Mokesčius administruojančios institucijos 23

4 Mokesčiai kaip biudžeto pagrindas 23

Išvados 24

Literatūra 25

Įžanga

Valstybės Biudžetas yra sudaromas iš įvairių įmokų ir mokesčių, kuriuos moka tos šalies piliečiai. Tam, kad valstybės ekonomika augtų, mokesčių sistema turi būti aiški, suprantama kiekvienam pilečiui. Tuo tarpu tos valstybės piliečiai privalo aktualiai domėtis valstybės politiniu gyvenimu.

Kiekviena valstybė stengiasi sukurti savitą mokesčių sistemą, kuri atitiktų jos ekonominę ir socialinę pasaulėžiūrą. Nuo mokesčių sistemos aiškumo, skaidrumo, teisingumo ir efektyvumo priklauso šalies ekonominio vystymosi tempai. Kiekvienos valstybės siekis yra kuo daugiau surinkti mokestinių įplaukų, bet taip, kad šalyje neprasidėtų ekonominis nuosmukis, infliacija, nebūtų sužlugdytas verslas.

Mokesčių teorijos keitė viena kitą, plito iš vienų kraštų į kitus, nes nuo jų naujumo, pagrįstumo, praktinio įgyvendinimo ir aiškumo priklausė bet kurios valstybės egzistavimo pagrindas – mokesčių ėmimas jos išlaidoms padengti. Ir anksčiau, ir dabar mokslininkų bei ekonomistų nuomonės mokesčių politikos klausimais skiriasi, tačiau dauguma pripažįsta, kad kiekvienos valstybės mokesčių sistema turi būti kuriama: remiantis mokesčių teoriniais pagrindais, t.y. formuojama pagal mokesčių elementus, atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų; atsižvelgiant į šalies nacionalinius ypatumus, t.y. politines, ekonomines ir socialines sąlygas.

Mokesčių įstatymų nepastovumą sąlygoja nuolat augantys valstybės finansinių išteklių poreikiai. Pertvarkytos mokesčių sistemos realizavimas turi užtikrinti racionalų finansinių išteklių paskirstymą, ekonomikos plėtrą bei žmonių gerovę.

1 Apie mokesčius

Pagrindinis valstybės pajamų šaltinis ir jos egzistavimo priemonė yra mokesčiai. Mokestis – tai mokesčio mokėtojui mokesčio įstatyme nustatyta piniginė prievolė, siekiant gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.

Pagrindinis finansų politikos tikslas – visiškas finansinių išteklių mobilizavimas visuomenės poreikiams tenkinti. Finansų politika turi didelės reikšmės gamybinių jėgų vystymuisi, jų išdėstymui valstybės teritorijoje. Ji turi įtakos ir tarptautinių santykių stiprinimui. Šios politikos realizavimas, sėkmingas įgyvendinimas užtikrinamas naudojant finansinį mechanizmą, kuris apima finansinių santykių organizavimo formas ir metodus.

Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams ir kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius. Nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, t.y. valstybės ekonominis pamatas. Todėl turi būti tobulinamos visos finansų sistemos grandys, nes nuo jų veiklos priklauso šalies makroekonominis stabilumas.

Vienas iš svarbiausių valstybės mokesčių sistemos funkcionavimo veiksnių yra savalaikis ir suprantamas mokesčių mokėtojų informavimas apie jų mokestines teises, pareigas ir pilietinę atsakomybę. Mokesčių rūšys ir jų skaičius šalyje priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos. Šiuo metu visų mokesčių, įmokų ir rinkliavų mokėjimas į biudžetus ir fondus yra reglamentuojamas atskirų mokesčių įstatymų, kuriuose yra apibrėžiami pagrindiniai mokesčių elementai.

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

1. pridėtinės vertės mokestis;

2. akcizai;

3. gyventojų pajamų mokestis;

4. nekilnojamo turto mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.);

5. žemės mokestis;

6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7. naftos ir dujų išteklių mokestis;

8. mokestis už aplinkos teršimą;

9. konsulinis mokestis;

10. žyminis mokestis;

11. paveldimo turto mokestis;

12. privalomojo sveikatos draudimo
įmokos;

13. įmokos į Garantinį fondą;

14. valstybės rinkliava;

15. loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

16. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

17. valstybinio socialinio draudimo įmokos;

18. pelno mokestis;

19. baltojo cukraus virškvočio mokestis;

20. kvotinio cukraus gamybos mokestis ir papildomas cukraus gamybos mokestis;

21. muitai;

22. atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;

23. mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;

24. socialinis mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.).

Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo sumos, viršijančios minimumą, imamas nustatytu tarifu. Kitas progresinių mokesčių pavyzdys – brangių prekių įsigijimo mokestis: pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, o viršijus šią sumą jis mokamas. Paprastai mokesčių tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus aukštai mokesčių tarifus gali prasidėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato – mokesčių surinkti mažiau.

Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.

Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės. Tokie mokesčiai yra atskaitymai SoDrai, pajamų mokestis, mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, žemės mokestis nuo jos vertės ir pan.

2 Lietuvo Respublikos mokesčiai

2.1 PVM – Pridėtinės vertės mokestis

PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymui. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d..

PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Standartinis PVM tarifas yra 18%. Lengvatinis 5% PVM tarifas taikomas:

1. keleivių vežimo nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms;

2. knygoms, laikraščiams ir žurnalams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius;

3. vaistams, higienos priemonėms,medicinos priemonėms, įrenginiams bei prietaisams.

4. viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5. ekologiškai švariems maisto produktams;

6. šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams;

7. šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams;

8. žemes ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemes ūkio subjektų paslaugoms žemes ūkiui, teikiamoms savo nariams;

9. gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims.

Lengvatinis 9% PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetu, valstybės teikiamu lengvatiniu kreditu ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

Registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Tačiau LR apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus neviršijo 100 tūkst. litų.

PVM mokėtojais registruotis privalo: apmokestinamieji asmenys, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais dėl šalies teritorijoje vykdomo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo; juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes iš kitos valstybės narės. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, jeigu visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 tūkst. litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šią ribą viršyti. Taip pat yra numatyta savanoriško registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos neviršijamos.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių
įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t.t..

Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti nustatomas ir kalendorinio pusmečio arba kitas laikotarpis. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

2.2 Akcizai

LR akcizų įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 12d. ir galiojo nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas LR akcizų įstatymas.

Akcizais yra apmokestinamos šios prekės:

1. etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2. apdorotas tabakas;

3. energetiniai produktai;

4. elektros energija;

5. akmens anglis, koksas ir lignitas.

Dėl elektros energijos, akmens anglių, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuva gavo pereinamąjį laikotarpį – akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo 2007 m. sausio 1d., elektros energija – nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizų tarifai:

1. etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (už produkto hektolitrą):

• alui – 7 litai už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos;

• vynui iš šviežių vynuogių:

 kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5% tūrio – 40 litų;

 kitiems – 150 litų;

• kiti fermentuoti gėrimai:

 kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5% tūrio – 40 litų;

 kitiems – 150 litų;

• tarpiniai produktai:

 kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15% tūrio, – 150Lt.;

 kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15% tūrio, – 230Lt;

• etilo alkoholiui – 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

2. apdorotam tabakui:

• cigaretėms:

 specifinis elementas – 47,5 lito ir

 vertybinis elementas – 15 proc.;

• cigarams ir cigarilėms –38 litai už kilogramą produkto;

• rūkomajam tabakui – 111 litų už kilogramą produkto.

3. energetiniams produktams (už toną produkto):

• variklių benzinui:

 bešviniam – 1318 litų;

 turinčiam švino – 1934 litų.

• žibalui – 1002 litų;

• gazoliams – 1002 litų;

• šildymui skirtiems gazoliams – 86 litų;

• skystajam kurui (mazutams), orimulsijai – 52 litų;

• naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – 432 litų.

Prievolė apskaičiuoti ir į valstybė biudžetą sumokėti akcizus tenka apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, asmenims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.

2.3 Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d.Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pvz., jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

• per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;

• ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

• palūkanos;

• pajamos iš paskirstytojo pelno;

• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

• sporto veiklos pajamos;

• atlikėjų veiklos pajamos;

• pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;

• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

• honoraras.

Nuo 2006 m. liepos 1 d. mokesčio tarifas yra 27% , o nuo 2008 m. sausio 1d. numatoma mokesčio tarifą sumažinti iki 24%.

Pajamų mokesčio 15% tarifas taikomas:

1. pajamoms iš paskirstytojo pelno;

2. sportininkų pajamoms;

3. atlikėjų pajamoms;

4. honorarui;

5. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;

6. pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn;

7. pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai;

8. pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytu būdu;

9. Įstatyme nustatytoms grąžinamoms gyventojų sumokėtoms pensijų įmokoms;

10. išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, atitinkančias Įstatyme nustatytas
žinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktas gyvybės draudimo sutartis, atitinkančias Įstatyme nustatytas sąlygas.

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:

1. neapmokestinamosios pajamos;

2. pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;

3. leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu;

4. per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos,

5. neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis;

6. Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos.

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

Į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos pozityviosios pajamos, t. y. visos kontroliuojamo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse ar zonose, neįtrauktose į ,,baltąjį sąrašą“, kurį nustato finansų ministras, pajamos arba jų dalis, įskaitomos nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų, balsų arba teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos:

1. iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis;

2. iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

3. iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2596 žodžiai iš 8637 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.