Mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai

TURINYS

Įvadas

1. Mokesčiai ir valstybė

1.1. Mokesčių ekonominė, socialinė prasmė, mokesčių funkcijos

1.2. Apmokestinimo principai

1.3. Mokesčių klasifikavimas

2. Mokesčių sistema Lietuvoje

2.1. Lietuvos mokesčiai

Pridėtinės vertės mokestis

Akcizai

Cukraus mokestis

Muitai

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Žemės mokestis

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Naftos ir dujų išteklių mokestis

Mokestis už aplinkos teršimą

Konsulinis mokestis

Žyminis mokestis

Prekyviečių mokestis

Paveldimo turto mokestis

Azartinių lošimų mokestis

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos mokestis

Atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal LR kelių fondo įstatymą

2.2. Mokesčių vaidmuo formuojant biudžeto pajamas

3. Mokesčių našta

3.1. Mokesčių naštos skaičiavimo įvertinimas

3.2. Mokesčių naštos Lietuvoje analizė

4. Lietuvos mokesčių sistemos trūkumai ir jos tobulinimas

4.1. Lietuvos mokesčių sistemos trūkumų įvertinimas

4.2. Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo galimybės

Išvados

Literatūros sąrašas

Įvadas

Šio darbo tema “Mokesčių sistema Lietuvoje”. Pirmiausia turime išsiaiškinti, kas gi yra tie mokesčiai, koks jų vaidmuo, kokios apmokestinimo pasekmės. Turime susipažinti su visa Lietuvos mokesčių sistema, mokesčių vaidmeniu formuojant valstybinius fondus, mokesčių našta Lietuvos gyventojams. Toks ir būtų šio darbo tikslas.

Pirmoje dalyje išsiaiškinsime koks valdžios vaidmuo ekonomikoje, kodėl mokesčiai yra neišvengiami ir kam jie renkami, kokia jų ekonominė ir socialinė prasmė, paskirtis ir funkcijos (fiskalinė-perskirstomoji, ekonominė-reguliavimo, kontrolės). Aptarsim apmokestinimo principus, kuriais turėtų vadovautis valstybė (teisingumo, ekonominio efektyvumo, administravimo paprastumo, mokesčių produktyvumo). Panagrinėsime mokesčių klasifikavimo ypatybes.

Antroje dalyje nagrinėsiu Lietuvos mokesčių sistemą, trumpai aptarsiu kiekvieną mokestį. Išsiaiškinsime, koks svarbiausių mokesčių vaidmuo formuojant nacionalinio biudžeto pajamas, kaip šis vaidmuo keitėsi bėgant metams. Aptarsime pagrindines tendencijas ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumus.

Išsiaiškinsime mokesčių naštos vertinimo ir apskaičiavimo galimybes, mokesčių naštos kriterijaus skaičiavimo trūkumus, aptarsiu mokesčių naštą Lietuvoje, jos poveikį gyventojams ir ūkiui.

Darbo pabaigoje pateiksiu kai kuriuos esminius Lietuvos mokesčių sistemos trūkumus, aptarsiu mokesčių sistemos tobulinimo galimybes. Atskirai paminėsiu LLRI pasiūlimus, kaip galima tobulinti Lietuvos mokesčių sistemą.

Šis darbas padės susipažinti su mokesčiais, jų vaidmeniu ekonomikoje, Lietuvos mokesčių sistemos ypatumais ir trūkumais.

1. Mokesčiai ir valstybė

1.1 Mokesčių ekonominė, socialinė prasmė, mokesčių funkcijos

“ Gyvenime yra neišvengiami du dalykai: mirtis ir mokesčiai”, – B. Franklinas.

Kiekvienos šalies gyvavimo pagrindas yra mokesčiai, nes valstybės funkcijų atlikimui reikalingi pinigai. Visuotinai naudingų socialinių paslaugų , kurių imasi valstybė negalima patikėti privatiems įmonininkams. Tai yra sudėtingas uždavinys ir tokių paslaugų teikimu privatus sektorius vengtų užsiimti, nes už jas dažnai nebūna atlygintina. Bet viešųjų paslaugų tiekimas tai tik viena iš valstybės funkcijų, kuriai reikalingi pinigai. Galėtume paminėti tokias pagrindines valstybės valdžios funkcijas:

· nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus;

· ruošia ir įgyvendina makroekonominę stabilizacijos politiką;

· įtakoja išteklių paskirstymą siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo;

· rengia gyventojų pajamų, kurias apsprendžia rinkos santykiai, paskirstymo programas.

Taigi sprendžiant kai kuriuos klausimus, atliekant funkcijas, rinka ne visada veikia efektyviai tada ir reikia valstybės, centrinės bei vietinės valdžios įsikišimo. Bet dažnai nesutariama kokio lygio turi būti tas įsikišimas ir kokius mokesčius privalo mokėti gyventojai į valstybės iždą, kad valstybė galėtų atlikti savo funkcijas.

Valstybės pajamas sudaro ne tik mokesčiai. Kitos valstybės pajamos, tai pajamos iš valstybės nuosavybės – valstybė gali gauti pajamas iš savo gamybine ar komercine veikla užsiimančių verslo subjektų. Valstybė gali gauti pajamas parduodama savo turtą, teikdama specifines paslaugas, parduodama teises. Gali būti ir daugiau pajamų šaltinių, kurie nėra valstybės turto dalys, bet kurių negalima priskirti ir prie mokesčių. Tai konfiskacijos, baudos delspinigiai ir panašiai. Bet mokesčiai sudaro didžiąją dalį valstybės pajamų (90 ir daugiau procentų).

Kalbėdami apie mokesčių ekonominę prasmę, turėtumėm pasakyti, kad valstybės imami mokesčiai yra svarbiausias, dažnai ir vienintelis valstybės finansinių išteklių formavimo šaltinis. Visose šalyse juos privalo mokėti tiek ūkio subjektai, tiek gyventojai. Mokesčiai skiriasi priklausomai nuo šalies ekonominės santvarkos, ekonomikos ir socialinio išsivystymo lygio, specifinių tos šalies ekonominių ir socialinių sąlygų. Mokesčių sistemai ir mokesčių lygiui įtakos turi valstybės sandara, vykdoma ūkio, nuosavybės politika.

Mokesčius galime apibrėžti kaip finansinius
santykius, kurių dėka valstybė, naudodamasi savo neekonominės prievartos galia, be ekvivalentinių mainų centralizuoja dalį šalies BVP savo funkcijoms vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, mokestis yra apibrėžiamas kaip mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Pačių mokesčių paskirtis yra įvairi, pagrindinės mokesčių vykdomos funkcijos yra šios:

 fiskalinė – mokesčių dėka valstybė gauna reikalingų pinigų savo funkcijoms vykdyti, gali įtakoti visuomenės ūkinį bei socialinį gyvenimą;

 reguliavimo – valstybė, kaitaliodama mokesčius bei įvairius jų parametrus, gali kryptingai veikti ekonominius bei socialinius procesus šalyje;

 kontrolės – mokesčius administruojanti institucija turi teisę gauti mokėtojo apskaitos dokumentus ir juos tikrinti.

Kiti autoriai išskiria tik dvi mokesčių funkcijas: fiskalinę (perskirstomąją) ir ekonominę (reguliavimo).

Mokesčių įtaka verslo vystymui yra labai svarbi. Mokesčių politika veikia investicinius procesus, kapitalo pritraukimą ir išvežimą, polinkius į verslą bei kitus ekonominius – socialinius reiškinius. Mokesčių tarifai, mokesčių bazės apskaičiavimo principai ir taisyklės priklauso nuo šalyje esančių specifinių veiklos sąlygų, ekonominių – socialinių programų, tradicijų, politinių ir kitų veiksnių. Atskirų šalių mokesčių politikos tikslai labai dažnai yra panašūs – pritraukti daugiau kapitalo, mažinti nedarbą, daugiau lėšų skirti socialinėms programoms ir panašiai, bet šalys naudoja skirtingas mokesčių strategijas, sprendžiant specifines savo šalies problemas.

Jeigu dėl mokesčių ekonominės prasmės beveik visi mano panašiai, tai dėl mokesčių socialinės prasmės kyla nesutarimų.

Mokesčių socialinis vaidmuo, jų reikšmė visuomenės ūkiui vertinama įvairiai. Yra manančių, kad mokesčiai – tai atlyginimas už valstybės rūpestį. Kiti sako, kad tai “ekonominis botagas”, kuris neleidžia tinginiauti ir prižiūri, kad turtas būtų naudojamas racionaliai. Yra net tikinčių, kad mokesčiai puoselėja kultūrą ir , kad mokesčiai yra dorovinio ugdymo priemonė. Kiti mano, kad mokesčiai yra socialinio teisingumo laidas, nes turtingesniųjų lėšomis remiami socialiai vargingesni sluoksniai.

Yra ir neigiamų nuomonių apie mokesčių socialinį vaidmenį. Manoma, kad mokesčiai didina kainas ir taip blogina gyventojų padėtį. Kartais mokesčiai globoja techniškai atsilikusią pramonę, stabdo jos plėtojimąsi, moko apgaudinėti, sudaro sąlygas kontrabandininkams ir panašiai.

Bet mokesčiai skiriasi tuo, kokią naštą jie užkrauna visuomenės nariams, kaip jie renkami ir kokia jų dalis iš tikrųjų susitelkia valstybės biudžete. Mokesčius galima skirstyti į gerus ir blogus. Gerais mokesčiais laikomi tie, kurie netrukdo žmonių interesams, polinkiais užsiimti verslais, bet mažina visuomenės narių pajamų nelygybę. Blogų mokesčių mokėjimas apsunkina gyvenimą, jiems surinkti reikia daug pastangų ir lėšų.

Bet ir kokia mokesčiai būtų blogybė, be jų mes negalime apsieiti.

1.2 Apmokestinimo principai

Nors mokesčiais siekiama užtikrinti valstybei pajamų, tačiau mokesčių struktūra įtakoja gamybos išteklių perskirstymą, stengiasi įgyvendinti visuomenei priimtinas socialinio teisingumo normas, skatina arba riboja kai kurias ekonominės veiklos sferas. Apmokestinimas tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia visų ir kiekvieno visuomenės nario interesus, įtakoja tiek ekonominį, tiek ir politinį šalies gyvenimą.

Apmokestinimas neturi stabdyti ūkio plėtros ar neigiamai jį veikti. Ūkiui gali kenkti tiek per dideli mokesčiai, tiek ir netinkama jų sistema. Apmokestinimas turi padėti kurti naujas darbo vietas, stiprinti šalies ekonomiką. Todėl, kuriant mokesčių sistemą ir vykdant mokesčių politiką reikia laikytis bendrųjų apmokestinimo principų, kuriuos dar 1776 metais suformulavo A. Smitas. Iki mūsų laikų šie principai pasikeitė, bet jų ekonominė esmė išliko. Išskiriami tokie pagrindiniai apmokestinimo principai:

Ø teisingumas

Ø ekonominis efektyvumas,

Ø administracinis paprastumas,

Ø mokestinių įplaukų produktyvumas bei elastingumas.

Remiantis teisingumo principu, mokestis turėtų būti nustatomas pagal bendras objektyvias taisykles, kurias visuomenės dauguma pripažįsta kaip teisingas. Mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis, apmokestinant būtų atsižvelgta į mokėtojo mokumą, tai yra gebėjimą mokėti. Mokumas yra apmokestinimo teisingumo etalonas. Asmenys, turintys lygias galimybes (pajamas, turtą) mokėti mokesčius, apmokestinami vienodai (tai horizontalusis teisingumas); skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai (tai vertikalusis teisingumas).

Remiantis ekonominio efektyvumo principu, mokesčiai turi ne trukdyti, o skatinti ekonomiką ir visus su ja susijusius procesus. Apmokestinimas neturi mažinti žmonių darbingumo lygio, veikti minimalaus vartojimo dydžio, neturi būti iškreiptas optimalus išteklių paskirstymas. Apmokestinimas turėtų veikti taip, kad skatintų efektyvias, pageidautinas veiklos rūšis, o veiklas susijusias su didelėm socialinėm sąnaudom verstų stoti.

Administracinio paprastumo principo esmė yra ta, kad
turi būti lengva surinkti. Su tuo susijusios sąnaudos turi būti minimalios ir pagrįstos. Mokesčių mokėjimas turi būti paprastas, pigus, patogus mokėtojui ir aiškiai apibrėžtas. Sudėtingus ir menkai apibrėžtus mokesčius kyla pagunda nuslėpti, arba taip gaunasi nenorom, todėl tokie mokesčiai yra ekonomiškai neefektyvūs.

Mokesčių produktyvumas – tai pajamų valstybės išlaidoms padengti užtikrinimas.Naudinga turėti mokesčių sistemą su elastingomis įplaukomis, kai, neįvedant naujų mokesčių ir nedidinant esamų tarifų, įplaukos iš mokesčių didėja sparčiau negu nacionalinės pajamos.

Kai kurie autoriai dar mini tikslingumo principą, kurs gal net turėtų būti svarbesnis už teisingumo principą.

Galėtume pridurti dar vieną principą – bendra mokesčių suma neturi viršyti tam tikro tai visuomenei ekonomiškai priimtino lygio (pažeidus šią taisyklę, visuomenėje prasideda intensyvus mokesčių vengimas).

Išvardinti apmokestinimo principai yra sunkiai suderinami ar net prieštarauja vienas kitam, todėl dažnai reikia kompromisų, pasirenkama mažesnė blogybė. Šiuolaikiniu vertinimu mokesčių sistema laikoma efektyvia, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

Ø laiduoja, kad į biudžetą numatytais dydžiais reguliariai įplauks piniginės lėšos ir jų suma atitinkamai didės augant apmokestinamoms pajamoms;

Ø skatina reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio vartojimo lygį;

Ø suderina centrinės ir vietos valdžios interesus formuojant jų biudžetų pajamas.

1.3 Mokesčių klasifikavimas

Yra įvairių rūšių mokesčių, kad būtų aiškiau, jie yra klasifikuojami pagal įvairius požymius, bet tai nėra lengva, nes mokesčių rūšiavimas turi būti pagrįstas ne tik pačia mokesčių esme, bet ir rinkimo technika, mokesčių tikslais ir padariniais.

Mokesčiai gali būti klasifikuojami pagal tokius požymius:

· pagal tai į kokius fondus mokestinės įplaukos pakliūna (valstybiniai, vietiniai, specialiųjų fondų, tarptautinių fondų);

· pagal privalomumo požymį (savanoriški ir privalomieji);

· pagal įplaukų panaudojimą (bendrieji ir specialieji);

· pagal apskaičiavimo metodą (vienetiniai, proporciniai, progresiniai, regresiniai).

Bet svarbiausias skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai mokami už turtą ir pajamas. Netiesioginiai mokesčiai uždedami prekėms ir paslaugoms. Šie mokesčiai sumokami per prekės kainas ar įtraukiami į tarifus. Tai mokesčiai, kurių tiesioginis „nešėjas“ yra galutinis vartotojas (mokesčio dydis nepriklauso nuo mokėtojo pajamų dydžio, šeimyninės padėties, nėra ir neapmokestinamo minimumo). Tiesioginiai mokesčiai toliau skirstomi į: realinius (jie imami nuo turto ar verslo natūra, neatsižvelgiant į įvertinto objekto pajamingumą ar mokėtojo pajamas) ir asmeninius (jie imami nuo asmenų pajamų ir turto). O tuo tarpu netiesioginiai skirstomi į: akcizus (jie uždedami daliai vietinės gamybos prekėms ir paslaugos, kurios nėra valstybės fiskaliniai monopoliai), muitus (tai netiesioginiai mokesčiai, kuriuos valstybė renka už importą, eksportą ar šalies sieną kertančias prekes) ir fiskalinius monopolius (tai mokesčiai prekėms, kurias gaminti ar parduoti yra išimtinė valstybės teisė). Tai populiariausias mokesčių skirstymas (1 pav.). Panašus skirstymas naudojamas ir mūsų šalyje.

2. Mokesčių sistema Lietuvoje

2.1 Lietuvos mokesčiai

Lietuvos mokesčių istorija siekia net XIII amžių. Tada formavosi Lietuvos valstybė. Visą Lietuvos mokesčių istoriją galima suskirstyti į 5 sąlyginius etapus:

· Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai;

· mokesčiai Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje;

· nepriklausomos Lietuvos mokesčiai;

· mokesčiai Lietuvos okupacijos laikotarpiu;

· dabartiniai mokesčiai.

Šiame darbe visą dėmesį skirsiu dabartiniai Lietuvos mokesčių sistemai, kuri buvo pradėta kurti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Tada buvo pertvarkyta visa šalies finansų sistema, pertvarkyti visi mokesčiai. Juridinių asmenų pelno mokestis pakeitė mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, fizinių asmenų pajamų mokestis pakeitė panaikintą gyventojų pajamų mokestį. Kiek vėliau buvo panaikintas apyvartos mokestis, įvestas bendrasis akcizas, kuris buvo pakeistas pridėtinės vertės mokesčiu. Pradėjus formuotis mokesčių sistemai, kuria siekiama sureguliuoti šalies ekonominius bei socialinius procesus, kuriama valstybės fiskalinė politika. Lietuvoje mokesčiai skirstomi į valstybei skirtus (mokami į valstybės biudžetą, bei galima priskirti mokamus į privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybinio socialinio draudimo fondo, kelių fondo biudžetus bei kitus nebiudžetinius fondus) ir vietinius mokesčius, mokamus į savivaldybių biudžetus (1 lentelė). Šiuo metu Lietuvoje renkami tokie mokesčiai ir tikslinės paskirties įmokos:

– vidaus prekių ir paslaugų mokesčiai:

 Pridėtinės vertės mokestis;

 Akcizai;

– pajamų ir pelno mokesčiai:

 Fizinių asmenų pajamų mokestis;

 Juridinių asmenų pelno mokestis;

(šie mokesčiai neteko galios nuo 2003m.)

– prekybos ir prekybos sandorių mokesčiai:

 Muitai (tarptautinė prekyba ir sandoriai);

 Prekyviečių mokestis;

– turto mokesčiai:

 įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

 žemės mokestis;
 paveldimo turto mokestis;

– už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis:

 mokestis už valstybės gamtos išteklius;

 naftos ir dujų išteklių mokestis;

 mokestis už aplinkos teršimą;

 konsulinis mokestis;

 žyminis mokestis;

 atskaitymai nuo realizavimo pajamų (automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti į kelių fondą);

 valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių mokestis;

– socialinio draudimo įmokos:

· valstybinio socialinio draudimo įmokos;

 privalomojo sveikatos draudimo įmokos (į sveikatos draudimo fondą).

Taigi pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojami 27 mokesčių. Muitų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimas pagal šį įstatymą nereguliuojamas.

Dabar trumpai aptarsiu kiekvieną mokestį. Neišsiplečiant pabandysiu pateikti mokesčio elementus, tarifus, privalumus ir trūkumus.

Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokesčio objektas – prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė bei importuotos viduje vartoti prekės. Kitaip sakant, apmokestinamąją vertę sudaro: prekių ir paslaugų gamybos kaina su visomis papildomomis išlaidomis (įpakavimas, aptarnavimas, kiti su produkcijos realizacija susiję mokesčiai ir pan.). Prekė, kaip mokesčio objektas, yra daiktai, numizmatinės paskirties pinigai, visų rūšių energija, nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę. Paslaugos, kaip mokesčio objektas, yra visų rūšių darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla (išskyrus atliekamą darbdaviui pagal darbo sutartį).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2499 žodžiai iš 8160 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.