Mokesciu sistema gyventoju pajamu mokestis
5 (100%) 1 vote

Mokesciu sistema gyventoju pajamu mokestis

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….. 3

1. BENDRA MOKESČIŲ SISTEMOS CHARAKTERISTIKA……………………………. 4

1.1. FISKALINĖ POLITIKA IR MOKESČIŲ ESMĖ ……………………………………….. 4

1.2. APMOKESTINIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI…………………………………….. 5

2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA ………………………………………………………………6

2.1. MOKESČIŲ RAIDA…………………………………………………………………………………6

2.2. MOKESČIŲ NAŠTA IR MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS…………………………8

2.3. PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ RŪŠYS………………………………………………………..11

2.3.1. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS………………………………………………..12

3. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS PROBLEMOS IR TOBULINIMAS………..14

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………17

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………….20

ĮVADAS

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės bei ko-mercinės veiklos, vystymo bei administracines. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas formavimo šaltinis yra mokesčiai. Mokestis – tai mokesčio mokėtojui mokesčio įstatyme nustatyta piniginė prievolė, siekiant gau-ti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Mokesčių sistemos tikslas – garantuoti būtinų valstybės pajamų formavimą, užtikrinant efektyvų ekonomikos funkcionavimą, mokėto-jų ekonominį pajėgumą, siekiant socialinio teisingumo.

Mokesčiai yra labai svarbi ir reikšminga kiekvienos šiuolaikinės valstybės ekonominio gyvenimo dalis. Su jais tenka nuolat susidurti ne tik kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organiza-cijoje dirbantiems žmonėms, bet ir kiekvienam šalies gyventojui individualiai. Be to, mokesčiai yra svarbūs valstybei, nes būtent jie yra pagrindinis nacionalinio biudžeto pajamų šaltinis.

Mokesčių sistema apibrėžiama kaip šalyje egzistuojančių mokesčių, įmokų ir rinkliavų vi-suma, nustatyta sprendžiant apmokestinimui keliamus uždavinius ir išreiškianti valstybės socia-linę, ekonominę ir fiskalinę politiką. Todėl kiekvienai valstybei yra labai svarbu suformuoti to-kią mokesčių sistemą, kuri užtikrintų pakankamą pajamų dydį jos funkcijų vykdymą, t.y labai svarbus biudžeto pajamų ir išlaidų santykio reguliavimas. Nuo mokesčių sistemos aiškumo, skaidrumo, teisingumo ir efektyvumo priklauso šalies ekonominio vystymosi tempai. Kiekvie-nos valstybės siekis yra kuo daugiau surinkti mokestinių įplaukų, bet taip, kad šalyje neprasidė-tų ekonominis nuosmukis, infliacija, nebūtų sužlugdytas verslas. Ši problema yra aktuali nuo valstybės susikūrimo iki šių dienų.

Mokesčių sistema yra pakankamai reikšmingas reiškinys. Būtent todėl kiekvienas žmogus turėtų susipažinti su ja, suvokti jos svarbą, perprasti veikimo mechanizmą, išanalizuoti sistemos sudėtines dalis bei nuolatos sekti pokyčius joje. Tai ypač svarbi tema finansų specialistams, nes mokesčiai labai dažnai stipriai įtakoja kasdieninius darbus. Kartais būtent nuo teisingo mokes-čių apskaičiavimo gali priklausyti viso verslo sėkmė. Tačiau nuodugnus mokesčių pripažinimas gali padėti ne tik buhalteriams, įmonių vadovams, auditoriams ar finansininkams, bet ir visiems kitiems žmonėms, nesvarbu kuo jie beužsiimtų. Tai pirmiausia naudinga dėl to, kad bet kokio dalyko žinojimas panaikina nežinios baimę, o taip pat padeda geriau prisitaikyti prie esamų gy-venimo sąlygų, racionaliau tvarkyti tiek savo gyvenimą, tiek verslo reikalus bei išvengti nerei-kalingų rūpesčių.

Gera ar bloga mokesčių sistema rodo ekonomikos augimo sparta. Jei gamyba mažėja, tai tarp kitų veiksnių kaltinama ir mokesčių sistema. Dabartinėje Lietuvoje dar nėra pastovios mo-kesčių sistemos. Kokios mokesčių sistemos reikia Lietuvai gali atsakyti tik ekspertai ir specia-listai. Tačiau kokia ji yra šiandien – tai klausimas, kuris turėtų rūpėti kiekvienam šalies gyven-tojui. Daugelis šiandienės Lietuvos gyventojų vangiai domisi šalies mokesčių politika, nors kiekvienas ir supranta, kad tiesiogiai ar netiesiogiai mokesčiai susiję ir su juo.

1. BENDRA MOKESČIŲ SISTEMOS CHARAKTERISTIKA

1.1. FISKALINĖ POLITIKA IR MOKESČIŲ ESMĖ

Valstybės fiskalinė politika realizuojama mokesčių bei vyriausybės išlaidų didinimu ar mažinimu paveikiant visuminės paklausos funkciją. Rinkos sąlygomis plėtojantis valstybių ekonomikai mokesčių vaidmuo fiskalinėje politikoje didėja. Valstybėse pastoviai didėja porei-kis didinti valstybės finansinius išteklius, nes vis daugiau išleidžiama ekonominėms ir sociali-nėms reikmėms bei valstybiniam aparatui išlaikyti.

Mokesčių pakeitimai yra svarbi fiskalinės politikos dalis, nes mokesčių mažinimas bendrą-ja prasme yra mažiau ginčytinas negu vyriausybės išlaidų didinimas, kaip priemonė skatinanti ekonomiką. Abejojama vyriausybės sugebėjimu protingai
išleisti pinigus ir bijoma, jog vyriau-sybės aparatas nepaprastai išaugs. Taip pat teigiama, kad mokesčių pakeitimai gali greičiau duoti efektą negu vyriausybės išlaidų pakeitimai.

Vyriausybės fiskalinė politika yra neatsiejama nuo biudžeto pajamų ir išlaidų valdymo proceso. Valstybės biudžeto formavimas ir paskirstymas iš esmės atskleidžia vykdomą politiką: pagrindinių programų tikslus, prioritetus, vyriausybės pastangas teikti visuomenei reikalingas paslaugas.

Mokslininkų manymu, pati tinkamiausia fiskalinės politikos priemonė yra vyriausybės iš-laidų mažinimas ar mokesčių didinimas – visa tai, kas daro biudžetą pertekliniu. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra ribinis mokesčių tarifas, kurį padidinus labai sparčiai mažėja gaunamos mokesčių pajamos, nors tarifas ir didėja. Pagal mokesčių normos kitimą tuomet svyruoja ir mokesčių bazės apimtis. Todėl galima teigti, kad mokesčių normos augimas tiesiogiai veikia ekonomikos vystymosi tempus. Didėjantys mokesčių tarifai ar naujų mokesčių įvedimas stabdo verslininkų aktyvumą, mažina mokesčių bazę. Dažnai dideli mokesčiai nėra sumokami, bet sle-piami, iškreipiant tikrąją mokesčių bazės struktūrą.

Mokesčių prasmę ir vaidmenį, išorinį jų savybių reiškimąsi atspindi dvi mokesčių funkci-jos: fiskalinė ir reguliavimo. Pagrindinė – fiskalinė mokesčių funkcija yra būdinga visoms vals-tybėms. Ja remiantis formuojamos iždo pajamos, t.y. sudaromi valstybiniai piniginių lėšų fon-dai ir sukuriamos materialinės sąlygos funkcionuoti valstybei. Būtent fiskalinė funkcija sudaro realias galimybes perskirstyti dalį nacionalinių pajamų. Rinkoje įsigalint ir aktyviai plėtojantis netobulos konkurencijos santykiams, pradėta taikyti mokesčių reguliavimo funkcija. Ją vykdy-dama, valstybė savo ruožtu veikia nacionalinio produkto reprodukcijos procesą, prekių pasiūlą ir paklausą.

1.2. APMOKESTINIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

Mokesčių sistema – tai visuma vienų su kitais susijusių mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai. Kiekvienos valstybės mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų.

Pagrindinis apmokestinimo uždavinys – lėšų valdžiai išlaikyti formavimas, t. y. valstybės pajamų, reikalingų jos išlaidoms (valstybės valdymui, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto ap-saugai, socialinėms reikmėms ir kt.) padengti formavimas. Mokesčiai taip pat yra naudojami kaip fiskalinės valstybės politikos poveikio ekonomikai bei ūkio stabilizavimo priemonė.

Mokesčių politikos kryptis ir efektyvumas iš esmės priklauso nuo to, kokiu principu jinai bus formuojama. Nuo principų pasirinkimo labai dažnai priklauso pačios mokesčių politikos suvokimas ir jos realizavimo strategija.

Šiuolaikiniai ekonomistai ir sociologai išskiria šiuos apmokestinimo principus: teisingumą, ekonominį efektyvumą, administracinį paprastumą ir mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą.

Teisingumo principas reikalauja, kad mokesčiai būtų nustatomi pagal bendras, objektyvias taisykles, kurios daugumai pripažįstamos kaip teisingos ir protingos. Kiekvienas turi atiduoti valstybei savo teisingą dalį.

Vienas iš teisingumo aspektų yra reikalavimas, kad mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis. Jie gauna naudos iš šių paslaugų, todėl privalo už tai atsi-lyginti, kad būtų galima tas paslaugas finansuoti. Tačiau reikia pabrėžti, kad mokesčiai neturi sutapti su mokėtojo gaunama nauda. Siekti atitikimo tarp sumokėto mokesčio ir gautos naudos ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina.

Ekonominio efektyvumo principas reikalauja, kad mokesčiai nesudarytų sąlygų, netgi užkirstų kelią visuomenės požiūriu nepageidautiniems veiksniams, kad jie netrukdytų siekiant ekonominių tikslų, įskaitant tokius, kaip ūkio stabilumo, jo augimo, visiško užimtumo sieki-mas.

Be to apmokestinimas turi ne tik nepakenkti ekonominiam efektyvumui (neiškreipti ištek-lių paskirstymo, nepakenkti individų darbingumui, nesumažinti stimulų dirbti, taupyti ir pan.), bet ir prisidėti prie jo pakėlimo. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kurios skatintų pageidaujamas veiklos rūšis ir stabdytų tokias, kurios susijusios su dideliais socialiniais kaštais.

Laikoma, kad mokesčių ekonominį efektyvumą apibūdina bendra mokesčių našta, kuri ly-gi paties sumokėto mokesčio dydžiui ir papildomai mokesčio naštai. Pastaroji atsiranda dėl mokesčiais sąlygoto subjektų elgesio pasikeitimo. Juo mokesčiai neutralesni, tuo mažesnė pa-pildoma mokesčio našta. Tam tikru mastu sumažinti ją galima naudojant žemus tarifus.

Administracinis paprastumas. Išskiriami tokie šio principo aspektai: paprastumas, api-brėžtumas, pigumas ir patogumas mokėtojams. Turi būti siekiama, kad apmokestinimas nebūtų pernelyg sudėtingas, t.y nebūtų numatyta pernelyg daug mokesčių, sudėtingų ir painių taisyk-lių, tačiau mokesčiai turi būti kuo visapusiškiau ir tiksliau apibrėžti. Taip pat svarbu, kad mo-kesčių ėmimo kaštai būtų kuo mažesni (vengti tokių mokesčių, kurie duoda mažas pajamas, o surinkimo kaštai dideli), mokesčiai turi būti imami tokiu būdu ir tokiu laiku, kuris patogiausias mokesčių mokėtojui. Paprastumo principas kartais sunkiai suderinamas su kitais
anks-čiau aptartais – teisingumo ir efektyvumo. Siekiant, kad mokesčių sistema būtų teisinga ir efek-tyvi, dažnai reikalingos išsamios ir sudėtingos taisyklės, o tai sudėtinga atlikti praktiškai.

Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas. Mokesčių produktyvumu supran-tamas pakankamos pajamų apimties valstybės išlaidoms padengti užtikrinimas. Svarbu pažy-mėti, kad valstybei reikia tokios mokesčių sistemos, kuri sureguliuotų ir neinfliaciniu būdu už-tikrintų ekonominių išteklių perdavimą iš privačių naudotojų valdžiai.

Naudinga ir patogu turėti tokią mokesčių sistemą, kuriai būdingas aukštas mokestinių įplaukų elastingumas, t.y. kuriai esant, neįvedant naujų mokesčių ir nedidinant esamų mokesčių tarifų, įplaukos iš mokesčių didėja sparčiau negu nacionalinės pajamos. Tai ypač svarbu, nes iš-ryškėja spartesnio vyriausybės išlaidų augimo, palyginus su nacionalinių pajamų augimu, ten-dencija.

Akivaizdu, kad yra neįmanoma sukurti tokios mokesčių sistemos, kuri sėkmingai spręstų visus apmokestinimui keliamus uždavinius ir tenkintų visus apmokestinimo principus, nes jie tarpusavyje yra sunkiai suderinami, vienas kitam prieštarauja. Todėl mokesčių sistemos sukū-rimas, siekiant kuo geresnio apmokestinimo principų suderinamumo, yra pagrindinis bet kurios valstybės uždavinys.

2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA

2.1. MOKESČIŲ RAIDA

Dar ankstyvaisiais viduramžiais Lietuvoje kunigaikščiai rinko mokesčius derliumi ir galvi-jais. Bėgant amžiams mokesčių sistema tobulėjo ir keitėsi, atsirado daug mokesčių rūšių, susi-kūrė mokesčių surinkimo tarnybos. Vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų tvarkytojas buvo krašto iždininkas su jam pavaldžiais vietiniais iždininkais ir žemesniaisiais iž-do tarnautojais – mokesčių rinkėjais. XVIII amžiuje buvo įgyvendintas biudžeto viešumo prin-cipas.

Lietuvai patekus Rusijos imperijos valdžion, pagrindiniu tiesioginiu mokesčiu tapo dar Petro I įvesta pagalvinė, kurią 1875 metais pakeitė žemės mokestis. Carinės Rusijos mokesčių sistema rėmėsi netiesioginiais mokesčiais (akcizais, muitais, fiskaliniais monopoliais). Lietu-viškų gubernijų 1913 metų valstybinių finansų sąmatoje netiesioginių mokesčių įplaukos buvo 6 kartus didesnės už tiesioginių mokesčių įplaukas.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvos teritorijoje buvo įvesta tokia mokesčių sistema, kuri atitiko Vokietijos finansų sistemą. Buvo įvesta daug naujų mokesčių bei atgaivinti anksčiau egzistavę. Netiesioginių mokesčių pajamos 4 kartus viršijo pajamas iš tiesioginių mo-kesčių.

1918 metais, paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, imtasi kurti naują finansų apara-tą. Vyriausiuoju mokesčių prižiūrėtoju tapo finansų ministras, o miestuose ir apskrityse buvo paskirti mokesčių inspektoriai ir jų padėjėjai. 1919 metais įvesti mokesčiai, kurie buvo imami ir carinės Rusijos laikais, bei daug naujų mokesčių. 1922 metais, įvedus nacionalinę valiutą litą, tvirtesnį pagrindą įgavo ir finansai. Valstybės biudžetas net ir sunkiais krizės metais buvo nede-ficitinis. Mokesčiai sudarė 53 – 66 procentus biudžeto pajamų, o netiesioginių mokesčių paja-mos buvo 3 – 5 kartus didesnės nei pajamos iš tiesioginių mokesčių.

1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, po nacionalizacijos smarkiai sumažėjo privatus ūkio sektorius ir padidėjo visuomeninis (socialistinis) ūkio sektorius. Tai iš esmės pa-keitė ir finansus: buvo įgyvendinama propagandinė klasinė mokesčių politika, įvesti sovietiniai mokesčiai. 1941 metais Lietuvą užėmusi hitlerinė Vokietija tik padidino mokesčių naštą, įves-dama naujus ir reikalaudama mokėti ankstesnius mokesčius.

Pokario metais Lietuvos finansai sudarė sudėtinę Sovietų Sąjungos finansų sistemos dalį.

1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mokesčius administravo Lietuvos Res-publikos Finansų ministerija. 1995 metais buvo sukurta savarankiška valstybės institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri yra pagrindinis Lietuvos Res-publikos mokesčių administratorius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2038 žodžiai iš 6734 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.