Mokesčių teisė ir jos reguliuojami santykiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčių teisė ir jos reguliuojami santykiai

TURINYS

ĮVADAS 2

1. Mokesčių samprata ir bendrieji požymiai 4

2. Mokesčių rūšys ir Lietuvos mokesčių sistema 6

3. Mokesčių teisė ir jos normos 8

4. Mokesčių teisės šaltiniai 10

5. Mokestiniai teisiniai santykiai 12

6. Teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus 14

IŠVADOS 16

PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 19

PRIEDAI 20

Įvadas

Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valdžia jokio produkto nesukuria, todėl valstybė be mokesčių gyvuoti negalėtų.

Ypač vaizdžiai mokesčius apibūdino Lietuvos finansų mokslo kūrėjas profesorius V. Jurgutis. Viename svarbiausių veikalų “Finansų mokslo pagrindai” jis rašė (čia ir kitur cituojamas tekstas teikiamas neredaguotas ir netaisytas): ,,Mokesčiai, tai įnirtęs, užsispyręs, …veiklus, energingas, …judrus žmonių laisvės skelbėjas, bet drauge žiaurios priespaudos ir kruvinų kančių įrankis. Mokesčiai gali paversti aršiais priešais ir kaimynines draugingas valstybes. Mokesčiai techninio progreso priemonė, bet dažnai ir techniškai atsilikusios priemonės apsauga. Mokesčiai melagysčių, neteisingų priesaikų ir šventvagysčių mokytojas, mokesčiai – kontrabandininkų ir šmugelininkų džiaugsmas. Mokesčiai yra padarę pasauliui daug gero, bet drauge sukūrę ir neišpasakytai daug blogo. Mokesčiai išliejo kraujo upes ir ašarų jūras, bet mokesčiai davė ir didžiausią žmonijos turtą – laisvę” (Rimas, Stačiokas, 1996, p. 101).

Nors pastaraisiais metais priimta daug mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų, apmokestinimo teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje šiandien tebelieka viena aktualiausių teisinio reguliavimo sričių. Tai lemia rinkos ekonomikos santykių įsitvirtinimas, užsienio kapitalo judėjimas, Lietuvos siekis integruotis į Europos Sąjungą bei kiti veiksniai. Be to, būtent mokesčiais Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra surenkama absoliuti dauguma valstybės (savivaldybių) pajamų. Todėl gyvybiškai svarbu sukurti darnią ir veiksmingą, įstatymais pagrįstą valstybės mokesčių sistemą, kuri ne tik skatintų nacionalinės ekonomikos augimą, bet ir užtikrintų socialinį teisingumą, proporcingą bendros mokesčių naštos paskirstymą tarp atskirų mokesčių mokėtojų grupių, stabilias ir pakankamas valstybės (savivaldybių) pajamas, sudarytų sąlygas teisingai konkurencijai (Marcijonas, A., Sudavičius, B, 2003, p. 9).

Mokesčių, rinkliavų bei muitų surinkimui susisteminti kuriami mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai, kurie nuolatos keičiami ir atnaujinami. Kadangi ši veikla apima visas ūkinio gyvenimo sritis, reikalinga gyvybinga ir lanksti mokesčių politika, kurią būtų galima naudoti kaip instrumentą fiskalinės valstybės politikos įgyvendinimui, tam tikrų prioritetinių ūkio šakų skatinimui bei socialinių garantijų užtikrinimui. Kadangi mokesčių sistema Lietuvoje pradėta kurti, palyginus ne taip seniai, nuolatos atsiranda sakančių, kad mokesčiai surenkami blogai ir kad mokesčių sistema Lietuvoje šiuo metu apskritai neegzistuoja.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti kokia mokesčių teisė ir jos reguliuojami teisiniai mokestiniai santykiai egzistuoja Lietuvoje ir tuo pačiu pateikti Lietuvos mokesčių sistemoje esančius trūkumus, kuriuos būtina šalinti arba taisyti. Pirmame skyriuje – pateiksiu bendruosius mokesčių požymius, jų sampratą. Antrajame skyriuje – pateiksiu mokesčių klasifikavimą ir Lietuvos Respublikoje egzistuojančią valstybinę mokesčių sistemą. Trečiajame skyriuje – atskleisiu mokesčių teisės esmę, pateiksiu mokesčių teisės normų požymius ir jų sampratą. Ketvirtajame skyriuje – pateiksiu mokesčių teisės šaltinius, paaiškinsiu jų sudėtingą sistemą ir klasifikavimą. Penktajame skyriuje – mėginsiu analizuoti mokestinius teisinius santykius: kokia jų reikšmė, kas juose dalyvauja ir kaip jie skirstomi. Šeštajame skyriuje – apžvelgsiu teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus sampratą, teisinės atsakomybės pagrindą, mokesčių įstatymų pažeidimo požymius ir galimus pažeidimų subjektus ir objektus. Išvadose – pamėginsiu viską apibendrinti, išryškindamas Lietuvos mokesčių sistemos, taip pat ir egzistuojančios mokesčių teisės trūkumus.

Mokesčių teisę ir jos reguliuojamus teisinius santykius analizuoja, tiria ir rašo mokslinius darbus Vilniaus universiteto profesorius socialinių mokslų daktaras Antanas Marcijonas ir to paties universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Bronius Sudavičius. Jų 2003 metais išleista knyga ,,Mokesčių teisė’’ remiuosi rašydamas šį darbą. Taip pat pasinaudoju Eugenijos Buškevičiutės 2003 metų knyga ,,Mokesčių sistema”, Justino Rimo ir Romo Stačioko 1996 metų knyga ,,Verslininkas ir mokesčiai”, bei ekonomisto Petro Naviko 2003 metų knyga ,,Mokesčių labirintai”.

1.Mokesčių samprata ir bendrieji požymiai

Mokesčiai – pagrindinis valstybės
pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Renkant mokesčius gaunamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, jos funkcijoms finansuoti. Kita vertus, mokesčiai – vienas nacionalinių pajamų perskirstymo būdų, plačiai naudojamas kartu su pinigų apyvarta, kreditavimu ir kt., kurio dėka gaunama didžioji dalis valstybės pajamų

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnį mokestis – ,,mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti”.

Mokesčiai kaip pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas susijęs tiek su valstybės, tiek praktiškai su visų krašto ūkio subjektų ir gyventojų materialiniais interesais. Todėl teisę nustatyti valstybinius mokesčius turi tik įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, veikianti visos valstybės (tautos) vardu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą valstybinius mokesčius nustato Seimas, priimdamas mokesčių įstatymus (Marcijonas A., Sudavičius B., 2003, p- 15).

Teoretikai ir praktikai anksčiau ir dabar įvairiai vertina valstybių mokesčių sistemas bei atskirus mokesčius ar jų elementus. Tačiau iki šiol žinomiausios mokesčių teorijos yra šios:

1. Mokesčiai – apmoka už vyriausybės teigiamas paslaugas.

2. Mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė.

3. Mokesčiai – pajamų išlyginimo įrankis.

Pirmosios teorijos šalininkai įrodinėja, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas už šalies vyriausybės politinę, ekonominę bei socialinę veiklą. Pirmieji šią mokesčių teoriją buvo pradėję propaguoti A. Smitas ir D. Rikardas. Po Antrojo pasaulinio karo apie mokesčius panašiai aktyviai samprotavo Dž. Bjukanenas ir Dž. Hiksas bei kiti mokslininkai.

Teorija ,,Mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė” pateisina apmokestinimo netolygumą ir siekia mokestinėmis priemonėmis didinti ekonomikos augimo spartą bei pertvarkyti visuomeninės gamybos struktūrą. Šios teorijos pradininkas yra ekonomistas Dž. Keinsas, išdėstęs savo koncepciją 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo plėtojama neokeinsistinė teorija ir neoklasikinė teorija, kurios šalininkai ekonomiką laikė ,,save reguliuojančia”, taigi ir valstybės įtaka ekonomikai turėtų būti ribota, o mokesčiai, kaip finansinė priemonė, turi skatinti gamybos augimą bei paklausos ir pasiūlos subalansavimą.

Reformistinės teorijos ,,Mokesčiai – pajamų išlyginimo įrankis” šalininkai yra Ž. Furasjė, S. Kuznecas, R. Tiboldas ir kiti ekonomistai. Jie įrodinėja, kad tiesioginiams mokesčiams taikant progresinius tarifus, visuomenėje galima panaikinti turtinę nelygybę. Tokiu būdu per mokesčius būtų perskirstomos nacionalinės pajamos iš turtingųjų neturtingiesiems. Be to, reformistinės teorijos šalininkai siūlo kuo mažiau apmokestinti verslininkus, siekiant skatinti gamybos plėtojimą (Buškevičiutė E., 2003, p- 15-17).

Mano nuomone visos trys aukščiau pateiktos mokesčių teorijos turi įtakos formuojant Lietuvos mokesčių politiką. Pastaruoju metu, norint daugiau surinkti mokesčių į Valstybės biudžetą, siekiama įvesti progresyvinius mokesčius ( reformistinė teorija ,,Mokesčiai – pajamų išlyginimo įrankis”). O tai mano nuomone, turės atvirkštinį poveikį – neigiamai atsilieps tiek mokesčių surinkimui, tiek apskritai visai Lietuvos ekonomikai. Nes įvedus progresyvinius mokesčius, bus siekiama nuslėpti pajamas ir taip išvengti apmokestinimo, o be to bus slopinama verslo inciatyva ir investicijos.

Kadangi mokesčius nustato valstybė, reiškia, jog prievolė mokėti įstatymais nustatytus mokesčius atsiranda valstybės, o ne institucijos, atsakingos už mokesčio administravimą, atžvilgiu. Tuo pačiu mokestis nėra ir negali būti susitarimo tarp valstybės ir atskiro mokesčio mokėtojo objektas.

Mokesčių privalomumas reiškia ne tik prievolę mokėti mokestį, bet ir pareigą griežtai laikytis teisės aktais nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Su mokesčių privalomumu glaudžiai siejasi indvidualiai neatlygintinas jų pobūdis. Mokestinės prievolės atsiradimas apskritai nesiejamas su tam tikrų paslaugų teikimu mokesčio mokėtojui (išimtį sudaro konsulinis bei žyminis mokesčiai, valstybės rinkliava).

Mokestis kaip piniginė prievolė reiškia, kad jis gali būti mokamas tik pinigais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

Nurodyti požymiai būdingi visiems mokesčiams, todėl vadinami bendraisiais. Jų visuma leidžia apibrėžti mokestį kaip valstybės nustatytą privalomą piniginį mokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir pinigų fondus((Marcijonas A., Sudavičius B., 2003, p- 16-17).

2.Mokesčių rūšys ir Lietuvos mokesčių sistema

Pasaulio šalyse imami įvairūs mokesčiai, jie savitai ir klasifikuojami. Tačiau pastebimi ir kai kurie šių klasifikacijų dėsningumai. Pažymėtina, kad mokesčių rūšys bei jų skaičius priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos. Šalių mokesčių sistemoje dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, taip pat įnašai socialiniam draudimui.

Mokesčiai

Tiesioginiai

Netiesioginiai

Įnašai socialiniam draudimui

Realiniai

Akcizai

1.Apdraustųjų įnašai

2.Įmonininkų įnašai

1.Žemės mokestis

2.Namų mokestis

3.verslo mokestis

4.Vertybinių
popierių mokestis

1.Indvidualūs (alaus, cukraus, benzino)

2.Universalūs (apyvartos mokestis, pridėtinės vertės mokestis)

Asmeniniai

Muitai

1.Pajamų mokestis

2.Piniginių kapitalų pajamų mokestis

3.Korporacijų pelno mokestis

4.Antpelnio mokestis

5.Kapitalo prieaugio mokestis

6.Palikimo mokestis

7.Turto mokestis

8.Pagalvės mokestis 1.Importo

2.Eksporto

3.Tranzito

4.Fiskaliniai

5.Protekciniai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1569 žodžiai iš 5228 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.