Moksliniai tyrimai – pagrindinis gyvosios bei negyvosios gamtos reiškinių pažinimo būdas
3 (60%) 2 votes

Moksliniai tyrimai – pagrindinis gyvosios bei negyvosios gamtos reiškinių pažinimo būdas

Turinys

Įvadas 3

Mokslinis pažinimas – pagrindinis supančios objektyvios tikrovės pažinimo būdas. 3

Mokslinio tyrimo procesas ir struktūra. 4

Tyrimo metodas. 10

Mokslinių tyrimų klasifikavimas. 12

Išvados. 17

Literatūra 18

Įvadas

Tyrimas, tai sistemingas, planingas, valdomas ir kritiškas, bei paremtas tiriamų reiškinių, procesų, jų savybių, parametrų ir ryšių įvertinimas. Tyrimai – kruopštūs, išsamūs, nagrinėjamų reiškinių, jų savybių, prigimties, sandaros esminių savybių, priklausomybių ir ryšių nagrinėjimas ir vertinimas.

Moksliniai tyrimai – pats pagrindinis objektyvios tikrovės pažinimo būdas, kadangi tyrimo metu sužinoma tiesa arba gaunami naujausi duomenis, naujausia informacija apie gamtos ir visuomeninus reiškinius. Moksliniais tyrimais siekiama įgyti naujų žinių apie objektyvios realybės reiškinius, procesus, daiktus; aprašyti įvairias situacijas, jos argumentuotai paaiškinti, sisteminti, apibendrinti ir gautus rezultatus panaudoti praktinėje veikloje.

Moksliniai tyrimai – labai svarbūs sisteminis būdas kelti klausimus ir surasti atsakymus į jos. Moksliniais tyrimais siekiama atrasti ir suformuluoti naujus dėsnius, sukurti naujus teorijas, taip pat numatyti, projektuoti ir prognozuoti nagrinėjimų reiškinių, procesų ateitį. Mokslinei tyrimai pasižymi tuo, kadangi jie yra objektyvus, nes atspindi, aprašo, aiškina ir vertina realus, faktiškai egzistuojančius objektyvios tikrovės reiškinius, faktus, procesus, raida, pokyčius, įvairus priklausomybes.

Supančios objektyvios tikrovės pažinimo pagrindinis tikslas yra: gauti naujausių, patikimų, bei objektyvių žinių apie stebimus, tiriamus gamtos ir visuomeninius reiškinius. Sužinoti daugiau tiesos apie gyvosios ir negyvosios gamtos daiktus, reiškinius, procesus arba labiau priartėti prie šios tiesos. Šiems tikslams realizuoti egzistuoja moksliniai tyrimai Šiuo darbo tikslas – sužinoti apie mokslinius tyrimus kaip apie pagrindinį gyvosios bei negyvosios gamtos ir visuomenių pažinimo būdą, išnagrineti moksliniu tyrimų metodus, struktūrą ir mokslinių tyrimų klasifikavimą.

Mokslinis pažinimas – pagrindinis supančios objektyvios tikrovės pažinimo būdas.

Gamtos .ir visuomenės reiškinius galima pažinti įvairiais būdais:

1) remiantis savo ir kitų pažinimų;

2) remiantis indukciniais ir dedukciniais samprotavimais;

3) atliekant specialus tyrimus.

Kaip jau buvo sakoma aukščiau, tyrimas – tai sistemingas, planingas, valdomas ir kritiškas, bei paremtas tiriamų reiškinių, procesų, jų savybių, parametrų ir ryšių įvertinimas. Tyrimai – kruopštūs, išsamūs, nagrinėjamų reiškinių, jų savybių, prigimties, sandaros esminių savybių, priklausomybių ir ryšių nagrinėjimas ir vertinimas.

Šie trys pažinimo būdai yra tarpusavyje susiję, todėl, kad ir kasdieniniame pažinime, ir specialiuose tyrimuose yra būtina patirtis, įgūdžiai, ankstesnių žinių perėmimas. Antra, gyvenime ir moksle neatsiejamai tenka rinktis indukcinius, dedukcinius samprotavimus.

Taigi mokslinis pažinimas (tyrinėjimai) yra pagrindinis materialaus ir idealaus pasaulio pažinimo būdas, kadangi jo metų sužinoma tiesa arba gaunami naujausi duomenis, naujausia informacija apie gamtos ir visuomeninius reiškinius.

Mokslinio pažinimo procesas apima tam tikrus tarpsnius, susideda iš daugelio sudėtinių elementų (pažinimo tarpsnių). Žemiausia pakopa yra sąvoka, sąvoka įgauna kategoriją ir t.t. keliamos idėjos, ieškoma problemų, kaip jas spręsti , keliamos, formuluojamos ir tikrinamos hipotezės, atrandami ir išaiškinami dėsniai, kuriamos teorijos, galiausiai padaromi išradimai ir atradimai.

Mokslinio tyrimo procesas ir struktūra.

Visą mokslinio tyrimo procesą santykinai galima būtų suskirstyti į keturis pagrindinius etapus:

1. Pasiruošimas tyrimui. Šis etapas susijęs su tyrimo planavimu arba, kitaip tariant, – tai tyrimo (temos) metodologinis pagrindimas. Jame išskirtinas:

a) literatūros studijavimas;

b) temos formulavimas;

c) tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas;

d) tyrimo objekto apibudinimas;

e) hipotezes formulavimas;

f) tyrimo tikslo ir uždaviniu nusakymas.

2. Tyrimo proceso organizavimas (tyrimo metodu ir procedūrų aptarimas, tiriamųjų kontingento – imties tūrio parinkimas ir kiti klausimai).

3. Empiriniu duomenų rinkimas. Šiame etape renkami duomenys, kurie turi patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezę.

4. Tyrimo duomenų apdorojimas. Čia išskirtinas:

a) statistinis gautų duomenų apdorojimas, jeigu tyrime buvo taikyti kiekybiniai tyrimo metodai arba panaudotos skaitmeninės kokybinių tyrimų rezultatų reikšmės;

b) teorinis duomenų apdorojimas (duomenų aptarimo skyrius);

c) išvadų formulavimas, gautų rezultatų praktinis pritaikymas (siūlomi būdai arba konkrečios rekomendacijos, tačiau tik tais atvejais, kada tyrimo rezultatai leidžia tai padaryti).

Literatūros šaltiniu analizė – neatsiejama mokslinio darbo dalis, kuri tęsiasi per visa mokslinio tyrimo procesą, nors prasideda dar prieš konkrečios temos pasirinkimą. Literatūros analizė gali būti pagalbine mokslinio tyrimo priemone, pavyzdžiui, eksperimentiniame tyrime. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali tapti savarankišku tyrimo metodu, pavyzdžiui, rašant referatyvinio pobūdžio darbą.

Literatūros studijavimo uždaviniai skirtinguose mokslinio
tyrimo etapuose yra skirtingi. Ruošiantis tyrimui, literatūros analizė padeda pasirinkti temą, tyrimo metodus, susipažinti su pirmtakų darbais, protingai suplanuoti savo darbą. Prasidėjus tyrimams, literatūros studijavimas sudaro sąlygas:

a) sužinoti apie naujausius kitų specialistų darbus;

b) prireikus koreguoti tyrimų eigą;

c) rasti savo tyrimų faktus patvirtinančią arba prieštaraujančią jiems medžiagą;

d) rasti paaiškinimą, jeigu literatūros duomenys neatitinka tyrime gautų rezultatų.

Taigi literatūros šaltiniu studijavimas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia skirtingą uždavinį.

Temos pasirinkimas ir formulavimas – tai labai svarbus mokslinio tyrimo etapas, nes nuo tinkamo temos pasirinkimo priklauso būbsimojo darbo vertė. Be abejo, temą gali pasiūlyti mokslinio darbo vadovas, tačiau tyrėjas visada turi buti savarankiškas ir mokslinio vadovo patarimais vadovautis kūrybiškai. Kita vertus, atliekant tyrimą, tema neretai koreguojama, todėl iš pradžių ji gali buti formuluojama preliminariai. Pasirinkti temą nėra taip lengva, kaip tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ne veltui sakoma, jog temos pasirinkimas – beveik pusė darbo. Dažniausias ir pagrindinis trūkumas – per plati tema, kurią tinkamai išnagrinėti neretai pritrūksta laiko bei patirties. Todėl neretai ją tenka tikslinti, kad būtų aiškiau įvardintas tyrimo objektas bei butu galima įžvelgti tyrimo problemą.

Tyrimo problema (tiriamasis klausimas). Planuojant tyrimą, svarbu yra suformuluoti mokslinę problemą ir pagrįsti jos aktualumą. Be to, svarbu numatyti ir galimus jos sprendimo būdus bei prognozuoti tyrimo rezultatus. Tai vienas svarbiausių tyrimo sumanymo aspektų, reikalaujantis teorinio pagrindimo. Todėl, planuojant tyrimą, pagrindinis vaidmuo tenka tyrimo idėjai.

Kita vertus, ne kiekviena problema reikalauja mokslinio tyrimo. Apskritai moksline problema yra ta, kuri apima mokslinį ir praktinį elementą. Todėl kai kurioms problemoms išspręsti užtenka praktinių priemonių arba turimų žinių.

Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas) – problemos formulavimas reikalauja apibrėžti tyrimo objektą, kuriuo gali buti įvairūs socialines realybes reiškiniai, žmonių veikla bei patys žmones, t.y. visa tai, į ką yra nukreiptas pažinimo procesas. Arba, kitaip tariant, visi problemą sąlygojantys veiksniai.

Manytume, kad moksliniame darbe (magistro tezėse ar daktaro disertacijoje) pakaktų apsiriboti tyrimo objektą (t.y. tai, kas bus tiriama) apibudinančiomis charakteristikomis. Kitokių sąvokų, neįnešančių aiškumo, reikėtų vengti.

Hipotezė Hipotezės formulavimas yra bene pats svarbiausias ir sunkiausias tyrimo etapas. Formuluojant hipotezes svarbu, kad jos sukuriamos remiantis faktais. Tai preliminari teorija, kuri preliminariai formuluoja priežastinius ryšius ir dėsnius, pagal kuriuos numato naujus objektus, naujas tyrimų kryptis ir metodus. Vadinasi, mokslinis tyrimas – ne aklas faktų kaupimas, o tikslingas ir kryptingas perėjimas nuo hipotezės prie teorijos.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Paprastai tėra vienas tyrimo tikslas, dažniausiai (be papildomų teiginių) sutampantis su temos pavadinimu bei atspindintis tyrimo objektą (dalyką). Jis nurodo bendrą tyrimo kryptį (įvairių operacijų sistemą) bei orientuotas į problemos analizę teorine ir taikomąja prasme.

Tyrimo proceso organizavimas. Kai tyrimo struktūra teoriškai aiški, apsvarstomi procedūriniai tyrimo klausimai, t.y. sudaromas tyrimo atlikimo planas, parenkami tyrimo metodai (pavyzdžiui, nusprendžiama, ar bus pasitelktas stebėjimas, ar anketavimas, testavimas ar eksperimentas, arba keli iš jų); be to, aptariama, ar pasinaudoti jau žinomais metodais, ar kurti naujus. Svarbu nuspręsti ar būtinas eksperimentas.

Empirinių duomenų rinkimas. Empirinį tyrimą galima apibudinti kaip įvairios formos informacijos gavimą, kontaktuojant tyrėjui ir tiriamajam objektui. Tačiau tai nėra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba iš viso izoliuoja tyrėjo poveikį. Todėl neatsitiktinai tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai.

Šiame tyrimo proceso etape yra renkami duomenys, kurie ir turi patikrinti daromas prielaidas. Kalbant apie empirinio tyrimo duomenis, reikia pastebėti, jog duomenys visų pirma — tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektyvios tikrovės ryšių atspindys. Tačiau tai ne objektyvios aplinkybės, nes ne realus objektai, o duomenys apie juos sudaro empirinį mokslo pagrindą. Taigi duomenys – bet kurio mokslinio tyrimo žaliava, ir tai svarbiausias, lemiamas dalykas tikrinant hipotezes. Antra, duomenys, tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu yra vadinami pirminiais arba empiriniais duomenimis. Tačiau duomenys tampa prasmingi (reikšmingi) tik tada, kai mes juos gretiname arba lyginame su kitais duomenimis arba kokia nors teorine ar žodine sistema.

Tyrimo duomenų patikimumas ir objektyvumas. Empiriniai duomenys nėra galutiniai duomenys. Labai svarbu juos tinkamai sugrupuoti ir interpretuoti. Tai savo ruožtu reikalauja jų patikimumo ir objektyvumo įvertinimo.

Tyrimo duomenų apdorojimas. Paprastai išskiriama kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė. Pavyzdžiui, nurodoma, kad kokybinė duomenų analizė – tai būdingi, tipiški surinktų duomenų požymiai, pagal kuriuos ir grupuojami duomenys. Kokybinei analizei
priskiriamas sisteminimas, klasifikavimas bei priežastinių, funkcinių ir struktūrinių ryšių analizė. Sisteminimas – tai duomenų grupavimas kiekvienos grupės viduje pagal požymių skirstymą į esminius ir neesminius. Klasifikavimas – tai ryšių atskleidimas pagal esminius požymius tarp kiekvienos grupės reiškinių ir preliminarios išvados apie grupių santykius. Kokybinės analizės rezultatas – nustatymas ryšių, kurie gali būti priežastiniai, t.y. ryšiai tarp reiškinio ir jį lemiančių veiksnių, funkciniai, išreiškiantys ryšius tarp požymių, laikomų nepriklausomais ir keičiamų pagal tyrėjo norą, ir požymių, objektyviai susijusių su nepriklausomais požymiais, kintančių keičiant pastaruosius, ir struktūriniai, nurodantys vienos sistemos elementų ryšį. Kiekybinė duomenų analizė – tai matematinė statistika, kurios pagalba sprendžiami tie patys aukščiau paminėti duomenų analizės uždaviniai, kaip ir kokybinės analizės metu. Skirtumas tas, kad kiekybinė analizė pagrįsta kiekybinių rodiklių apskaičiavimu, kas nebūtina kokybinei analizei.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1670 žodžiai iš 5064 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.