Mokykla ir papildomo ugdymo įstaigos
5 (100%) 1 vote

Mokykla ir papildomo ugdymo įstaigos

ĮVADAS

Ugdymo institucijose žmogus mokslinamas, lavinamas, auklėjamas, t.y. ugdomas. Vienose (pvz., bažnyčioje) siekiama tik auklėjamųjų tikslų, kitose (pvz., sporto būreliuose) – fizinio lavinimo, dar kitose (pvz., mokykloje) – ir tų, ir tų, bet svarbiausia mokslinimo.

Vienose ugdymo institucijose (pvz., mokykloje) ugdoma sistemingai, per grįžtamąjį ryšį fiksuojami pasiekimai ( ko išmoko), formalizuojami ugdymo rezultatai. Tokios institucijos vadinamos formalaus ugdymo institucijomis. Kitose (pvz., kultūros įstaigose) taip pat siekiama ugdomojo poveikio, tačiau jis žmogui neprivalomas, taigi ir nesistemingas: žmogus pats pasirenka, kur jam eiti, ko klausyti, ką žiūrėti ar skaityti. Tai neformalaus ugdymo institucijos, neturinčios grįžtamojo ryšio, nefiksuojančios ir neformalizuojančios ugdymo rezultatų.

Į mokyklos sąvoką ijungiame visas švietimo sistemos lavinimo ir auklėjimo institucijas – ikimokyklines (lopšelius, darželius), bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklas, specialias mokyklas (muzikos, sporto, aklųkų, kurčiųjų, pagalbines), taip pat užmokyklines įstaigas.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo formuotis nauja Lietuvos mokykla, kurią aš bandysiu savo referate pateikti kaip pagrindinę ugdymo instituciją bei aptarsiu papildomo ugdymo įstaigas.



Mokykla

Mokykla – specialiai organizuota augančiosios kartos planingo ir metodiško mokymo bei auklėjimo įstaiga.

Mokyklos paskirtis, jos darbo turinys ir esmė suprantama kaip mokymas, mokymo proceso organizavimas. Tačiau mokykloje vien tik mokymu nesitenkinama, nors mokymas – ypatinga ir pagrindinė mokyklos veiklos sritis, užimanti didžiausią mokinių ir mokytojų laiko dalį. Mokykla veikia kaip tam tikra organizuota visuomeninė institucija, kaip tam tikra bendruomenė, kurioje vyksta ne tik mokymo procesas, bet ir įvairus užklasinis darbas. Mokykloje vaikas būna nuo kūdikystės iki brandos. Mokyklos poveikis pasibaigia apie aštuonioliktuosius gyvenimo metus. Mūsų laikais mokyklą lanko visi, todėl suprantama jos reikšmė asmenybės brendimui. Mokykla turėtų padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą.

Svarbiausi mokyklos ugdymo tikslai:

• padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybesir jomis grįsti savo gyvenimą;

• ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti;

• ugdyti asmenį, pasirengusį profesiniai veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobilinti;

• brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę;

• ugdyti žmogų demokratijai;

• ugdyti Lietuvos valstybės pilietį.

Mokyklos principai:

1. Humaniškumas: nelygstamo asmens vertingumo, jo pasirinkimo laisvės ir atsakomybės teigimas.

2. Demokratiškumas: mokymasis ir gebėjimas grįsti gyvenimą įsisamonintomis demokratijos vertybėmis: švietimo demokratinių santykių kūrimas ir laikymasis; visuotinis švietimo prieinamumas; doros kaip būtino demokratijos pagrindo pripažinimas.

3. Nacionalumas: įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis jos identiteto išsaugojimi ir istoriniu tęstinumu.

4. Atsinaujinimas: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir nacionalumo branduolį.

Mokykla skirstoma į:

I. pradinę (1-4 klasės);

II. vidurinę (5-8 klasės);

III. gimaziją (9-12 klasės).

Mokyklos turi savo istorijas ir kultūras, kurias sudaro laikui bėgant susiformavusios vertybės, įsitikinimai ir lūkesčiai. Mokyklos istorijos – tai tradicijos ir įvairios nusistovėjusios rutinos, kurias jos nariai laiko savaime suprantamomis. Mokyklos būtiną galią.

Mokyklų paskirtis – padėti mokiniams tikslingai mokytis, todėl pagrindinis jų tikslas – suteikti mokiniams tikslingo mokymosi patirtį. Motivacijos sritys – laimėjimas, priklausymas ir įtaka – svarbiausios ne tik individui, bet ir visai mokyklos organizacijai. Mokyklos pajėgumas tikslingai mokyti neįmanomas be tvirtos ir mokytojų, ir mokinių laimėjimo motyvacijos. Priklausymas ir įtaka yra būtini, koordinuojant ir organizuojant akademinę veiklą bei stengiantis, kad mokykloje būtų jauku ir gera.

Ypatingieji mokyklos bruožai:

• Neaiškūs ir prieštaringi tikslai. Tikslo neaiškumą galima pailiustruoti remiantis pilietiškumo ugdymu.

• Privalomas lankymas. Visose valstijose yra privalomo mokymosi įstatymai, reikalaujantys, kad tėvai savo vaikus paprastai iki 16 metų leistų į mokyklą. Todėl mokiniai pamokų metu privalo joje būti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 659 žodžiai iš 2174 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.