Mokykla kaip besimokanti organizacija socialines kaitos kontekste
5 (100%) 1 vote

Mokykla kaip besimokanti organizacija socialines kaitos kontekste

TURINYS

ĮVADAS

1. Mokyklos ir švietimo kaitos samprata

2. Besimokančio individo reikšmė visuomeninių procesų raidoje

3. Besimokančios organizacijos bruožai

IŠVADOS

LITERATŪRA



MOKYKLA KAIP BESIMOKANTI ORGANIZACIJA SOCIALINĖS KAITOS KONTEKSTE

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje tiek visuomenėje, tiek mokyklose, kurios yra jos dalis, pastebimi esminiai pokyčiai. Pasaulyje vyksta globalizacijos procesas. Kaitos procesas, vykstantis Europoje, aktualus ir Lietuvos mokykloms. Keičiasi požiūris į mokinį, mokymo metodus, mokymosi metodus, mokyklos vadybą, bendruomenės narių santykius, mokyklos kultūros sampratą. Jei anksčiau mokinys buvo traktuojamas kaip paklusnus informacijos priėmėjas, o mokytojas – tos informacijos tiekėjas, tai dabar siekiama, kad mokinys gebėtų reflektuoti, t.y. įvertinti savo patirtį. Mokytojas tampa patarėju, padėjėju, ieškoma kelių kaip pasiekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo. Jei anksčiau direktoriaus žodis buvo įstatymas, mokyklos planavimas buvo tik jo prerogatyva, tai šiuo metu kuriama besimokanti organizacija, kurios svarbus organizacijos kultūros elementas yra bendradarbiavimas. Mokyklos vizijos kūrime dalyvauja ne tik pedagogai, bet moksleiviai, jų tėvai. Jei anksčiau mokslai baigdavosi diplomo gavimu, tai dabar siekiama kurti besimokančią visuomenę, kai mokymosi procesas trunka visą gyvenimą. Jei anksčiau pedagoginio proceso esmė buvo vien tik mokymo metodas, tai dabar pagrindas yra mokymasis. M. Fullan (1993) teigia, kad priėjome naują etapą, kuris taps kokybiniu šuoliu ir sukurs naują paradigmą, sąlygojančią mūsų mąstymą apie permainas bei su jomis susijusius veiksnius. Pokyčiai šiame pasaulyje – tai kelionė nežinoma kryptimi, kur problemos tampa mūsų draugais, o pagalbos ieškojimas – stiprybės ženklu. Tolesnei kaitai bus gyvybiškai svarbūs mokytojų gebėjimai valdyti pokyčius, patiems iš jų mokytis ir padėti tai daryti moksleiviams.

Šiandieniniame pasaulyje socialinė kaita tapo įprastu ir nuolatiniu reiškiniu. Tai – vienas iš esminių postmodernistinės visuomenės bruožų (Fullan, 1998). Pokyčiai tapo gyvenimo norma, ir kuo toliau, tuo jie darosi spartesni. Maža to, stabilumas jau tapo patologija ir dabar gali būti išlaikomas nebent dirbtinėmis priemonėmis, kadangi šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų prigimčiai būdinga orientacija į nuolatinę kaitą.

Kaita yra neišvengiama (R. Želvys, 2003), ir bandymai ją stabdyti gali sukelti katastrofiškus padarinius. Kaita vyksta, nesvarbu, patinka ji mums ar ne; vadinasi, galime teigti, jog esame pasmerkti kaitai (R. Želvys, 2003). Kadangi kaita yra nuolatinis ir visa apimantis procesas, dažnai ji nenuspėjama. Todėl kaitos neįmanoma visapusiškai kontroliuoti – negalima jos pradėti arba sustabdyti. Tegalime tik bandyti ją įveikti – suteikti norimą tempą, pageidaujamą kryptį ar priimtinesnį pobūdį. Taigi, kaita – tai perėjimas į kitą būvį: kartais geresnį, kartais blogesnį, o kartais ir į ankstesnįjį (R. Želvys, 2003).

Apie mokyklos kaitą kalbėta ir kalbama nuolat. Tai amžina tema ir amžina problema. Mokyklai labai svarbu išgyventi, prisitaikyti prie viską apimančios kaitos. Nepaisant kai kurių iš mūsų pesimizmo, per pastaruosius reformų metus gerokai pažengti pirmyn tobulinant mokyklas ir mokymo bei mokymosi procesą. Jei atsigręžtume atgal, tai matytume, kad visa kinta ir tobulėja. Mokyklos yra pačiame kaitos sūkuryje. Pasak D. Hopkins, M. Ainscow ir M. West (1998), svarbu yra suprasti, kad ,,kinta ir švietimo kaitos pobūdis“. Jei anksčiau kaita buvo ,,iš viršaus“, tai dabar laikomės požiūrio, kad kaitoje svarbiausias dalykas – ,,mokinio laimėjimai ir mokyklos pajėgumas bei gebėjimai susidoroti su kaitos keliamais uždaviniais“. Tai reikštų, kad mokyklos veikloje labai svarbu puoselėti gebėjimą keistis. Pasak M. Fullan (1998), norint gerinti ką nors besikeičiančiame pasaulyje, reikia ,,gerai pažint ir valdyti nuolat atsirandančias pokyčių jėgas“. Šios pokyčių jėgos skatina globalines permainas. Yra sakoma, kad kiekviena organizacija susideda iš individų. Tad norint, kad kažkas toje organizacijoje keistųsi, reikia, kad keistųsi patys individai. Individai taptų besimokančiais, nes mokymasis pažinti nauja, kas dar nepatirta ar noras pasidalinti tuo su kitu, skatina pokyčius. Besimokantys individai sudaro besimokančią organizaciją. Tačiau kyla klausimas, kas yra svarbiau – besimokantis individas ar besimokanti organizacija? Kokie jų vaidmenys kaitoje?

Šio darbo tema ,,Mokykla kaip besimokanti organizacija socialinės kaitos kontekste“

Darbo tikslas – apibrėžti šių dienų mokyklos kaip besimokančios organizacijos, ir mokytojo kaip besimokančio individo sampratą socialinės kaitos kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti mokyklos ir švietimo kaitos sampratą.

1. Parodyti besimokančio individo reikšmę visuomeninių procesų raidoje.

2. Pateikti besimokančios organizacijos bruožus.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė ir interpretacijos.

1. Mokyklos ir švietimo kaitos samprata

Viskas yra sena kaip ir pats pasaulis. Viena iš seniausių institucijų – mokykla. Joje vaikai praleidžia gražiausią savo gyvenimo dalį, o pedagogai – visą gyvenimą. Niekas nestovi vietoje.
Viskas keičiasi. Keičiasi ir mokykla. Visi aplink vykstantys pokyčiai vienaip ar kitaip susiję ir su mumis, o pokyčiai, vykstantys mumyse, vienaip ar kitaip veikia aplinką.

Pasak D. Hopkins, M. Ainscow, M. West (1998), ypatingas požiūris į švietimo kaitą, kuri suprantama kaip mokinių siekimas geresnių rezultatų ir gebėjimas valdyti kaitą, yra ne kas kita, kaip mokyklos tobulinimas. Šiuo atveju reiškia, kad telkiamas dėmesys į ugdymo ir ugdymosi procesą, juos palaikančias sąlygas, siekiama geresnių rezultatų.

D. Hopkins, M. Ainscow, M. West (1998) savo knygoje pateikia R. Barth teiginius, kad mokyklos reforma, t.y. kaita, turi remtis artimiausiais su mokykla susijusių žmonių – mokytojų, vadovybės, valdžios atstovų ir tėvų – sugebėjimais, siekiais bei energija. Tokia ,,žmonių, kurie mokosi, bendruomenė“ savo požiūrį į kaitą grindžia prielaidomis:

• mokykla pati pajėgia keistis, jei yra tam sąlygos;

• atsiradus poreikiui, kai žinomas tikslas ir yra sąlygos, suaugusieji ir mokiniai mokosi, vieni kitiems padeda mokytis ir išmokti bei suteikia energijos;

• reikia tobulinti mokyklos kultūrą, tarpusavio santykius, taip pat mokantis įgyjamos patirties pobūdį bei kokybę;

• mokyklos kaita – pastangos nustatyti palankias mokyklos išorės ir vidaus sąlygas, skirtas ugdymui, ir jas palaikyti.

Tai leidžia laisviau mąstyti apie švietimo kaitą. Vadinasi, ir organizacija, ir individai joje, nėra kaitos aukos ir gali reguliuoti šį procesą. Taigi, švietimo kaita yra ir valdomas, ir nevaldomas procesas. Yra ir bus naujovių, kurias vienaip ar kitaip atmesime ar priimsime. Vienos mokyklos taps aktyviomis naujovių diegėjomis, kitos išliks pasyvios. Niekas negali priversti kažką keisti ar keistis. Arba suvokiame, kad tai mums reikalinga, ir imame veikti, arba taip ir liekame pasyvūs stebėtojai.

M. Fullan (1998) teigia, kad pokyčiai supa mus visur, visuomenės atsinaujinimas yra būtinas, švietimo sistema formuoja kritiškai mąstančius žmones, ir t.t. Bet šie teiginiai yra seni, kaip ir pats pasaulis. Nauja yra supratimas, kad ugdydami mokytojai ,,susiduria su nuolatinių naujovių ir pokyčių esme“. O tai reiškia, kas reikia gerai pažinti ir valdyti nuolat atsirandančias pokyčių jėgas.

M. Fullan (1998) švietimo kaitą apibrėžia trimis segmentais:

1. Naujas turinys

2. Nauja elgsena / nauji veiklos būdai

3. Nauji įsitikinimai / naujas supratimas

Šie trys segmentai yra labai svarbūs mokyklos kaitai, nes kaitoje formuojamas naujas turinys, kuris verčia taikyti naujus veiklos būdus ir atranda naujus supratimus. Bet visų pokyčių tarpininkai yra mokytojai, kurie irgi privalo keistis. Sėkmingame pokyčių procese privalo kartu eiti tokie dalykai, kaip tęstinumas ir pokyčiai, asmeninė patirtis ir kolektyvinė sėkmė, vizijos ir atvirumas, nepasisekimas ir sėkmė, spaudimas ir parama. Tam, kad pokyčiai būtų sėkmingi, turi būti norintys keistis individai ir organizacijos. P. Dallin, H. – G. Rolff, B. Kleekamp (1999) teigia, kad kaita gali būti numatyta šešiais punktais:

1. Paradigmos kaita. Kai keičiantis pasauliui, sąlygoms, turi keistis ir švietimas.

2. Mokykla kaip kaitos vienetas. Pagrindinė mokyklos paskirtis: mokyti, kaip mokytis. Keičiantis pasauliui, kinta visuomenės reikalavimai, mokytojų bei mokinių lūkesčiai ir poreikiai.

3. Centrinė valdžia kaip partneris. Kiekvieną kaitą lydi problemos, kurios gali būti sprendžiamos tada, kai mokykla ir valdžia glaudžiai bendradarbiaus.

4. Tikrieji poreikiai. Kaita keičia ir moksleivių poreikius. Kadangi mokyklos paskirtis tenkinti šiuos poreikius, kad tai pasiektų, turi keistis ir tikslai, ir uždaviniai, o taip plečiama ir vizija.

5. Kaita kaip mokymasis. Prasmingi pokyčiai priklauso tik nuo asmeninio išprusimo, kuris įgyjamas nuolat mokantis. Mokytis turi visi: ir mokiniai, ir mokytojai, ir mokinių tėvai.

6. Organizacija, kuri mokosi. Vykstant pokyčiams, organizacija turi į juos reaguoti. Tokia organizacija turi keistis, mokytis, gebėti vertinti visą procesą.

Taigi, kaita – tai ištisas kontinuumas. Kaita – tai esamų žinių įvertinimas, požiūris į mokyklos tobulinimą, visų sąlygų gerinimą, prisitaikymą prie nuolat kintančios aplinkos poreikių. Kaita yra nenuspėjama ir visa apimanti.

Vienas žymiausių švietimo kaitos teoretikų M. Fullan (1998) suformulavo aštuonis svarbiausius kaitos principus, kurie yra ypač svarbūs siekiant suprasti dabartinės švietimo kaitos dėsningumus.

1. Negalima priversti vykti to, kas svarbiausia.

Nurodymai yra svarbus dalykas, tačiau žmogaus neįmanoma priversti keistis, neįmanoma priversti jo kitaip mąstyti arba prievarta išmokyti naujų įgūdžių. Žmonės negali keistis ir nesikeičia vien todėl. kad jiems liepta tai daryti. Negalima paliepti išsiugdyti atsidavimo darbui ar motyvacijos. Daugiausia, ką galima padaryti – tai sukurti sąlygas, leidžiančias žmonėms tai daryti.

2. Pokytis tai kelionė, o ne projektas.

Nerimas, sunkumai, nežinomybės baimė visada būdingi kaitai. Jei pokyčiai reikštų pastangas vienu metu įdiegti tik vieną konkrečią naujovę, gal ir būtų įmanoma sukurti pokyčių vykdymo projektus, tačiau mokykloje vienu metu diegiama neįtikėtinai daug įvairių naujovių ir strategijų. Kaitos procese visada yra sėkmės veiksnys: kartais, nepaisant nieko, sekasi, kartais nepavyksta. Sunkumai
– tai natūrali pokyčių vyksmo dalis.

3. Problemos – mūsų draugai.

Problemų kaitos procese išvengti neįmanoma, tačiau be jų neįmanoma ko nors išmokti ar patirti sėkmę. Esminė vykstančios kaitos dalis – konfliktai. Tik juos sprendžiant individams kils noras domėtis ir mokytis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1625 žodžiai iš 5363 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.