Mokyklos vidaus auditas
5 (100%) 1 vote

Mokyklos vidaus auditas

Mokyklų vidaus audito idėja

Mokyklų įsivertinimas ( vidaus auditas) – palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Jo diegimo sėkmę gali lemti ne tik metodikos kokybė, bet ir gebėjimas suprasti iš kitos kultūros ( Škotijos) perimtą idėją bei kultūrinis pasirengimas ją taikyti.

Mokyklos įsivertinimo idėja killo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. „Viena – sukurti mokyklų tobulinimo politiką, visai kas kita – pasiekti, kad visos mokyklos norėtų pokyčių ir gebėtų keistis“ ( MacGilchrist, Myers, Reed, 2004). Nedaug padeda didinami išoriniai reikalavimai veiklos kokybei bei rezultatams, nes galimybės priversti organizaciją tobulėti remiantis išorine kontrole ir sankcijomis yra ribotos, be to, tai skatina neigiamą požiūrį į pačius reikalavimus ir yra emociškai nepatrauklu.

Mokyklos vidaus audito metodika

Bendrosios nuostatos

1. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus metodika reglamentuoja ikimokyklinio mokyklos vidaus audito modelį, mokyklos vidaus įsivertinimo organizavimo ir vykdymo procedūras, reikalavimus vidaus audito vykdymui.

2. Metodika taikoma ikimokyklinio ugdymo mokyklose: lop6eliuose, lopšeliuose – darželiuose, darželiuose, mokyklose – darželiuose ir kitiems švietimo tiekėjams, vykdantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

3. Metodikos paskirtis – siekiant iškelti mokyklos tobulinimo uždavinius, padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtu gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę.

4. Šioje metodikoje naudojamos sąvokos:

Mokyklos vidaus auditas – metodikos taikymu pagrįstas Mokyklos veiklos vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo uždavinius.

Vertinimo sritis – pagrindinės Mokyklos veiklos sritys, turinčios įtakos Mokyklos teikiamo ugdymo kokybei ir bendrai Mokyklos veiklai.

Veiklos rodiklis – Mokyklos veiklos matavimo kriterijus, tiksliau nurodantis vertinimo objektą, reiškinį ar procesą, jų kiekybinę ar kokybinę charakteristiką, bendrai nusakantis siekiamą rezultatą.

Iliustracija – Mokyklos konkrečios veiklos apibūdinimas, nusakantis Mokyklo veiklos kokybės lygį.

Požymis – skiriamasis bruožas, savybė, įrodymas, atspindintis konkrečią pasirinktos Mokyklos vertinimo srities veiklą.

„ Platusis“ auditas – šešių Mokyklos veiklos sričių problemų analizė, kuria pagal keturių lygių skalę, remiantis individualia patirtimi bei nuomone, įvertinamas kiekvienas veiklos rodiklis bei pagalbinis rodiklis.

„ Giluminis“ auditas – išsami pasirinktos srities ar rodiklio ( pagalbinio rodiklio) problemos giluminė analizė, kuria, remiantis patikimais, įvairių duomenų rinkimo ir analizės metodais gautais duomenimis, įvertinami Mokyklos veiklos rodikliai bei pagalbiniai rodikliai.

Švietimo vertinimas

Mokyklos veiklos rodikliai vidaus audito metodikoje

Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu. Taikydama atskirus rodiklius Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę. Pagal tam tikrus požymius matuojami konkretūs Mokyklos veiklos aspektai, nustatomi privalumai ir trūkumai. Rengiant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą tai padeda Mokyklos bendruomenei priimti pagrįstus sprendimus dėl Mokyklos tobulinimo krypčių ir iškelti Mokyklos tobulinimo prioritetus.

Metodiką sudaro šios struktūrinės dalys:

1. Ugdymo turinys

1.1. Ugdymo planai

1.2. Ugdymo programos

1.3. Mokytojų veiklos planavimas

2. Mokymosi pasiekimai

2.1. Mokymosi rezultatai

2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezltatai

2.3. Bendroji pasiekimų kokybė

3. Mokymasis ir ugdymas

3.1. Ugdymo proceso kokybė

3.2. Mokymosi kokybė

3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas

3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis

3.5. Bendravimas su tėvais

4. Pagalba moksleiviams

4.1. Mokyklos mikroklimatas

4.2. Asmenybės raida ir socialinių įgūdžių ugdymas

4.3. Profesinis švietimas

4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio švietimo dermė

4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas

4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas

5. Mokyklos etosas

5.1. Mokyklos kultūra

5.2. Mokyklos bendruomenė ir savivalda

5.3. Mokyklos ryšiai

6. Ištekliai

6.1. Mokymo bazė ir sąlygos

6.2. Aprūpinimas ištekliais

6.3. Materialinių išteklių tvarkymas ir panaudojimas

6.4. Personalo politika

6.5. Efektyvus personalo patirties panaudojimas

6.6. Pedagogų tobulinimas ir vertinimas

6.7. Mokyklos finansinių išteklių valdymas

7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas

7.1. Vidaus auditas

7.2. Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa

7.3. Strateginio plano ir veiklos programos įgyvendinimas

7.4. Mokyklos vadovų veiklos efektyvumas

7.5. Metodinių grupių vadovų veiklos efektyvumas

Keletas mokyklų vidaus audito rezultatų

Mokyklų vidaus auditas – tai priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę. Vidaus audito rezultatai turi būti svarbiausias informacijos šaltinis kuriant strateginį mokyklos planą bei tobulinant mokyklos veiklą, jo suvestinės gali būti naudingos kuriant regioninę ir nacionalinę švietimo politiką.

Pasibaigus pirmiesiems metams, kai vidaus auditas yra privalomas visoms bendrojo lavinimo mokykloms, atlikta
mokyklų apklausa. Mokyklų buvo prašoma nurodyti po tris svarbiausius savo veiklos privalumus, trūkumus ir pasirinktus tobulinti aspektus. Mokyklos pateikė duomenis nurodydamos pagalbinių rodiklių numerius pagal Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką ( Žin., 2002, Nr. 98-4348).

Duomenys gauti iš 1214 pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų.

Jie analizuoti dviem aspektais: pagal mokyklos tipą ir pagal socialinę mokyklos aplinką ( nemokamai maitinamų mokinių dalį ). Reikšmingų skirtumų tarp miesto ir kaimo, tarp didelių ir mažų mokyklų vertinimų nenustatyta.

Pateiksiu keletą gautų mokyklos audito vertinimo rezultatų:

Duomenys apie nemokamai maitinamus mokinius gauti per mokyklų apklausą. Jie rodo, kad nemokamai maitinamų mokinių dalis labai priklauso nuo mokyklos tipo. Trijų tipų mokyklose – pradinėse, vidurinėse ir gimnazijose – nemokamai maitinamų mokinių dalis yra mažesnė nei vidutiniškai bendrojo lavinomo mokyklose ( įskaitant ir mokyklas – darželius). Pagrindinės mokyklos, kurios dažniausiai yra miesteliuose ir kaimuose, išsiskiria iš kitų didele nemokamai maitinamų mokinių dalimi.

Vertinant mokyklos etosą ( kultūrą) ir išteklius ypač išsiskyrė pradinės mokyklos. Jos dažniau nei kitų tipų mokyklos kaip savo veiklos privalumą nurodė tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmą ( 15,3%),mokyklos svetingumą ( 27%) ir saugumą (19,4%). Keista, tačiau ir personalo išsilavinimą pradinės mokyklos laikė didesniu privalumu negu su vyresniais mokiniais dirbančios mokyklos ( 22,2%, o gimnazijos tik 9,4%).

Įvairių tipų mokyklų skirtingą požiūrį į savo veiklos privalumus lemia tam tikro tipo mokyklų vertybės, problemos bei ugdymo aktualijos.

Kaip trūkuma mokyklos dažniau nurodo tik vieną aspektą iš ugdymo turinio srities – tarpdalykinius ryšius ir integraciją. Ši savo veiklos aspektą kritiškiausiai vertina gimnazijos ( 10,6%).

Pasiekimų vertinimas susijęs su mokyklos tipu: mokymosi rezultatais nepatenkintos apie 12% pagrindinių ir vidurinių mokyklų, o pradinės mokyklos ir gimnazijos jų visai arba beveik nelaiko problema.

Visų tipų mokyklos iš mokymosi ir ugdymo srities išskyrė vieną trūkumų grupę – mokinių nenorą mokytis. Mokymosi motyvacija – didžiausia pagrindinių ( 22,6%) ir vidurinių (20%) mokyklų problema, pradinėms mokykloms (4,2%) tai beveik neaktualu, gimnazijos ( 10,6%) mini šią problemą du kartus rečiau nei pagrindinės ar vidurinės mokyklos. Požiūriui į mokinių atsakomybę už savo mokymąsi bei savarankiškumą mokantis mokyklos tipas įtakos beveik neturėjo: tai laiko problema 17-19% kiekvieno tipo mokyklų.

Mokyklų vidaus audito sėkmės veiksniai

Mokyklos vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų – įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulejimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui, vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. Vertinimo, įvertinimo ir tobulinimo ryšį lemia pati vidaus audito idėja.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1073 žodžiai iš 3424 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.