Mokymasis bendradarbiaujant
5 (100%) 1 vote

Mokymasis bendradarbiaujant

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………3

MOKYMASIS………………………………………………………………………………………………….4-5

MOKYMOSI GRUPĖS……………………………………………………………………………………..6-7

MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT………………………………………………………….8-9

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………10

NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Mes gyvename įvairių socialinių, politinių, ekonominių būvių metu. Pasauliui būdingos globalizacijos tendencijos. Dabartinis mokinys bus įtraukiamas į vis glaudesnius tarpusavio santykius ir kuo toliau, tuo labiau priklausys nuo kitų. Todėl būtina jiems suteikti tvirtus bendradarbiavimo pagrindus.

Visas mūsų gyvenimas nuo gimimo iki mirties yra susijęs su buvimu bei priklausomybe grupėms. Vos gimę įsitraukiame į grupę, vadinamą šeima, veikiame grupėse: mokomės, dirbame, draugaujame. Nėra vieningo apibūdinimo, kas yra grupė ir kas ją lemia. Mokomosios grupės suprantamos kaip grupės, kurios siekia užtikrinti, kad nariai įsimintų informaciją, išmoktų ja dalintis ir bendradarbiauti.

Mokymasis bendradarbiaujant – tai pedagoginė kryptis, iš esmės pakeitusi mokyklų kultūrą daugybėje pasaulio šalių. Ji itin tinka šiam sparčiai besikeičiančiam laikmečiui, nes ne tik padeda moksleiviams įgyti daugiau ir gilesnių akademinių žinių, bet ir ugdo taip svarbius socialinius įgūdžius.

Įrodyta, kad net su silpnesniais moksleiviais grupėje bendradarbiavę gabesni, pasiekė geresnių rezultatų, negu tie, kurie dirbo individualiai. Vaikai mokydamiesi bendrauja, dalijasi išmintimi ir patirtimi, siekia gerai įsisamoninti tai, kas padėtų pasiekti bendrą tikslą.

Dirbant kolektyve, galima taikyti įvairius metodus: diskusija, grupinis tyrimas, bendras piešinys ir kt.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, toks mokymasis svarbus tuo, kad vaikai įgauna daug gerų charakterio savybių: tolerancijos, supratingumo, atvirumo, komunikabilumo, draugiškumo ir daugelį kitų. Todėl vaikų mokymasis bendradarbiaujant svarbus ne tik dėl jų geros ateities ir užtikrinto sugebėjimo įsijungti į įvairias organizacijas siekiant geresnio ekonominio būvio, bet ir dėl įvairių žmogiškųjų vertybių.

MOKYMASIS

Mokymasis – aktyvi, tikslinga žmogaus veikla, kuria siekiama gauti žinių, jas suprasti ir įsiminti, įgyti įgūdžių. Keičia žmogaus psichiką ir elgesį, turtina jo dvasinį pasaulį.

Sėkmingo mokymosi sąlygos: aktyvumas ir savarankiškumas, žynių, mokėjimų ir įgūdžių įtvirtinimas. Mokymosi aktyvumą skatina teigiama motyvacija – mokymosi svarba, reikšmingumas asmenybei, tikslas, kurio siekiama mokymusi. Mokymosi procese formuojasi pažiūros, didėja pažintinės galios (pastabumas, suvokimas, mastymas, vaizduotė, kalba, atmintis), bręsta gabumai, susiklosto asmenybės psichinės ir moralinės savybės.

Pastaraisiais dešimtmečiais tiriami socialiniai mokymosi aspektai: vaiko santykiai su mokytojais, vaiko vertinimas, mokymosi kontrolė. Humanistinės psichologijos požiūriu, mokymasis – asmenybės saviaktualizacijos ir saviraiškos dalis.

K. Rodžersas (JAV) skiria du mokymosi tipus: beprasmį ir prasmingą. Beprasmis mokymasis – priverstinis mokymasis, nesiremiantis vidinėmis mokinio paskatomis, vykstantis tarsi už mokinio asmenybės. Prasmingu mokymusi laiko sąmoningą mokinio aktyvumą, troškimą suvokti įvairių dalykų prasmę, mokantis įgyti asmeninės patirties.

Suprasti kas yra mokymasis ir kaip išmokstama daugelio dalykų svarbu todėl, kad profesionaliai kurtume mokymosi ir išmokimo situacijas, išmokytume vaikus mokytis pačiais geriausiais būdais. Vaikui mokymasis yra sudėtingas darbas, kurio specialiai reikia mokytis. Mokytis – tai ne vien tekstą perskaityti ir atpasakoti, ne pratimą perrašyti ar eilėraštį kartoti tik todėl, kad mokytoja prašė tai padaryti. Kiekvienam besimokančiajam ir kiekvienam mokytojui svarbu žinoti, kas yra mokymasis, koks šio darbo turinys, ko jis skiriasi nuo kitų darbų, nes nei vieno darbo žmogus nesiima jo gerai neišmanydamas.

Mokymosi procesas yra daugialypis: mes galime mąstyti, analizuoti, matyti, girdėti, jausti, suvokti, stebėti, naudoti vaizduotę ir kt.

Daugeliui mokymasis – veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas. Jo rezultatas – žinios, mokėjimas, įgūdžiai.

Vaikas besimokydamas sužino istoriškai susiformavusius žmonių veiklos ir elgesio būdus. Jie pasireiškia integruotai, kaip žinios, dėsniai, taisyklės ar socialinio elgesio normos. Kad tai mokinys įsisąmonintų, būtina panaudoti tam tikra mokymo medžiagą, sudarant atitinkamą darbo, žaidimo arba bendravimo situaciją. Mokinys elgesio normą (arba konkrečias žinias) įsisąmonins tik tada, kai jas pamatys pateiktas ypatingu būdu. Jis turi suprasti ne tik normos turinį ir reikšmę, bet ir prasmę. Kitaip ta elgesio norma liks už jo, netaps jo nuosavybe.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 666 žodžiai iš 2041 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.