Mokymo metodai
5 (100%) 1 vote

Mokymo metodai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………..3 psl.

Mokymo metodai……………………………………………………………………..4 psl.

Vaizdiniai mokymo metodai……………………………………………………..4 psl.

Žodiniai mokymo metodai……………………………………………………….6 psl.

Praktiniai mokymo metodai……………………………………………………..9 psl.

Mokymo metodų tarpusavio ryšys…………………………………………….11 psl.

Išvados…………………………………………………………………………………..12 psl.

Naudota literatūra……………………………………………………………………13 psl.

Įvadas

Mokymo būdai arba metodai – tai mokytojo veiksmų modeliai. Jie turi atitikti siekiamus mokymo ir ugdymo tikslus bei uždavinius, mokymo turinio pobūdį. Mokymo metodai pasirenkami ir vartojami racionaliai ir sistemingai. Pedagogo darbe stengiamasi remtis suderintais jų komplektais. Sykiu mokymo metodai – tai ir mokymo stiliai, nusakantys mokytojo ir mokinių bendro darbo pobūdį, jų sąveikos savitumus. Visi mokymo metodai turi būti suderinti su bendraisiais mokymo siekiais.

Mokymo metodų pasirinkimas. Siekdamas bendrųjų mokymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus mokymo metodus ar susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą.

Sėkmingiau mokytojo darbui, jo gebėjimui pasirinkti reikiamus mokymo būdus turi šios prielaidos:

• geras profesinis pasirengimas

• konceptualaus mąstymo gebėjimai

• gebėjimas matyti tikrovės kaitą, įžvelgti jos tendencijas, ją apibendrinti, vertinti, suprasti faktų bei reiškinių ryšius, sieti mokymo turinį ir tikslus ir atitinkamai lanksčiai bei kūrybiškai modeliuoti savo veiklos būdus.

Dabarties mokytojui nepakanka remtis tik kognityviniais dėstomo dalyko metodais. Labai svarbu perprasti ir gebėti kūrybingai naudoti bendruosius asmens mokymo, įvairiopų jo galių bei kompetencijų plėtotės būdus. Pasirengimas šiuos būdus išmintingai naudoti labiausiai priklauso nuo mokytojo asmenybės dorinės, kultūrinės bei visuomeninės brandos, nuo mokytojo žmoniškumo.

Tad kokius mokytoja metodus naudos ir kokius rezultatus pasieks kūno kultūros pamokose irgi priklauso nuo visų anksčiau išvardytų dalykų.

Mokant tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikus kūno kultūros pamokose fizinių pratimų, sudarant įgūdžius pagrindiniams judesiams, juos tobulinant ir įtvirtinant įvairiomis atlikimo sąlygomis,taip pat siekiant gerinti vaiko fizinę būklę, sveikatą, treniruojant organizmo funkcijas ir sistemas, formuojant kūno kultūros pagrindus labai svarbu parinkti tinkamus mokymo metodus. Šiame amžiuje naudojami mokymo metodai yra skirstomi į tris grupes: vaizdumo, žodiniai ir praktiniai.

Mokymo metodai

Vaizdumo metodai

Pagrindiniai vaizdumo metodai naudojami fizinių pratimų vaikų juntamajam suvokimui ir matomojo judesio vaizdiniui sudaryti. Ypač svarbią vietą vaizdumo metodai užima, mokant judesių ankstyvojo ir jaunesniojo amžiaus vaikus. Šio amžiaus vaikai dar ne visiškai supranta žodžio reikšmę ir jiems daugiau vyrauja regimasis vaizdinys. Šio amžiaus vaikai geriau atlieka judesius juos matydami ir imituodami. Vaizdumo poreikis tiesiogiai susijęs su fiziologiniu ir psichiniu išsivystymu.

Vaizdumo metodą sudaro pratimo rodymas, gamtos reiškinių, gyvulių bei paukščių, žmonių judesių imitacija (mėgdžiojimas), vaizdumo priemonės, įvairūs orientyrai : regimieji, garsiniai.

Pratimą rodant, jo vaizdą vaikams sudaro regėjimo organai. Pratimas rodomas visoms amžiaus grupėms, ypač, kai mokomasi naujų judesių. Kai pratimas rodomas, atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno mokymo etapo uždavinius, į vaiko amžiaus ypatumus, reikia laikytis šių reikalavimų: 1) 1-jame mokymo etape, sudarant teisingą viso pratimo vaizdinį, reikia rodyti labai taisyklingai, gerai, visa jėga, reikiamu ritmu, tempu, pabrėžtinai lengvai; 2) 2-jame mokymo etape, prieš rodant pratimą, reikia išaiškinti vaikams, į kokias judesio detales reikia atkreipti dėmesį; todėl, rodant visą pratimą lėtai, akcentuojami momentai, į kuriuos vaikai turi atkreipti dėmesį; 3) 3-jame mokymo etape reikia rodyti atskiras judesio detales, kurios vaikų sunkiai atliekamos; 4) aiškinti pratimą, jei vaikai suprato, jie ji darys sąmoningai,o ne mechaniškai; 5) prieš rodydama pratimą, auklėtoja turi gerai pasirengti; reikia paruošti vietą, įrankius ir organizuoti grupę taip, kad visi galėtų gerai matyti; rodyti pratimą aukėtoja gali stovėdama veidu, šonu į grupę. Rodant pratimą rate, auklėtoja turi stovėti rate kartu su vaikais. Jeigu pratimas rodomas, einant voroje po vieną, auklėtoją pratimą turi rodyti judėdama prieš vorą.

Pratimų rodyti galima retkarčiais kviesti vaikus, kurie įvairius judesius atlieka geriau. Be to, vaikus kviesti rodyti pratimus rekomenduotina dar ir dėl vaikų aktyvumo skatinimo. Matant
gerą savo draugo atlikimą, kitiems vaikams atsiranda ryžtas, noras pratimus daryti taip pat gerai kaip jo draugas daro.

Auklėtojos praktiniame darbe naudoja šiuos pratimų aiškinimo bei rodymo variantus: 1) aiškinimą, o paskui pratimo rodymą; 2) auklėtojos aiškinimą ir pratimo rodymą kartu su vaikais; 3) auklėtojos aiškinimą ir rodymą, o paskui vaikų pratimo darymą; 4) vaikų pratimo darymą iš karto po paaiškinimo; 5) vaikų pratimo darymą po auklėtojos parodymo; 6) vaikų pratimo darymą kartu su auklėtojos aiškinimu; 7) auklėtojos aiškinimą ir vieno vaikų pratimo rodymą, o paskui visų vaikų pratimo rodymą. Labiausiai naudotinas mokymo būdas – kartu aiškinti ir rodyti, o paskui reikalauti daryti pratimą vaikus. Aiškinimas ir rodymas turi būti kuo trumpesnis, vaizdingesnis, kad vaikai galėtų suprasti pratimo esmę ir daugiau liktų laiko pratimo darymui. Manyčiau, kad visi šie pratimų aiškinimo ir rodymo būdai yra geri, tik reikia, kad auklėtoja naudotų kuo įvairesnių variantų, kad vaikams pratimą būtų malonu atlikti, kad jie jį darytų su džiaugsmu.

Įvairius gyvulius, paukščius, vabzdžius, gamtos reiškinius mėgsta imituoti jaunesniojo amžiaus vaikai. Šio amžiaus vaikai būdinga mėgdžioti visa tai, ką jie matė, girdėjo, skaitė ir t.t. Vaikai, mėgdžiodami žvėrių, paukščių judesius, stengiasi daryti judesius kaip tik tokius, kokius jie įsivaizduoja, o tai leidžia pasireikšti jų vaizduotei.

Emocingai mėgdžiodami įvairių gyvulių, paukščių judesius, vaikai ne taip greitai pavargsta, judesį gali daug kartų pakartoti. Tai leidžia susidaryti kur kas tvirtesniam judesio įgūdžiui. Vaikai geriau supranta judesio struktūrą, atkreipia dėmesį į technikos elementus, pavyzdžiui, norėdami, kad vaikai bėgiotų ant pirštų, galime pasakyti: “bėgiokime kaip pelytės” ir panašiai.

Vaikai gali mėgdžioti paukščius ( žąsis, antis, gandrus ir kt.), gyvulius (arklius, šunis, kates, meškas ir kt.), vabzdžius ( drugelius, uodus, bites ir kt.), augalus ( žolę, gėlę, medžius); transporto priemones ( automobilius, traukinius, troleibusus), įvairius darbus ( namų statybą, drabužių siuvimą, skalbimą ) ir kt.

Imitacija naudojama visose amžiaus grupėse, vaikai turi suprasti vaizdų esmę, pavyzdžiui, ką reiškia virti, kepti, kalti ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1039 žodžiai iš 3417 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.